Igvasu kriokliai

Igvasu kriokliai, arba Cataratas del Iguazú ispaniškai – tai Argentiną ir Braziliją dalijančių milžiniškų krioklių pavadinimas. Išvertus iš gvaranių kalbos „y guasu“ reiškia „Didysis vanduo“.

Legendoje pasakojama, kad kartą Dievas sugalvojo vesti gražią moterį vardu Naipí. Bet toji paspruko kanoja su savo mirtinguoju mylimuoju Tarobá. Užsirūstinęs Dievas kerštavo ir padalino upę pusiau, taip sukurdamas krioklius ir pasmerkdamas meilužius amžinam kritimui.

Igvasu kriokliai iš tiesų yra labai nuostabūs. Juos sudaro 275 protakų tinklas, kurių aukštis siekia net 82 metrus. Visos krioklių sistemos ilgis yra beveik 3 kilometrai ir kiekvieną sekundę ji praleidžia vidutiniškai po 1000 kubinių metrų vandens. Igvasu kriokliai, kartu su Igvasu nacionaliniu parku, kuriame įsitaisę nuo 1986 metų yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Igvasu krioklių atradėju laikomas ispanų konkistadoras Alvar Núñez Cabeza de Vaca, 1542 m. keliavęs iš Santa Katarinos salos į Asunsjoną. Jo garbei pavadintas vienas krioklys, esantis Argentinos pusėje.

Igvasu kriokliai itin gausiai lankomi turistų. Juos visai nesudėtinga pasiekti iš Puerto Igvasu miestelio Argentinoje, Foz do Iguasu Brazilijoje ar Siudad del Estės Paragvajuje. Nebūtina pirkti jokių ekskursijų.

Igvasu kriokliai laikomi vienais įspūdingiausių gamtos darinių, kurie, išraižę Igvazu upės vagą, skiria Argentiną ir Braziliją. Abiejų valstybių pusėse aplink krioklius yra įrengti turistiniai takeliai, kuriais vaikščiojant galima iš arčiau pasigėrėti visais parke esančiais kriokliais.

Tarp krioklio atšakų yra daugybė salų. Įprastai, tekant upės vandeniui, San Martino sala (La Isla San Martín) dalina Igvasu krioklius į dvi dalis. Srauniausioje dalyje sutinkame įspūdingą „Velnio gerklę“ (isp. Garganta del Diablo) – U formos, 150 m pločio ir 700 m ilgio klifą, kurio kraštais krenta milžiniška vandens srovė. Ši dalis yra įsitaisiusi Argentinos ir Brazilijos pasienyje. O kitoje San Martino salos pusėje, kuri yra Argentinos pusėje, sutinkame visą eilę išsidėsčiusių krioklių ir kaskadų. Didžiausias ir įspūdingiausias šios dalies krioklys – Salto San Marto.  Dar kelis krioklius pamatysite aplankę pačią San Martino salą.

Igvasu krioklius supa nuostabi gamta, todėl vaikštant turistiniais takeliais galima pasigėrėti ne tik kriokliais, bet ir laukine gyvūnija. Čia galima pamatyti paprastuosius koačius – meškėnų šeimos atstovus, įvairių rūšių paukščius: nuo papūgėlių iki tukanų, daugybę drugelių, o jei labai labai labai pasiseka – tai ir plėšriąsias kates: jaguarą, pumą ar ocelotą. Ką jau kalbėti apie įvairiausias gyvates.

Prie Igvasu krioklių organizuojama daugybė ekskursijų. Krioklius galima apžiūrėti pėsčiomis ar plaukiant laiveliu, o kai kurias Igvasu parko dalis – net elektriniu traukinuku. Be abejo yra organizuojami net naktiniai žygiai po vietovę.

Norėdami apeiti visą parką Argentinos pusėje, užtruksite 2-3 dienas. Dar dieną reikėtų skirti Brazilijos pusei, iš kurios atsiveria nuostabiausia panorama į „Velnio gerklę“. Gretimuose miesteliuose gausus nakvynės pasirinkimas. Įspėjame – žmonių – minios. Visais metų ir paros laikais turistų parke – gausu. Bet apsilankyti čia verta.