Šalis: Gambija
Data: 2018
Keliautojai: Andrius ir Gytis
Fototechnika: Samsung S7
STAGE #12 Wassadou – Janjanbureh (Georgetown). 295 km.
Paskutinis rytas Senegale, vos keli kilometrai iki Gambijos sienos. Deginame tuos menkus 120 kilometrų iki pasienio, pakeliui prisipildome kuro bakus degalinėje. Pasak šiandien dienos aprašymo „roadbooke“ viskas bus „Easy“, bet buvo ne visai taip. Pasak kelionės knygos, dvylikto etapo aprašymas atrodė taip: „Šią dieną vėl kirsime sieną, kuri tam tikru požiūriu bus lengva, bet chaotiškesnė nei bet kuri kita anksčiau. Čia jums viskas bus lengviau nei bet kada. Sienos kirtimas Velingara - Sabi. Senegalo pusėje, tiesiai priešais sieną, yra nedidelis pastatas. Pastatykite savo automobilį ten ir pasiimkite pasą ir automobilio dokumentus ir eikite į pastatą. Tikriausiai jūsų bus paprašyta perduoti savo pasus ir atsisėsti ant suoliuko prieš pastatą, kol išgirsite savo vardą. Sustokite prie sienos, esančios Gambijos pusėje, ir vėl pasiimkite visus savo dokumentus į pastatą. Imigracijos kontrolė pirmiausia patikrins jūsų vizas, tada patikrins jūsų atvykimą antspaudu. Nepamirškite patikrinti antspaudus, ir ar užimėta teisinga data! Jei gausite antspaudą su vieneriais metais ankstesne data - kaip tai atsitiko organizatoriams planuojant maršrutą - bet jūs tuo metu dar neturėjote vizos, tai pakenks sistemai ir kelias valandas būsite užstrigę patikrinimo punkte. Gavęs imigracijos kontrolinius antspaudus, automobilio savininkas turi pasirūpinti automobilio įvažiavimu. Muitinės pareigūnas patikrins pirmiausia automobilį, taip pat paprašys viską iškrauti iš automobilio ir išpakuoti. Draudžiama turėti nelegalias medžiagas, bei jūs turite turėti pažymėjimą apie bet kokį vežamą vaistą. Geriau nieko neturėjti su savimi iš medikamentų, gali kilti problemų net ir dėl kokio nors Aspirino ar Ibuprofeno. Kai jūsų automobilis bus patikrintas, jie išduos įvažiavimo dokumentą jūsų automobiliui įvežti (deklaraciją). Artimiausiomis dienomis jums šio popieriaus lapo prireiks gana dažnai, taigi turėkite po ranka. Nuo šiandien tikrai nebeturėsite problemų dėl benzino pirkimo, nes benzininių automobilių yra daug Gambijoje, todėl jie parduoda benziną kiekvienoje kolonelėje. Taip pat visoje Gambijoje bus daug kontrolinių punktų, ir jūs turėsite sustoti kiekviename iš jų. Tai galima paaiškinti tuo, kad Gambija yra labai plona ir ilga šalis ir tu praktiškai bet kur gali kirsti žaliąją Senegalo sieną. Kita vertus, tai yra ankstesnę sistemą, kurios negalima pakeisti per naktį.
