Kai Lietuvoje vasaris reiškia pilką dangų, šlapią sniegą ir trumpas dienas, mes – trys seni draugai iš universiteto laikų – nusprendėme trumpam pabėgti. Ieškojome krypties, kur būtų istorijos, kalnų ir mažiau turistų nei populiariuose Europos miestuose. Taip mūsų pasirinkimu tapo Rumunija, Sibiu. Trys dienos Sibiu mieste, Rumunijoje vasario mėnesį tapo trumpa, bet labai turininga vyriška kelione.
Atvykome vakare, kai senamiestį jau gaubė prieblanda. Iš karto pastebėjome, kad Sibiu architektūra kitokia nei esame įpratę matyti Lietuvoje – spalvingi namai su savotiškais „akimis“ stoguose. Mūsų bičiulis Tomas juokavo, kad namai mus stebi.
Apsistojome nedideliame bute senamiestyje, netoli pagrindinės aikštės. Vos pasidėję daiktus išėjome pasivaikščioti po Piața Mare. Aikštė žiemą atrodė itin jaukiai – keli kioskai su karštu vynu, švelnus apšvietimas, nedaug turistų. Vasaris čia ramus sezonas, todėl galėjome mėgautis atmosfera be minios.
Antrąją dieną pradėjome nuo garsiojo Bridge of Lies – Melų tilto. Gidas pasakojo legendą, kad tiltas sugriūva, jei ant jo pasakai melą. Žinoma, mes trise nepraleidome progos pasijuokti ir „išbandyti“ legendą, prisipažindami apie senus studentiškus nuotykius.
Siaurutės akmenimis grįstos gatvelės, gotikiniai pastatai ir ramybė suteikė Sibiu, Rumunija miestui ypatingo žavesio. Užsukome į mažą kavinę su senoviškais mediniais baldais. Gėrėme stiprią rumunišką kavą ir kalbėjomės apie tai, kaip greitai bėga laikas – juk nuo studijų laikų praėjo daugiau nei dešimtmetis.
Sibiu yra Transilvanijos regione, tad jautėsi savotiška paslapties aura. Nors grafas Drakula čia negyveno, atmosfera priminė senas legendas. Užlipome į apžvalgos bokštą, iš kurio atsivėrė vaizdas į raudonus stogus ir tolumoje matomas Cindrelio kalnų viršūnes.
Vasario oras buvo gaivus, apie +5 laipsnius, su švelniu vėju. Mes, kaip tikri lietuviai, juokėmės, kad čia beveik pavasaris. Nusprendėme išsinuomoti automobilį ir trumpam išvykti už miesto ribų, kad pamatytume Transilvanijos kraštovaizdį. Balti laukai, kalvos ir mažos gyvenvietės paliko stiprų įspūdį.
Vienas didžiausių atradimų buvo ASTRA National Museum Complex. Tai didžiulis muziejus po atviru dangumi, kuriame pristatoma tradicinė Rumunijos architektūra. Nors buvo žiema, takai buvo pritaikyti lankytojams, o sniegas suteikė muziejui dar daugiau žavesio.
Vaikščiodami tarp senovinių medinių namų diskutavome apie kultūrų panašumus ir skirtumus. Pastebėjome, kad kai kurie tradiciniai elementai primena lietuvišką kaimo architektūrą. Tai dar kartą parodė, kaip skirtingos tautos gali turėti bendrų bruožų.
Vakare nusprendėme paragauti vietinės virtuvės. Užsisakėme tradicinę sriubą ciorbă, mėsos patiekalų ir vietinio alaus. Restoranas buvo jaukus, su gyva muzika. Sibiu, Rumunija tikrai moka sukurti šiltą atmosferą net žiemos vakarą.
Sėdėdami kalbėjomės apie šeimas, darbus, svajones. Tokios trumpos išvykos leidžia sustoti ir iš naujo įvertinti draugystę. Nors gyvename skirtinguose Lietuvos miestuose, kelionės mus vėl suartina.
Trečiąją dieną dar kartą pasivaikščiojome po senamiestį, nusipirkome lauktuvių – vietinio vyno ir rankų darbo dirbinių. Prieš išvykdami dar kartą sustojome Piața Mare aikštėje. Stovėdamas ten pagalvojau, kad Rumunija, Sibiu mums tapo ne tik nauju pažintu miestu, bet ir vieta, kurioje sustiprinome draugystę.
Grįždami į Lietuvą jau planavome kitą žiemos pabėgimą. Vasaris Sibiu mieste, Rumunijoje parodė, kad net trumpa trijų dienų kelionė gali būti kupina istorijos, humoro ir tikrų pokalbių.
Ir jei kas nors manęs paklaustų, ar verta aplankyti Rumuniją, Sibiu, atsakyčiau nedvejodamas – taip. Ypač jei keliaujate su gerais draugais ir norite patirti autentišką, ramią ir istoriškai turtingą žiemos kelionę.
Rolanx 
A6 
MyTravel