Dviračiais per du žemynus
Prieš penkiasdešimt metų grupė entuziastų ryžosi iki tol neregėtam ir sunkiai įsivaizduojamam žygiui dviračiais per du žemynus. Tokia, iš pirmo žvilgsnio nutrūktgalviška, idėja kilo patyrusiam keliautojui, dviračių turizmo pradininkui Lietuvoje Liudui Alseikai.
Porą metų užtruko, kol buvo išsamiai išstudijuotas maršrutas, vyko susirašinėjimas su miestų ir miestelių vadovais, pas kuriuos numatyta lankytis. Ir štai 1960 metų gegužės 1-ąją dieną, grupelė lietuvių išsirikiavo Klaipėdos miesto centre, kur buvo duotas startas žygiui, kurio finišas – Vladivostoke. Prie jų prisijungė ir pora bendraminčių iš Estijos.
Sėkmingai nuvažiavus apie pusantro tūkstančio kilometrų įvyko tragiška nelaimė – eismo įvykyje žuvo grupės vadovas L. Alseika. Ilgokai pasvarstę, sugaišę keletą dienų žygio dalyviai ryžosi tęsti kelionę, grupę pavadinę L. Alseikos vardu. (...)
Prausiami lietaus, kaitinami karštos saulės, klampodami per purvynus, kęsdami Sibiro taigos uodų puolimus, brisdami per patvinusias upes, keliautojai atsigaudavo bendraudami su vietiniais gyventojais. Ši kelionė buvo plačiai aprašyta vietinėje spaudoje visur, kur tik teko lankytis narsiems keliautojams. Pravažiavus Baikalą, ilgokai teko kratytis per pabėgius geležinkelio sankasa - kito kelio nebuvo. Spalio 9-ąją pasiektas kelionės tikslas – Vladivostokas. Stebint daugybei žurnalistų ir reporterių, iškilmingai išpiltas Baltijos jūros vanduo į Ramųjį vandenyną.
Taip 2010 m. balandžio 28 d. rašė "Vakarų ekspresas" (autorius nenurodytas, tekste buvusios faktinės klaidos pataisytos).
Per beveik pusmetį trukusį žygį jo dalyvių sudėtis keitėsi. Iš Klaipėdos išvažiavo aštuoniese: lietuviai kaipėdiečiai Liudas Alseika (73 m.), Algimantas Knašas ir Algirdas Petkūnas, šilutiškis Gotfredas Šimkus, Domas Vitkus iš Salantų, Algirdas Kubilius iš Kėdainių, estai Matis Levandis (Matti Levandi) ir Evaldas Seibė (Evald Seibe). Kubilius nuvažiavo iki Minsko, bet peršalęs susirgo ir kelionės tęsti negalėjo. Vladimire keliautojų vėl padaugėjo iki aštuonių - prisijungė Aleksiejus Česnokovas iš Leningrado (dab. Peterburgo) Deja, netrukus žuvo grupės vadovas Liudas Alseika, po to susižeidęs liko gydytis Sverdlovske Česnokovas. Ilgokai važiavo šešiese, kol keliautojų būrelį Irkutske papildė telšiškis Danielius Štaras, bandęs pagauti grupę anksčiau, bet vis su ja prasilenkdavęs. Chabarovske dėl tam tikrų priežasčių nuo grupės atsiskyrė Evaldas Seibė. Kelionės tikslą - Vladivostoką - pasiekė šeši: Knašas, Petkūnas, Šimkus, Vitkus, Levandis, Štaras. Pirmieji penki iš jų per 162 dienas nuvažiavo visą maršrutą nuo Klaipėdos iki Vladivostoko.
Žygio mašrutas su orientaciniais atstumais nuo žygio pradžios: Klaipėda - Kaunas - Vilnius - Minskas (548 km) - Smolenskas - Maskva (1272 km) - Vladimiras - Gorkis (dab. Žemutinis Naugardas) - Kazanė (2092 km) - Iževskas - Votkinskas - Kunguras - Sverdlovskas (dab. Jekaterinburgas, 2996 km) - Tiumenė - Omskas - Novosibirskas (4691 km) - Tomskas - Krasnojarskas - Taišetas (5889 km) - Bratskas (6189 km) - Tulunas - Čeremchovas - Irkutskas (6830 km) - Sliudianka - Ulan Udė - Čita (7758 km) - Čiasovaja - Taptugarai - Skovorodinas (8912 km) - Svobodnas - Blagoveščenskas (9612 km) - Birobidžanas - Chabarovskas (10327 km) - Imanas - Usurijskas - Vladivostokas (11252 km).
