Jau senai svajojau, kada sėsime su draugais į automobilį ir lėksime į nuostabaus grožio Bavariją. Prieš 10 metų teko ten pabuvoti ir tie nuostabūs kraštai paliko neišdildomą įspūdį... Žinoma turiu dar du kaltininkus... Mano tėvai. Jie vis toliau keliavo po Bavariją ir lengva forma erzindavo savo nuotraukomis. O galutinį tašką ant i uždėjo parašyta mamos ir jos draugės knyga „Bavarija – žydrojo dangaus kraštas“ po kurios pasakiau: Viskas – važiuojam. Noriu ;)
Per Naujus metus su vyreliu kartu važiuoti pasikalbinome porą draugų. Buvo nuspręsta, kad važiuosim 2 savaitėms (15 dienų), bet prieš tai turėjome atlikti didelius namų darbus. Pradėjome dėliotis maršrutą ir galiausiai stojau į kovą su nakvynių paieškomis :) Po ilgų namų darbų ir atostogų laukimo, pagaliau atkeliavo tas nuostabus atostogų rytas :)
1 diena
Sunkiai uždarę bagažinę, sušokame į automobilį ir spaudžiam gazą link atostogų :) Pirmoji diena nusimato ilga – reikia numinti nemažai kilometrų. Užsileidę Queen‘us, lekiam net nepajusdami, kaip tirpsta kilometrai. Pakeliui užsukame į Częstochowa (Lenkija) miestą, pasistiprinti kavinėje Gospoda Kwaśnica. Kaip visada lenkai pranoksta save, jie vis dar sugeba nustebinti mane savo porcijomis. Mano kelionės draugai visi gavo labai normalias porcijas,
(kaina 25 zlotai)
(kaina 28 zlotai)
o man atneša 200 g. mėsytės. (past. šalia padėtas didelis BIC žiebtuvėlis) (kaina 25 zlotai)
Aš ją pamačius vos nenugriuvau nuo kėdės ir pradėjau juoktis :D Net padavėjo klausiau, ar čia tikrai ta numatyta porcija :D Pavalgiau į ją pažiūrėjus :D (past. valgėm tą mano mėsgalį, dar dvi dienas :D)
Pasisotinę ir su mėsos kepsniu bagažinėje, keliaujame į nakvynės vietą Čekijoje, Orlova miestelyje. Judant link pasienio, ieškome kur įsigyti vinjetę Čekijos keliams. Pirmiausia sustojame Lenkijoje prie pat Čekijos sienos degalinėje (past. puikiai sutvarkyta, poilsio zonos, dušai, tualetai ir pan.), bet pamatę kainą (kuri kokių 10 Eur brangesnė) nusprendžiam važiuoti toliau. Įvažiavus į Čekiją atsiduriame mažame miestuke, su dar mažesne degaline (tokiu kaip garažėliu), kurioje nusiperkame vinjetę realia kaina (past. kalba angliškai, galima atsiskaityti kortelėmis). 
Gavę vinjetę, lekiam kaimo keliukais į nakvynės vietą (Dusan apartments). Atvažiavus pasitinka pietietiškos išvaizdos jaunuolis, labai sunkiai kalbantis angliškai. Vieta gan baisoka, bet atitinkamai ir kaina labai žema (9 Eur asmeniui naktis) :D Nelabai švaru ir tvarkinga, bet džiaugiamės, kad mes čia tik pernakvojame ir iš pat ankstaus ryto lekiam lauk :D
2 diena
Minam toliau per Čekiją link Austrijos. Pirmasis mūsų kelionės lankytinas objektas Austrijoje – Dürnstein miestelis ir pilies griuvėsiai pačiame Wachau slėnio centre, ant stataus kalno stūksančio prie Dunojaus. (Pilis stovi nuo 1130-1140 m. Istorija byloja, kad būtent Dürstein tvirtovėje buvo laikomas karalius Ričardas Liūtaširdis. Pats miestelis pradėjo kurtis nuo 1330 m., kai buvo pastatyta Klaros ordino bažnytėlė. Iki šių dienų šis miestas labai populiarus ir mėgstamas turistų.) Pasistatome automobilį prie upės esančioje aikštelėje ir užsimetę ant pečių kuprines su vandeniu nukulniuojame link pilies griuvėsių. 