Bus trijų tipų tikrinimo punktai: policijos, muitinės ir kariniai. Policijos kontrolės punktai yra
dažniausiai ten, kur yra policininkai ir imigracijos kontrolės pareigūnai. Jie patikrins įvažiavimo antspaudą jūsų pase ir dokumentus, ypač tą, kurį gavote pasienyje - automobilio deklaraciją. Jie taip pat užduos jums įprastus klausimus, pavyzdžiui, kas tu esi, kodėl atvykai, kur važiuoji ir kiek laiko planuoji pasilikti. Kariniai punktai - priartėkite prie jų lėtai! Sustokite prie kordono, prie STOP ženklo ir palaukite, kol jie teiksis ateiti. Jokiu būdu nepravažiuokite STOP ir nelipkite iš automobilio.“ Na viskas atrodo šauniai ir sklandžiai, taip viskas ir vyko tik kart (daugyba) dešimt! Tai buvo ilgiausia sienos kirtimo procedūra iš visų. Senegalo pusėje pralaukėme apie dvi-tris valandas. Įvažiavus į Gambiją, dokumentų procedūra trūko irgi apie 2-3 valandas. Atėjo metas pajūdėti lyg šlakbaumo, prie kurio turėjo purtyti automobilius. Vežėme pilną kuprinę vaistų, kaip labdarą Gambijai (atibiotikai, vaistai nuo karščiavimo viduriavimo ir t.t.). Truputi buvo neramu, kad gali rasti, todėl visa šį gėrį buvome paslėpę slaptoje vietoje, įrengtoje tarp galinių sėdynių ir bagažinės. Stovint eilėje, prieš mus stovinčius automobilius pilnai išpurtė, iškrovė visus daiktus, teko žmonėms iš tašių net rūbus išiimti – laukėme savo eilės. Prie mūsų priėjo ginkluota kariškių “ambalų” pora su automatais - pareigūnas ir pareigūnė. Atidarius bagažinę, pamatė futbolo kamuolius. Pareigūnė: - Vat yz zys? – paklausė. Sakau: - futbolo kamuoliai, Gambijos vaikams, vešime į mokyklą. Moteriškos lyties kareivis (-ė) sako: – Ai laik plei fūtbal, tū - ir pasiėmusi du kamuolius, nužingsniavo į postą, aišku, jos kolegos tai pamatė ir sugūžėjo kamuolių. Ko pasekoje nebeturėjom nei vieno kamuolio, bandėme aiškinti, kad jie reikalingi mokyklos vaikams, jie atkirto, stovėdami su automatais, kad ir jie turi vaikų. Kamuolių neužtekpo, tada sekė maikučių dalinimas (jų vežėme su remėjų logotipais apie 50 vnt.). Maikučių davėm tik tris vienetus, nes supratom, kad galo nebus, pradėjome naglai aiškinti, kad neturėsim kuo rengtis ir, kad toks reketas yra nusikalstama veikla. Atstojo. Pasimetė, taip pasimetė, kad pamiršo patikrinti automobilį. Mes jau Gambijoje. Šiaip visoje Gambijoje postai kas pora kilometrų, arba policijos, arba muitinės, arba kariniai. Visuose bando reketuoti, pats didžiausias reketas iš visų šalių, tiesiog reikia nepasimesti ir naglai atsakyti NO! Viskas manau dėl to, kad Gambija viena skurdžiausių Afrikos šalių, čia kas pora kilometrų didžiausi UNICEF, EU, UN ir kiti stendai, skelbentys apie įvairiausias paramas – tiesiog vietiniai nebemoka kitaip gyventi, pripratę, kad jiems viskas yra duodama. Na o iš kitos pusės, atlyginimai gan maži, valstybės tarnautojo apie 50-150eur per mėnesį, gero specialisto ~200-300eur, o kainos parduotuvėse prilygsta LT. Todėl ir tušinukai, ten, aukso vertės :). Pasiekiame pirmą Gambijos kaimą, viskas skurdžiau negu Senegale. Išsikeičiame 50eur į vietinę valiutą, gauname nemenką kruvelę popierių. Šios dienos tikslas Jurgiamiestis – Janjabureh. Su keleta kitų LT ekipažų susirandame tokį kaip kempingą su namukais, namukuose durų spynos prie durų priklijuotos lipnia juosta, na, baltaodžiai nori turbūt užsirakinti, privatumo, kaip sakant šekit – turėkit spynas. Pasivažinėjame po kaimą su dviračiais, palenktiniaujame su vietiniais, išsinuomuojame laivą ir plaukiame Gambijos upe paieškoti begemotų. Aišku neradome. Vakarinė dalis prie stalo su kolegomis, nuotykių aptarimas, šaltas, lengvas Gambiškas alus – viskas ko reikėjo po trumpos, bet gan įtemptos dienos.
