Kai Lietuvoje gegužė dar svyruoja tarp pavasario lietaus ir pirmų šiltų dienų, mes – aš (Dovilė) ir mano vyras Lukas – sugalvojome pabėgti į visišką egzotiką. Tailandas visada buvo viena iš tų vietų, apie kurias svajojome, bet vis atidėdavome „kitam kartui“. Šiemet pagaliau nutarėme – metas įgyvendinti seną svajonę ir pamatyti, kas slepiasi už žodžio Phuket, kurį taip dažnai girdėdavome iš keliautojų.
Atvykimas į Tailandą ir pirmas įspūdis apie Puketą
Po ilgos, bet sklandžios kelionės iš Vilniaus per Dohą, nusileidome Puketo tarptautiniame oro uoste. Jau išlipus iš lėktuvo mus pasitiko šiltas, drėgnas oras, palmės ir visiškai kitoks pasaulis. Išsinuomavome automobilį su vairuotoju, kuris nuvežė mus iki viešbučio netoli Kata Beach – pasirinkome šią vietą, nes norėjome ramesnio paplūdimio, nei garsusis Patongas.
Viešbutis mus nustebino – baseinas ant stogo, vaizdas į jūrą, palmių giraitė šalia ir beprotiškai draugiškas personalas. Pirmąją dieną tiesiog ilsėjomės, išėjome trumpai pasivaikščioti iki paplūdimio ir paragauti pirmosios tajų vakarienės – pad thai, green curry ir šviežių vaisių kokteiliai. Lukas paragavo aštrios Tom Yum sriubos, o aš beveik verkiau nuo vieno kąsnio, bet vis tiek buvo skanu!
Antroji diena – įspūdinga kelionė į Phi Phi salas
Antros dienos rytą išplaukėme į dienos kruizą po Phi Phi salas. Plaukimas greitaeigiu kateriu buvo kupinas nuotykių – kartais net šokome nuo bangų, bet tai tik dar labiau kėlė adrenalino. Aplankėme Maya Bay (garsėjusią dėl filmo „The Beach“ su Leonardo DiCaprio), sustojome nardyti tarp spalvotų žuvyčių ir koralų, pietavome vietinėje saloje, kur laikas tarsi sustojo.
Lukas net pasakė: „Atrodo, kad esame rojuje, tik tas rojus tikras.“ Vakare grįžę į viešbutį, buvome pavargę, bet kupini įspūdžių. Diena – lyg sapnas.
Tailando kultūra ir dvasinis pasaulis
Trečiąją dieną skyrėme kultūrai. Aplankėme Didįjį Budą – baltą marmurinę statulą kalno viršūnėje, iš kur atsiveria visas Puketo vaizdas. Ten vyravo ypatinga ramybė, žmonės tyliai meldėsi, degino smilkalus. Abu jautėmės lyg būtume patekę į šventą erdvę, net Lukas, kuris nėra labai dvasingas, sakė, kad norisi tiesiog pabūti tyloje.
Vėliau aplankėme Wat Chalong šventyklą – pagrindinę salos dvasinę vietą. Užsidėjome tradicinius sarongus, įėjome į vidų, palikome simbolinę auką ir gavome apyrankes su laiminančiu mazgeliu nuo vieno iš vienuolių.
Egzotiniai skoniai ir kulinariniai potyriai
Vieną vakarą užsirašėme į tailandietiško maisto gaminimo pamoką. Tai buvo viena linksmiausių patirčių – kartu su dar keliomis poromis iš įvairių šalių gaminome papaya salad, massaman curry ir mango sticky rice. Aš netyčia įdėjau per daug čili, o Lukas viską suvalgė net neprunkštelėjęs – sako, kad „iššūkis priimtas“.
Beje, gatvės maistas Pukete – atskira tema. Mūsų mėgstamiausias buvo naktinis turgus netoli Phuket Town – keptos krevetės, švieži vaisiai, kokosų ledai, ir, žinoma, visada šypsena iš pardavėjo.
Paplūdimiai, masažai ir poilsis
Likusias dienas leidome ramiai – vaikščiojome po Kata ir Karon paplūdimius, plaukiojome, deginomės, ir kasdien leidome sau po tajų masažą. Vieną rytą prabudome labai anksti ir nuėjome stebėti saulėtekio – buvo tylu, jūra rami, o mūsų šešėliai ilgi ir artimi.
Paskutinė diena – su širdimi, kupina dėkingumo
Prieš išvykdami dar paskutinį kartą aplankėme mažą kavinukę, kurioje gėrėme kavą kas rytą. Ten mus atpažino, padavėja nusišypsojo ir padovanojo mažą orchidėją – „Suvenyras iš Tailando, kad grįžtumėte.“
Kernys 
Rolanx 
biruta