Maršruto apytikslė linija iš žurnalo "Kelionių magija", 2004/05, Nr. 10 (51).
Šiai publikacijai žygio dalyvių ir įvairių laikraščių korespondentų nuotraukas iš savo archyvo parinko ir komentavo Algimantas Knašas. Jo pusbrolis Aleksandras Sakas, kelionės metu dar mokinukas, sėdėjęs namuose, šias nuotraukas surikiavo ir papildė komentarus žiniomis iš žygio žurnalo ir kitų Algimanto sukauptų dokumentų.
1959 m. spalis ar lapkritis, Klaipėda. Su vadovu Liudu Alseika jo namuose nagrinėjame maršruto žemėlapius. Tuomet dar nesuvokiau žemėlapyje nubrėžtos metro ilgio linijos tikrosios prasmės. Atrodė, jog nėra nepasiekiamų tikslų. Buvau tikras avantiūristas. Manau, kad ir kiti į žygį pasiprašiusieji buvo tokie pat.
Beje, daugelis maršruto vietovių, ypač arčiau TSRS valstybinės sienos ar įvairių slaptų objektų, buvo uždaros. Į jas įvažiuoti reikėdavo specialių leidimų, kuriais teko rūpintis iš anksto arba kelionės metu prašyti komjaunimo ir sporto organizacijų tarpininkavimo.
1960 m. balandžio pabaiga. Melnragė. Į gertuvę Liudo Alseikos rankose Baltijos vandenį pila A. Lalas, žygį "šefavusios" Klaipėdos 1-osios proftechninės mokyklos atstovas.
1960.05.01. Klaipėda, Lenino (dab. Atgimimo) aikštė. Šventinės demonstracijos kolonos ką tik pražygiavusios. Prieš miesto valdžios tribūną atsisveikinimui išsirikiavome aštuoniese. Iš dešinės: Levandis, Petkūnas, Seibė, Kubilius, Šimkus, Vitkus, Knašas, Alseika (jo veido nematyti).
1960.05.03. Kaune (iš kairės): Alseika, Seibė, Šimkus, Kubilius, Knašas, Vitkus.
1960.05.03 Po pietų Vievio valgykloje. Lauko sąlygomis pietums ir trumpam poilsiui buvo skiriamos dvi valandos.
1960.05.05. Po dar vienų išlydėtuvių Vilniaus Gedimino (dab. Katedros) aikštėje netrukome pasiekti Lietuvos ir Baltarusijos ribą. Ant pievelės prisėdus su kinooperatorių ir vilniečių - turizmo entuziastų - palyda.
1960.05.10. Nakvynė miškelyje prieš Smolenską. Žygio nuostatais buvo numatyta važiuoti iki 21 val., o miegoti nuo 23 val. iki 7 val. ryto.
1960.05.15. Įvažiuojame į Maskvą. Kolonos priekyje - L. Alseika, paskui jį - A. Petkūnas, G. Šimkus, D. Vitkus, M. Levandis, A. Seibė. Prie stulpo - Knašo dviratis.
1960.05.17. Poilsio valandėles tekdavo skirti susitikimams su nuoširdžiai mus pasitikdavusiais žmonėmis. Srities centras Vladimiras. Turbūt paskutinė gyvo Vadovo nuotrauka. Liudas Alseika, apsuptas vietos turistų ir žurnalistų, su žygio gairele rankose. Nuotraukos viduryje - ką tik prie grupės prisijungęs leningradietis Česnokovas (su kepure).
1960.05.19, 11 val. 45 min. Vadovo Liudo Alseikos žūtis Vladimiro srityje, netoli Gorochoveco (rus. Гороховец) miestelio, remontuojamo kelio ruože. Su žygio draugu leningradiečiu buvome atsilikę fotografuoti kelio remonto darbų. Pradėjome vytis, pamatėme mašinas, žmones, kurie kažką mums šaukė, mojavo rankomis. Atvažiavęs pamačiau vadovą, gulintį ant plento be sąmonės. Pulsas dar plakė. Sugavome mašiną, vežėme į ligoninę. Pakeliui mirė. Kitą dieną laukėme atvykstančios vadovo dukros Mildos. Į Lietuvą Liudo Alseikos palaikus išlydėjome Gorkio (dab. Žemutinio Naugardo, Нижний Новгород) aerouoste.