Pasitaikė labai karšta diena, o tokio kalno statumo nei vienas nesitikėjome, tad lipant iki tikslo liežuviai velkasi žeme. (past. link pilies yra du keliai, gal rekomenduočiau rinktis lipti dešiniąja puse, o leistis kairiąja puse per stačius laiptus). Keliai turi pavojingų atkarpų, tad po kojomis reikia žiūrėti labai apdairiai. (past. taip pat ir pačiuose pilies griuvėsiuose laipioti reikia atsargiai). 
Su bordiniais žandukais ir liežuviais iki kelių pasigrožime panorama ir nukrypuojame žemyn stačiais laiptais į gan mažą ir mielą Dürstein miestelį.
Daug laiko neturime, tad trumpai prasieiname miestelio gatvelėmis ir palei upę grįžtame iki automobilio.
Toliau tęsiame kelionę palei Dunojų. Sekantis stopas Aggstein pilis. Nudžiungame pamatę, kad privažiavimas yra iki pat pilies, nes ši gražuolė taip pat stūkso ant kalno. Susimokame (kaina apie 7 Eur.) ir keliaujame į vidų. Pilis įkurta 1231 m. Ne sykį naikinta, pertvarkyta. Pilies išlikę daug daugiau (galingos sienos, sekcijos, bokštų dalys, virtuvė, valgomasis) viduje yra kavinė, kurioje galima atsipūsti, taip pat ir patalpų į kurias galima įlįsti, pasivaikščioti mediniais laiptais, palandžioti po pilies erdves bei pasigrožėti atsiveriančiais vaizdais į tolumoje boluojančius kalnus bei į upės vingius. Tikrai verta dėmesio.
Toliau Melk miestelis, tačiau jau vakarėja, tad tik trumpam stabtelėjame pagrindinėje aikštėje pavakarieniauti (past. kavinė Quick) bei pasigrožime iš apačios didinguoju vienuolynu (past. labai gaila, kad neturėjome daugiau laiko. Reikės dar grįžti). 
Pasistiprinę skubame nakvynės vietą Sierning miestelyje. Kadangi nakvynės kainos Austrijoje kandžiojasi, teko paplušėti ir paieškoti tinkamos vietos. Apsistojame pas austrų šeimyną, jų privataus namo dalyje. 
Šeimininkės dukra pavertėjavo anglų kalba bei su mama aprodė mūsų apartamentus (past. įrengta šiek tiek senoviniu stiliumi, bet viskas nepriekaištingai ŠVARU. Gavome du didelius miegamuosius, svetainę, virtuvę, vonios kambarį (su dušu, vonia, wc) bei dar vieną wc kambarį). Ant lovų laukė mini saldėsiai. Virtuvėje patiekti reikalingi indai. Už papildomą mokestį galima pasidaryti kavos iš aparato :)
Užsipildome turisto dokumentus, sumokame grynais pinigais už nakvynę (23 Eur asmeniui naktis) ir sugriūname pailsėti terasoje 
su čekišku alumi (past. beje alaus kainos Čekijoje juokingos, tad stojome jo užsipirkti).
3 diena
Ši diena taip pat laukia ilga, su daug lankomų objektų bei numintų kilometrų. Anksti ryte susikrauname mantą ir judam iki Bad Hall miestelio (past. Austrijos kurortinis miestelis. Miestelio pavadinimas reiškia „druskos vonia“. Miestelio pavadinimas pirmą kartą paminėtas 777 m., todėl jis yra vienas iš pirmųjų įrašytų miestų Aukštutinėje Austrijoje. XIX pab. Patyrė aukso amžių, kaip ir daugelis kurortų. 2001 m. Bad Hall gavo miesto statusą.), aplankyti savo šeimos draugę 88 metų senjorę bei kartu su ja papusryčiauti. Mačiau ją prieš 4 metus, tad buvau labai pasiilgusi. Atvykus puolam su draugais padėti pabaigti ruošti pusryčių stalą, kad susėdę jos terasėlėje, galėtume pasidžiaugti miestelio ramybe, tolumoje plytinčiais kalnų vaizdais ir pasišnekučiuoti.
Deja, laikui bėgant, turime pakilti ir atsisveikinti. Mūsų atsisveikinimą palydi lietuviškos dainos, ilgi apsikabinimai. Nenori mūsų, lietuvaičių, paleisti, juk jai taip gera kalbėti su savo tautiečiais gimtąja kalba.
