Rugsėjį, kai Lietuvoje jau pradeda kristi pirmieji geltoni lapai, o oras tampa vis vėsesnis, trys senos draugės – aš (Monika), Rasa ir Ieva – susikrovėme lagaminus ir išvykome į seniai planuotą kelionę į Jungtinę Karalystę. Šįkart mūsų tikslas nebuvo Londonas ar Edinburgas – norėjome pamatyti ką nors mažiau turistinio, bet kupino žavesio. Pasirinkome Kornvalį (Cornwall), Anglijos pietvakarių pakrantę – vietą, apie kurią skaitėme kelionių tinklaraščiuose, matėme filmuose ir svajojome patirti tikrą anglišką pajūrio atmosferą.
Atvykimas ir pirmieji įspūdžiai
Į Kornvalį atvykome iš Londono – pirmiausia traukiniu iki Plymouth, o tada persėdome į mažesnį regioninį maršrutą, vedantį gilyn į Kornvalio kalvas ir pakrantes. Vos išlipus iš traukinio St Ives miestelyje, mus pasitiko gaivus vėjo gūsis, jūros kvapas ir siaurų gatvelių žavesys. Apsistojome nedideliame „bed & breakfast“ svečių namuose su vaizdu į Atlanto vandenyną. Šeimininkė ponia Margaret, pasirodė esanti labai šilta ir šneki moteris – kiekvieną rytą mums kepė tradicinius angliškus pusryčius su šypsena ir pasakojimais apie vietos gyvenimą.
Pajūrio pasivaikščiojimai ir menininkų miestelis
Pirmąją dieną skyrėme pasivaikščiojimui po St Ives – šis mažas miestelis garsėja savo meno galerijomis, senovine uoste ir balto smėlio paplūdimiais. Aplankėme garsųjį Tate St Ives muziejų, kuriame eksponuojami britų šiuolaikinio meno kūriniai. Ievai, kuri studijuoja dailę, tai buvo tikra įkvėpimo diena. Rasa tuo metu tiesiog sėdėjo su puodeliu kavos ant suolelio, stebėjo banglentininkus ir sakė: „Čia toks ramus chaosas – viskas juda, bet ramu.“
Antra diena – nuotykiai pakrantės takais
Kitą rytą leidomės į pėsčiųjų žygį Pietvakarių pakrantės taku (South West Coast Path) nuo St Ives iki Zennor kaimelio. Tai viena įspūdingiausių vietų Anglijoje, kur žalios kalvos susilieja su uolėtais skardžiais, o vandenyno bangos daužosi į akmenis. Kelionė truko kelias valandas, bet vaizdai buvo nepakartojami. Sustojome pakelės kavinėje, kur ragavome naminių scone’ų su džemu ir grietinėle – angliškas desertas, kurį dar ilgai prisiminsime.
Trečioji diena – Tintagel pilis ir karalius Artūras
Trečią dieną išsinuomavome automobilį ir važiavome aplankyti Tintagel pilies – legendinės karaliaus Artūro gimtinės. Vaizdai buvo įspūdingi – tiltas, vedantis į uolą, ant kurios stūkso senovės griuvėsiai, ir vėjas, kuris atrodo, kad nešioja viduramžių dainas. Laikėmės už skrybėlių ir juokėmės, kai bandėme nusifotografuoti, o plaukai blaškėsi į visas puses. Vakare užsukome į pakelės smuklę, kur vietinis grojo gitarą, o mes dalinomės žuvies pyragu (fish pie) ir vietiniu obuolių sidru.
Kornvalio sodai ir romantiška ketvirtoji diena
Ketvirtąją dieną aplankėme Eden Project – didžiulius biokupolus, kuriuose atkurtos tropinės ir Viduržemio klimato zonos. Ėjome per džiungles, ragavome egzotinių vaisių ir vaikščiojome virš medžių kabantį tiltą. Buvo labai smagu stebėti Ievą, bandančią atpažinti augalus iš biologijos vadovėlių, ir Rasą, kuri viską fotografavo lyg National Geographic žurnalistė.
Vakare grįžome į pakrantę ir stebėjome saulėlydį Porthcurno paplūdimyje – raudonas dangus, jūra, smėlis tarp pirštų… Tai buvo viena tyliausių, bet nuoširdžiausių mūsų kelionės akimirkų.
Paskutinė diena – arbata, knygos ir atsisveikinimas
Paskutinę dieną leidome lėtai – aplankėme vietinį knygyną, kur radome po knygą apie Kornvalio mitus, pasivaikščiojome dar kartą palei krantą, ir užsukome į arbatinę paskutinei popietės arbatai su skanėstais. Kalbėjomės apie tai, kaip gera kartais pabėgti nuo darbų, miesto triukšmo ir tiesiog būti trise – be plano, bet su noru tyrinėti.
Kernys 
Rolanx