Šiais metais rugsėjį su vyru nusprendėme, kad atostogoms norime kažko ypatingo – ramybės, bet kartu ir istorijos, gražios gamtos bei jūros. Iš pradžių svarstėme apie didesnes Europos sostines, bet galiausiai akis užkliuvo už Maltos. Dar labiau sudomino Gozo sala – mažesnė, ramesnė už pačią Maltą, bet kupina žavesio. Ir taip prasidėjo mūsų dešimties dienų nuotykis Gozo saloje.
Pirmoji diena – kelionė ir pirmieji įspūdžiai
Į Maltą atskridome iš Vilniaus su persėdimu Frankfurte. Iš Maltos oro uosto mus laukė kelionė autobusu iki Cirkewwa uosto, o tada – keltas į Gozo salą. Jau pats plaukimas buvo patirtis: stovėjome denyje, vėjas kedeno plaukus, o tolumoje matėsi Comino sala. Atvykę į Gozo sostinę Viktoriją (arba Rabatą, kaip vadina vietiniai), įsikūrėme jaukiame viešbutyje netoli senamiesčio. Tą vakarą, pavargę po kelionės, bet kupini įspūdžių, pasivaikščiojome po miestą ir suvalgėme pirmąją picą vietinėje trattorijoje.
Antroji diena – Viktorijos Citadelė
Rytą pradėjome su espreso ir saldžia bandele mažoje kavinėje. Tada nusprendėme aplankyti Citadelę – istorinę tvirtovę Viktorijoje. Įspūdinga – siaurų gatvelių raizgalynė, bažnyčia ir nepakartojamas vaizdas į visą Gozo salą. Stovėdami ant sienų, žvelgėme į kalvas, kaimus, jūrą tolumoje. Pasijutome tarsi grįžę į viduramžius. Vakare sėdėjome viešbučio terasoje, gėrėme vietinį vyną ir planavome kitas dienas.
Trečioji diena – Ramla Bay
Trečią dieną skyrėme paplūdimiui. Ramla Bay – garsiausias Gozo paplūdimys, su raudonu smėliu, kurio spalva stebino net iš tolo. Vanduo skaidrus, šiltas, bangos maloniai gaivino. Ten praleidome visą dieną – skaitėme knygas, maudėmės ir tiesiog mėgavomės laiku dviese. Prie paplūdimio paragavome tradicinės maltietiškos užkandėlės – pastizzi, sluoksniuotos tešlos pyragėlio su rikota.
Ketvirtoji diena – Azure Window prisiminimai ir Dwejra
Nors garsioji Azure Window arka sugriuvo dar 2017 metais, norėjome pamatyti vietą, kur ji stovėjo – Dwejra įlanką. Čia radome ramybę, galingas uolas, mėlyną vandenį ir garsųjį Inland Sea – mažą lagūną, sujungtą tuneliu su atvira jūra. Vyras išdrįso išsimaudyti, o aš tiesiog grožėjausi vaizdais. Ši vieta paliko gilų įspūdį.
Penktoji diena – žygis pėsčiomis
Kadangi abu mėgstame vaikščioti, vieną dieną skyrėme žygiui pakrante. Išėję iš Marsalforn miestelio, keliavome palei jūrą, grožėjomės druskų telkiniais – tai senovinės druskos garinimo vietos, kuriose iki šiol renkama druska. Buvo tylu, ramu, tik jūros ošimas ir mūsų žingsniai. Tai viena tų dienų, kai atrodo, kad laikas sustojo.
Šeštoji diena – kelionė į Maltą
Vieną dieną nusprendėme trumpam palikti Gozo ir aplankyti pagrindinę Maltos salą. Važiavome į Valetą – sostinę, pilną istorijos ir barokinės architektūros. Pasivaikščiojome po Didžiuosius meistrų rūmus, sodus su vaizdu į Didįjį uostą, pavalgėme vietinėje užkandinėje. Nors Valeta mus sužavėjo, abu džiaugėmės, kad pasirinkome apsistoti būtent Gozo – ramybės sala tiko mūsų rugsėjo nuotaikai labiau.
Septintoji diena – Xlendi įlanka
Xlendi – mažas kaimelis prie jūros, garsėjantis savo įlanka. Ten nusprendėme papietauti – valgėme šviežią tuną ir midijas. Po pietų išsinuomojome valtį ir plaukėme palei pakrantę, užsukome į mažą urvą, kur vanduo atrodė tarsi turkis. Vakarop užlipome į kalvą šalia įlankos ir stebėjome saulėlydį – viena romantiškiausių mūsų kelionės akimirkų.
Aštuntoji diena – istorijos atradimai Ggantija šventyklose
Aplankėme Ggantija šventyklas – senesnes net už Egipto piramides! Įsivaizduoti, kad prieš tūkstančius metų žmonės čia kūrė savo ritualus, buvo neįtikėtina. Vietos energija jautėsi ypatinga, stovėjome tarp akmenų ir tyliai kalbėjome apie tai, kiek istorijos slypi šioje saloje.
Devintoji diena – Comino sala ir Blue Lagoon
Nors gyvenome Gozo, norėjome pamatyti ir Comino salą bei garsųjį Blue Lagoon. Vanduo ten toks skaidrus, kad atrodė, jog plaukiame stikle. Žinoma, rugsėjį čia dar daug turistų, bet radome ramesnį kampelį, kur tiesiog gulėjome ant uolų ir mėgavomės saule.
Dešimtoji diena – paskutinė diena
Paskutinę dieną praleidome Viktorijoje. Pirkome dovanas – vietinės druskos, vyno ir rankų darbo keramikos. Pasėdėjome mūsų mėgstamoje kavinėje prie forumo aikštės, gėrėme kapučino ir kalbėjome apie tai, kaip greitai prabėgo dešimt dienų. Vakare išėjome pasivaikščioti siauromis gatvelėmis, rankoje laikydami ledus, ir atsisveikinome su Gozo.
Dešimt dienų Gozo saloje, Maltoje, rugsėjo mėnesį buvo vienos gražiausių mūsų atostogų. Čia radome ir ramybę, ir istoriją, ir nuotykius. Gozo – tai vieta, kurioje laikas teka lėčiau, kur jautiesi artimesnis gamtai ir vienas kitam. Iš Lietuvos parsivežėme svajonę, o iš Maltos – prisiminimus, kurie dar ilgai mus lydės.
MyTravel 
mykols 
A6