Pajūrio dviračių trasa: 12 dalis – nuo Ventės iki Šilutės

Maršruto ilgis – 27 km

Ventė – 10 – Povilai – 2,2 – tiltas per Minijos upę – 5 – Aukštumalos botaninis takas – 9,8 – Šilutė

Norėdami nuvažiuoti artimiausiu keliu iš Ventės į Šilutę, turite sugrįžti pagal maršrutą tuo pačiu keliu per Šturmus–Muižę iki Povilų ir, pagal rodyklę pasukę Šilutės kryptimi, važiuoti asfaltuotu keliu iki tilto per Minijos upę, nuo kurio Aukštumalos pelkės pakraščiu iki Šilutės driekiasi platus vingiuotas žvyrkelis (13 km). Užvažiavus ant tilto dešinėje pusėje tolumoje bus matyti Krokų Lankos ežeras, o abipus tilto – spindintys Kintų žuvininkystės tvenkinių plotai. Pakeliui į Šilutę abiejose kelio pusėse pamatysite informacinius stendus, kviečiančius pasivaikščioti Aukštumalos botaniniu taku, kuris vingiuoja buvusia kūlgrinda. Įvažiavę į Šilutę iš karto pajusite palengvėjimą, nes duobėtą žvyrkelį pakeis asfaltuota gatvė. Šia gatve važiuokite iki T formos sankryžos šalia miesto pieninės, kur pasuksite dešinėn Rusnės kryptimi ir, pravažiavę turgaus aikštę, atsiremsite į centrinę miesto gatvę (Lietuvininkų).

Nuo Ventės iki Šilutės per Minijos kaimą – 33 km

Alternatyvus maršrutas: Ventė – 6,5 – Stankiškiai – 4,5 – Minija (Mingė) – 6 – Suvernai – 1,2 – tiltas per Minijos upę – 5 – Aukštumalos botaninis takas – 9,8 – Šilutė

Norėdami pamatyti vieną iš unikaliausių Lietuvos kampelių – Minijos (Mingės) kaimą, dar vadinamą Lietuvos Venecija, pusiaukelėje tarp Ventės ir Kintų (5,5 km) turėsite pasukti į dešinę pagal nuorodą „Stankiškiai 1“. Per šį kaimelį veda asfaltuotas kelias, kurio pabaigoje, neprivažiavę ženklo „Mingė 4“, pasuksite dešinėn. Netrukus kelias vėl išsišakos, važiuosite kairiau siauru vieškeliu per laukus (0,5 km) iki T formos sankryžos su pagrindiniu žvyrkeliu, vedančiu iki Minijos kaimo (2,8 km). Tokiu būdu sutrumpinsite kelią ir išvengsite prastesnės kokybės vieškelio per Bložius.

Minijos kaime galima užsisakyti laivelį arba didesnį laivą iškylai po Kuršių marias arba persikelti į Nidą kitame marių krante ar Uostadvarį Rusnės saloje.

Apsidairę Lietuvos Venecijoje, grįšite tuo pačiu keliu iki Bložių ir toliau palei Kintų tvenkinius pasieksite asfaltuotą kelią (6 km). Pasukę į dešinę, netrukus pasieksite tiltą per Minijos upę. Toliau iki Šilutės važiuosite žvyrkeliu Aukštumalos pelkės pakraščiu pagal ankstesnį aprašymą.

Minija (Mingė)

Tai Lietuvos Venecija, kur vietoj gatvės teka Minijos upė, o pagrindinė susisiekimo priemonė – valtis. Abipus Minijos upės įsikūręs Minijos žvejų kaimas, vietinių iki šiol vadinamas Mine arba Minge. Pirmą kartą Minija paminėta 1540 m. Tuomet čia gyveno apie 60 žmonių ir bent dvi privilegijuotų vokiečių šeimos. Beveik visos kaimo sodybos buvo pritaikytos žvejybai, šalia gyvenamųjų namų stovėjo valtys, žvejybos įrankiai, bukinės (žuvų rūkyklos). Tai suformavo ir savitą Minijos urbanistiką – visos kaimo sodybos fasadais atgręžtos į pagrindinę kaimo „gatvę“ – Minijos upę.

Gyvenimas čia, dėl nuolat kylančių potvynių, visuomet buvo sudėtingas. XVIII a. Minija stipriai nukentėjo nuo nuolatinių karų ir maro. Kaimas atsigavo tik XIX a., kai buvo įsteigta burių siuvykla, burinių valčių dirbtuvė, vandens matavimo stotis. Jau tuomet turizmą skatino čia sustojantys upiniai garlaiviai, reguliariai plaukioję Nemuno ir Karaliaus Vilhelmo kanalu tarp Tilžės ir Klaipėdos. Kaimo gyvenimas stipriai pasikeitė po Antrojo pasaulinio karo. Kairiajame krante buvo įrengtas galingas žolės miltų gaminimo aparatas, dešiniajame įkurta galvijų ferma. Pastatytas niekur nevedantis tiltas. Suniokota daugelis unikalių sodybų ir pastatų.

