Kreta – didžiausia Graikijos sala, laikoma viena svarbiausių senovės civilizacijos lopšių Europoje. Kretoje susiformavo Mino civilizacija, kuri savo pavadinimą gavo iš mitologinio karaliaus Mino, Dzeuso ir Europos sūnaus. Ši galinga civilizacija paliko ryškų pėdsaką tiek istorijoje, tiek legendose.
Viena garsiausių legendų, susijusių su Kreta, yra pasakojimas apie Minotaurą – pusiau žmogų, pusiau jautį, gyvenusį painiame požeminiame labirinte.
Minotauro kilmė – mitas ar realybė?
Pagal mitą, jūrų dievas Poseidonas padovanojo Kretos karaliui Minui nuostabų baltą jautį, kurį Minas turėjo paaukoti dievams. Tačiau apakintas grožio ir godumo, karalius jautį pasiliko. Kaip bausmę, Poseidonas įkvėpė Mino žmonai Pasifajai aistrą šiam gyvuliui. Pasifaja, pasitelkusi garsųjį išradėją Dedalą, pasislėpė medinėje karvėje ir susilaukė pabaisos – Minotauro.
Minas, gėdydamasis šio padaro, įkalino jį didžiuliame labirinte, kurį taip pat suprojektavo Dedalas. Šis labirintas tapo legenda – vieta be išeities, kurioje klaidžiojo nelaimingi aukos, skirti pabaisai. Sakoma, kad kas devynerius metus Atėnai turėdavo siųsti po septynis berniukus ir mergaites į labirintą kaip duoklę Minui.
Legendą vainikuoja didvyrio Tesėjo žygis. Pasinaudodamas Ariadnės – Mino dukros – duotu siūlu, Tesėjas nukeliavo į labirinto gilumą, nužudė Minotaurą ir saugiai rado kelią atgal.
Archeologiniai atradimai
Ilgą laiką Minotauro istorija buvo laikoma tik mitologine alegorija, tačiau archeologiniai kasinėjimai Kretoje atskleidė stulbinančių faktų. Knoso rūmų griuvėsiai, kuriuos ištyrė seras Arthuras Evansas XX a. pradžioje, pasižymi itin painia struktūra su daugybe kambarių, laiptų ir koridorių, todėl dažnai vadinami „istoriniu labirintu“.
Dar įdomesni atradimai buvo padaryti netoli Gorintos miesto, maždaug 30 km nuo Knoso. Čia archeologai aptiko požeminių patalpų kompleksą, kuris tęsiasi beveik 4 kilometrus. Painūs tuneliai, keisti aukštų išdėstymai ir sudėtingi perėjimai sukūrė hipotezę, kad tai gali būti tikrasis Minotauro labirinto prototipas.
Šie tuneliai sujungti laiptais, aklavietėmis, o kai kur – netgi simboliniais įrašais ant sienų. Archeologai tikisi, kad tolesni tyrimai leis tiksliau nustatyti, kam šios struktūros buvo skirtos – ar tai buvo religinė šventovė, ar slėptuvė, ar tikrai legendinio pabaisos kalėjimas.
Paveldas, lankymas ir perspėjimai
Kai kurios šių vietų dabar prieinamos turistams, tačiau dalis tunelių vis dar neištirta ir laikoma pavojinga. Dėl klaidžių ir siaurų koridorių savarankiškas lankymas nepatariamas – būtina vadovautis gido nurodymais arba dalyvauti organizuotose ekskursijose.
Savarankiškai lankyti pavojinga! Kai kurios požeminės erdvės yra nestabilios ir gali kelti grėsmę sveikatai.
Daugiau informacijos apie šį neįtikėtiną objektą galite rasti čia:
www.labyrinthos.ch