Vasaris Lietuvoje mums visada reiškia sniegą, trumpas dienas ir norą bent trumpam pakeisti aplinką. Šiemet nusprendėme, kad vietoj saulėtų kraštų rinksimės kalnus – trys draugų šeimos susitarėme kartu vykti į Lenkiją, Zakopanę. Iš viso buvome šeši suaugusieji ir penki vaikai – tikras mažas keliautojų būrys. Norėjome žiemos pasakos, kalnų oro ir aktyvaus poilsio. Ir Zakopanė, Lenkija mūsų tikrai nenuvylė.
Atvykome automobilių kolona po beveik devynių valandų kelionės iš Lietuvos. Vaikai automobiliuose jau buvo pavargę, bet vos pamatę apsnigtas Tatrų kalnų viršūnes, visi atsigavo. Sniego buvo daugiau nei pas mus Lietuvoje, o kalnų fonas atrodė lyg iš atviruko.
Apsistojome mediniame namelyje su židiniu. Vakare, kai visi susėdome bendroje svetainėje su arbatos puodeliais, pajutome tikrą kalnų atmosferą. Vaikai iš karto užėmė palėpę, pasidalijo miegamaisiais ir jau pirmą vakarą surengė „slaptą susirinkimą“.
Antrąją dieną leidomės į miesto centrą – garsiają Krupówki Street. Tai pagrindinė Zakopanės gatvė, pilna restoranų, suvenyrų parduotuvėlių ir kalnų stiliaus architektūros.
Vaikai sustodavo prie kiekvieno prekystalio su mediniais žaislais, vilnonėmis kepurėmis ir vietiniais saldumynais. Mes su kitais tėvais ragavome tradicinį rūkytą sūrį oscypek su spanguolių uogiene – skonis buvo netikėtas, bet labai gardus.
Vakare Krupówki atrodė dar įspūdingiau – lemputės, sniegas, muzika iš kavinių. Jautėmės tarsi mažame žiemos festivalyje.
Trečiąją dieną nusprendėme kilti į kalnus – pasirinkome Kasprowy Wierch. Keltuvas kilo aukštyn virš apsnigtų miškų, o vaikų akys buvo pilnos susižavėjimo.
Viršuje atsivėrė kvapą gniaužiantis vaizdas – baltos viršūnės, mėlynas dangus ir begalinė ramybė. Nors dalis mūsų draugų išbandė slides, mes su žmona ir jaunesniais vaikais pasirinkome tiesiog pasivaikščiojimą ir sniego mūšį.
Man asmeniškai tai buvo viena gražiausių žiemos akimirkų – stovėti Zakopanėje, Lenkijoje, tarp Tatrų kalnų ir jausti, kaip šaltas oras pripildo plaučius.
Ketvirtąją dieną leidomės į žygį prie Morskie Oko. Kelias buvo apsnigtas, bet gerai paruoštas. Vaikai iš pradžių skundėsi, kad eiti toli, bet pažadėtas karštas šokoladas kalnų namelyje juos motyvavo.
Užšalęs ežeras atrodė magiškai – apsuptas baltų kalnų, lyg scena iš pasakos. Visi kartu fotografavomės, juokėmės, dalijomės užkandžiais. Tai buvo tikras bendrystės momentas – trys šeimos, vienas tikslas ir nuostabi gamta.
Po aktyvių dienų nusprendėme atsipalaiduoti ir aplankyti Chochołowskie Termy. Sėdėti šiltame baseine lauke, kai aplink sniegas – nepakartojama patirtis.
Vaikai krykštavo vandens kalneliuose, o mes su draugais pagaliau galėjome ramiai pabendrauti. Tokios akimirkos parodo, kad kelionės su draugais stiprina ryšius.
Šeštąją dieną leidome ramiau – dar kartą pasivaikščiojome po Zakopanę, Lenkiją, nupirkome lauktuvių artimiesiems Lietuvoje. Kiekvienas parsivežėme dalelę kalnų – ar tai būtų vilnonės kojinės, ar vietinis medus.
Ši kelionė į Lenkiją, Zakopanę vasario mėnesį buvo tikra žiemos šventė. Trys šeimos, daug juoko, kalnai ir sniegas. Vaikai grįždami automobilyje jau planavo kitą išvyką.
Man asmeniškai ši kelionė priminė, kad svarbiausia – ne tik vieta, bet ir žmonės, su kuriais keliauji. Zakopanė, Lenkija mums tapo vieta, kur sustiprėjo draugystės, o žiema įgavo visai kitą – daug šiltesnę – prasmę.
Rolanx 
A6