Kelionės man – tai būdas ištrūkti iš kasdienybės, susipažinti su nauja kultūra ir tiesiog pabūti ten, kur viskas kitaip. Birželio viduryje nusprendžiau padovanoti sau trumpą, bet intensyvią kelionę. Šįkart pasirinkau Maltą, o konkrečiau – Sliemą, kurioje praleidau keturias įsimintinas dienas. Šis Viduržemio jūros perlas mane sužavėjo savo gyvybe, spalvomis, skoniu ir nepakartojamu pajūrio ritmu.
Atvykimas į Maltą ir pirmieji žingsniai Sliemoje
Į Maltą atskridau ryte, o iš oro uosto į Sliemą važiavau viešuoju autobusu. Nors kelionė truko apie valandą, vaizdai pro langą vertė išsitraukti telefoną ir viską fotografuoti – balti akmeniniai pastatai, palmės, žydros langinės ir jau nuo pirmųjų minučių tvyranti šiluma. Birželio mėnesį Maltoje karšta, bet vėjas nuo jūros daro orą pakeliamą, ypač vakare.
Apsistojau nedideliame viešbutyje netoli The Strand promenados – nuo lango matėsi Valetos uostas, o rytais girdėdavau, kaip plaka jūros bangos į krantą. Vos palikus lagaminą, leidausi tyrinėti Sliemos.
Pajūrio promenada ir miesto ritmas
Sliema – tai miestas, kuris gyvena jūros ritmu. Tower Road promenada driekiasi per visą pakrantę, ir ji tiesiog traukia eiti. Einant pakrante, mačiau, kaip vietiniai maudosi uolėtose įlankėlėse, kai kurie skaito knygas, kiti – tiesiog stebi jūrą. Aš pats pirmą vakarą sėdėjau ant šilto akmens, valgiau šviežią pastizzi – traškų tešlos gaminį su rikota, ir žiūrėjau į tolumoje švytinčią Valetą.
Vakare įsėdau į keltą į Valetą – nuo Sliemos iki sostinės vos 5 minutės. Saulėlydis virš uosto buvo kaip iš atviruko – oranžinė saulė, barokiniai bokštai ir buriniai laivai. Tai buvo vienas iš tų momentų, kai jautiesi tikrai laimingas.
Antra diena – ekskursijos ir paplūdimiai
Kitą rytą prisijungiau prie ekskursijos laivu aplink Maltos pakrantę. Sustojome Blue Grotto grotoje – vietoje, kur saulės šviesa sukuria neįtikėtiną mėlyną atspindį vandenyje. Į vandenį leidausi pats – plaukiojimas aplink uolas, kurias glosto šiltas, krištolo skaidrumo vanduo, buvo tarsi sapnas.
Popiet grįžęs į Sliemą, likusį laiką praleidau Fond Għadir uolėtuose baseinuose. Tai viena populiariausių maudynių vietų tarp vietinių – čia nėra smėlio, tik lygios uolos ir natūralūs jūros baseinai, kuriuose galima plaukioti. Atsinešiau knygą, o netrukus ją padėjau į šalį – tiesiog gėrėjausi aplinka.
Trečia diena – Mdina ir maltiška virtuvė
Trečią dieną nusprendžiau palikti Sliemą ir vykti į Mdina – senąją Maltos sostinę. Tai miestas-tvirtovė ant kalvos, kuris alsuoja viduramžių dvasia. Siauros gatvelės, akmeniniai fasadai, tylūs kiemai – visa tai kėlė jausmą, lyg būčiau patekęs į seną filmą. Nors miestas nėra didelis, jame praleidau kelias valandas – ir net neskubėjau.
Grįžęs į Sliemą, vakarieniavau Ta’ Kris restorane. Užsisakiau tradicinį fenek – troškintą triušieną su vynu ir česnakais. Skonis – stiprus, bet ne per daug intensyvus. Prie jo patiekė šviežios duonos ir vietinio vyno. Tai buvo puikus būdas pažinti Maltos virtuvę per jos autentiškus patiekalus.
Paskutinė diena – ramybė prieš išvykimą
Paskutinę dieną leidau sau tiesiog būti. Ryte pusryčiavau lauko kavinėje su vaizdu į jūrą, tada nuėjau pasivaikščioti į Independence Garden – žalią oazę tarp miesto ir jūros. Ten pamačiau kačių koloniją – Maltoje jos labai gerbiamos, ir vietiniai jomis rūpinasi.
Prieš išvykstant dar paskutinį kartą išsimaudžiau jūroje. Sliemos pakrantė neįtikėtinai švari, ir net birželio mėnesį nėra sausakimša. Jaučiausi atsigaivinęs, atsipalaidavęs ir pasiruošęs grįžti namo.
Trumpa, bet turininga kelionė į Maltą
Sliema man paliko labai stiprų įspūdį. Ji nėra didelė, bet turi viską – puikią infrastruktūrą, restoranus, promenadas, artumą prie kitų Maltos miestų ir, svarbiausia – Viduržemio jūros žavesį. Kelionė į Maltą, net ir trumpa, gali atnešti daug – ramybės, įkvėpimo ir norą sugrįžti. Manau, tai nebuvo paskutinis kartas, kai sakiau „laba diena“ Sliemai.
A6 
bryant6095