Šiuo metu Minijoje skatinamas vandens turizmas, pastatyta moderni jachtų ir mažųjų laivų prieplauka, kaimas sparčiai keičiasi, pastatai rekonstruojami. Čia galite sutikti retų paukščių ir pamatyti įvairiausių, tik šiai vietovei būdingų vandens augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Jus gali pradžiuginti jūrinis erelis arba gracingoji gervė.

Lankytinos vietos:

(90) Aukštumalos pažintinis takas – tai 1740 m ilgio buvusia kūlgrinda vingiuojantis maršrutas su 11 informacinių stotelių. Kūlgrinda – XVIII a. palikimas, kai skersai pelkės buvo nutiestas kelias, kad sujungtų keletą jau neegzistuojančių pelkininkų kaimų.

Šilutė

Telefono kodas: 8~441

Informacijos centrai:
Lietuvininkų g. 10/2,
tel. 77 795,
el. paštas [email protected],
www.siluteinfo.lt.

Šilutės muziejus (H. Šojaus dvaras),
Lietuvininkų g. 4, tel. 62 207,
www.silute.lt/tic.

Nemuno deltos regioninio parko administracija,
Lietuvininkų g. 10, tel. 75 050,
www.nemunodelta.lt.

Pirmosios žinios apie Šilutę siekia XVI a. 1511 m. Klaipėdos komtūras Michaelis von Švabas (Michael von Schwabe) suteikė Jurgiui Talaičiui (Georg Talat) privilegiją „laikyti šile karčemą“ su laukais, miškais, įdirbtomis dirvomis, su teise laisvai žvejoti Kuršių mariose. Ilgainiui ši vieta buvo pradėta vadinti Šilokarčemos vardu. Panašios karčemos veikė ir Verdainėje. Viena iš Verdainės karčemų priklausė garsaus filosofo Imanuelio Kanto proseneliui. Prieš karą Šilutėje buvo I. Kanto gatvė. Vėliau jos pavadinimas pakeistas, dabar vėl atnaujintas. Miesto augimą lėmė patogi geografinė padėtis – kelio vidurys tarp Klaipėdos ir Tilžės. Šilutę buvo galima pasiekti vandens ir sausumos keliais.

Daug kartų Šilutė siekė gauti miesto teises, tačiau tam vis pasipriešindavo konkurentai – Klaipėdos ir Tilžės miestai. XVIII a. pr. Šilokarčemoje įkuriamas valsčiaus centras, o po 100 metų – apskrities centras. Tačiau tik dar po 100 metų, sujungus 3 kaimus – Verdainę, Žibus ir Šilokarčiamą, – Šilutė tapo miestu.

Dabar Šilutė yra penkioliktas pagal dydį Lietuvos miestas. Jos centrą puošia evangelikų liuteronų bažnyčia (1926 m.), daug senų, paminklinių pastatų: paštas (1905 m.), gaisrinė (1911 m.), teismas ir kalėjimas (1848 m.), tiltas per Šyšą (1914 m.), H. Šojaus dvaro kompleksas, dvi senos turgaus aikštės, Šyšos uostas, geležinkelio stotis ir tiltas (1875 m.), Šilutės gimnazijos pastatas (1924 m.).

Lankytinos vietos Šilutėje ir apylinkėse:

(91) Dr. Hugo Šojaus (Hugo Scheu) dvaras su paminklu šiam miesto mecenatui (Lietuvininkų g. 4), www.silute.lt/ dvaras.

(92) Evangelikų liuteronų bažnyčia (1926 m., Lietuvininkų g. 9), kurios 50 m aukščio bokšte yra trys varpai ir miesto laikrodis, kas ketvirtį mušantis laiką, ir paminklas vokiečių rašytojui Hermannui Zudermannui, pastatytas skvere prie bažnyčios.

(93) Šilutės muziejus, Lietuvininkų g. 36, tel. 62 209, d. l. II–V 9.00–17.00 val., VI 9.00–16.00 val.
Čia atrasite vertingus H. Šojaus archeologijos, kartografijos ir etnografijos rinkinius (XVIII a. lietuvininkų baldai, audiniai, drabužiai, įvairūs buities daiktai, senoviniai raštai).

(94) H. Zudermanno ir Macikų lagerio karceris-muziejus, Macikų kaimas, tel. 62 209, www.silute.lt/holokaustas.

(95) Lietuvos Prezidento K. Griniaus tiltas, nutiestas per potvynių užliejamas pievas.

(96) Žalgirių pažintinis takas, kuris veda per buvusios didžiausios pelkininkų kolonijos kaimą. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje buvo 4 pelkininkų kolonijos, kurios kūrėsi didžiųjų aukštapelkių pakraščiuose, grioviais nusausintuose durpynuose.