Odesos katakombos

Jei kas nors negero nutinka Odesoje, pvz. vandentiekio vamzdžiai prakiūra ar namas keistai įsmunka į žemę, o gal net šeimos augintinis prapuola be jokių pėdsakų, tuomet ukrainiečiams yra įprasta keiksnoti „tas prakeiktas katakombas“. Ir tai visiškai ne keista jų iliuzija. Visa Centrinė Odesa iš tiesų yra pastatyta ant katakombų. Odesos požeminį pasaulį sudaro daugiau nei 2500 kilometrų – keliais aukštais išraitytų tunelių labirintas.

Odesos katakombos – tai ilgiausi Pasaulyje žmonių rankomis iškasti tuneliai – be galo įdomi lankytina vieta, kurioje tikrai nenorėtumėte pasiklysti.

Prieš 5 mln. metų Odesos apylinkės skendėjo Juodosios jūros dugne. Po 3 mln. metų atsitraukusi jūra, dabartinėje Odesos vietoje paliko gigantišką, 40 metrų aukščio kalkakmenio šleifą, susiformavusį iš įvairių moliuskų, suakmenėjusių kriauklelių.

Pirmųjų, Odesoje iškastų katakombų, datą yra sunku nustatyti, kadangi vėlesniais laikais jos visos buvo išplėstos. Bet labai tikėtina, kad jų amžius gali siekti 1600-uosius metus, o gal netgi dar senesnius. Bet į tikrąjį labirintą Odesos tuneliai pavirto 1800-ųjų metų pradžioje, kai iš jų kasamas kalkakmenis buvo naudojamas modernaus miesto statybai. Iš tunelių išgaunamomis medžiagomis pastatyta dauguma centrinės Odesos namų.

Vėliau Odesos katakombos tapo sukilėlių, nusikaltėlių ir atsiskyrėlių slėptuve.

II pasaulinio karo metu, sovietams atsitraukus ir, miestą apsupus vokiečiams, erdviuose Odesos požemiuose, tiesiai vokiečiams „po nosimi“, liko slapstytis dešimtys organizuotų sovietinių Ukrainos sukilėlių grupuočių. Čia partizanai praleido kiek daugiau nei 13 mėnesių, vis bandydami ignoruoti juos kamavusius badą ir maliariją bei laukdami galimybės pulti vokiečius ar perduoti naudingą informaciją bendražygiams. Dauguma partizanų grupuočių katakombose gyveno iki karo pabaigos ir retkarčiais netgi sugebėdavo suorganizuoti vokiečių įrengimų sprogdinimus. Vokiečių ir rumunų fašistai, savo ruožtu, tikėdamiesi amžiams užspęsti partizanus katakombose, pasirinko aklinai uždaryti atsitiktinius išėjimus. Bandydami juos „išrūkyti“, į požemius mesdavo nuodingų dujų užtaisus bei  mėgindavo užtvindyti. Visos jų pastangos buvo neveiksmingos. Priešai nežinojo Odesos katakombų labirintų ilgio ir nesuvokė, kad kalkakmenis puikiausiai sugeria vandenį. Sovietų partizanai paprastai išsigelbėdavo tiesiog persikeldami į tolimesnius tunelius.

Karui pasibaigus katakombos tapo daugybės kontrabandininkų ir nusikalstamų grupuočių namais, kurie jas dar daugiau išplėtė ir netgi sukūrė naujas tunelių sistemas.

1961 metais buvo įkurtas pirmasis oficialus „Paieškų” (Poisk) klubas Odesos katakomboms tirti. Jam vadovavo Konstantinas Proninas iš Paleontologinio muziejaus. Klubo pagrindinė veikla – ištirti požemius ir įamžinti partizaninio judėjimo istoriją.

Mūsų dienomis Ukrainoje egzistuoja ištisa katakombų tyrinėtojų sub-kultūra. Įkurta daugybė semi-profesionalių tyrinėjimo grupių, dažnai tarpusavyje, netgi labai konkurencingų. Bet iki šiol ištirta tik labai maža katakombų dalis, todėl, jei kas nors nuklysta ar pasiklysta painiuose ir tamsiuose požemiuose, visos tyrinėtojų grupės susivienija ir bendrai organizuoja dideles paieškų ekspedicijas. Tokių ekspedicijų dėka jau išgelbėta daugybė vaikų. Tačiau retkarčiais čia vis dar įvyksta tragiškų nelaimingų atsitikimų. Štai 2005 metais sausio 1 dieną grupelė paauglių nusprendė Odesos požemiuose atšvęsti Naujuosius metus. Alkoholio padauginusi mergina atsiskyrė nuo grupelės švenčiančiųjų ir pasiklydo. Net tris dienas ji praleido klajodama šaltomis ir tamsiomis katakombomis, kol galiausiai mirė nuo dehidratacijos. Policija užtruko net du metus, kol katakombų labirintuose surado jos kūną.

1995 m. rugsėjį, minint 200-ąsias Odesos metines, katakombose buvo įregistruotas ilgiausios požeminės kelionės rekordas. Ši kelionė truko 27 valandas ir tęsėsi daugiau nei 40 kilometrų. Iki tol neištirta didžiulė požeminė erdvė buvo pavadinta „K-29”.

Ilguose ir neištirtuose tuneliuose vis dar aptinkama partizanų ginklų, pvz. šautuvai ir granatos. Retkarčiais netgi randami natūraliai mumifikavęsi partizanų kūnai.

Nors savarankiškas Odesos katakombų tyrinėjimas oficialiai nėra neteisėtas, tačiau būtų beprotiška bandyti lįsti į jas savavališkai. Siūlytumėme verčiau pasisamdyti specialistą maždaug už 250 grivinus žmogui. Dėl individualių ekskursijų galima kreiptis el. paštu: [email protected].

Be to, kai kurios Odesos katakombų dalys yra oficialiai atviros turistų grupėms. Odesos šiaurėje įsikūrusiame Nerubayskoye kaime, galima aplankyti katakomboms priklausantį „Partizanų šlovės muziejų”. Čia įvesta elektra, sukurtos ekspozicijos, supažindinančios su Ukrainos partizanų gyvenimo įmantrybėmis II Pasaulinio karo metu. Visos ekskursijos metu kiekvienas turistas yra kruopščiai suskaičiuojamas ir akylai sekamas, kad, neduok Dieve, niekur nenuklystų ir nepasiklystų.