Kai birželį Lietuvoje oras vis dar nenuspėjamas, aš nusprendžiau – metas sau padovanoti tikrą vasaros patirtį. Ilgai nesvarsčiau: Toskana, Italija visada buvo mano sąraše kaip vieta, kur norėčiau pabėgti. Šilta saulė, vynuogynai, kvepiantys levandų laukai ir istoriniai miesteliai… Būtent to ir reikėjo sielai.
Atvykimas į Toskaną – pirmas žvilgsnis į rojų
Į Italiją atskridau į Pizos oro uostą. Ten išsinuomojau mažą Fiat 500 – nes juk kaip kitaip pažinsi Toskaną, jei ne važiuodamas vingiuotais kaimo keliais?
Jau pirmą valandą už vairo pajutau: oras kvepia kitaip – šiltu akmeniu, žolėmis ir kažkokiu nenusakomu lengvumu. Kelionės tikslas – nedidelė vila tarp San Gimignano ir Volterra miestelių.
Mano apartamentai buvo apsupti alyvmedžių giraičių ir vynuogynų – rytais tekdavo keltis nuo gaidžių giedojimo, o vakarais nuo terasos stebėti, kaip lėtai leidžiasi saulė už kalvų.
Pirmoji diena – pasivaikščiojimai San Gimignano
Pirmą dieną leidau San Gimignano miestelyje – vadinamajame „Viduramžių Niujorke“ dėl jo aukštų akmeninių bokštų.
Pasiklydau siaurose akmeninėse gatvelėse, stebėjau vietines moteris, pardavinėjančias rankų darbo keramiką, ir, žinoma, paragavau legendinių San Gimignano ledų – „Gelateria Dondoli“, kurie laikomi vienais geriausių pasaulyje. Mano pasirinkimas – levandų ir citrinų skonio. Tobulas derinys po karštos birželio saulės.
Antroji diena – vyno keliai ir degustacijos
Kitą dieną nusprendžiau skirti vynui – juk esu Toskanoje! Aplankiau Chianti regioną, kuris garsėja savo vynais.
Sustojau mažame vyno ūkyje netoli Greve in Chianti. Šeimininkas, Lorenzo, vedė ekskursiją po vynuogynus, pasakojo apie tradicinius gamybos būdus, o vėliau pakvietė į vyno degustaciją. Ragavome Chianti Classico su vietiniais sūriais ir alyvuogių aliejumi.
Po kelių taurių sėdėjome kieme, žiūrėdami į tolius, o Lorenzo grojo akordeonu senas itališkas dainas. Tai buvo vienas tų vakarų, kuriuos atsimeni visą gyvenimą.
Trečioji diena – Volterra ir etruskų dvasia
Trečią dieną aplankiau Volterra – mažesnį, mažiau turistinį, bet labai autentišką miestelį. Volterra garsėja savo etruskų istorija ir alabastro dirbiniais.
Lėtai vaikščiojau senovinėmis gatvėmis, aplankiau romėnų teatrą ir mažas dirbtuves, kuriose vietiniai meistrai vis dar gamina rankų darbo papuošalus ir dekoracijas iš alabastro. Pietums suvalgiau paprastą, bet dievišką patiekalą – panzanella (itališkas duonos ir pomidorų salotas).
Ketvirta ir penkta dienos – Florencija
Nors norėjosi būti kuo ilgiau gamtoje, negalėjau praleisti Florencijos. Dvi dienas praleidau tyrinėdama šį meno lobyną:
- Lankiausi Uffizi galerijoje, kur akis atvėrė Botticelli „Veneros gimimas“.
- Kopiau į Duomo katedros kupolą – nuo viršaus visas miestas atrodė kaip miniatiūrinė dėlionė.
- Pietavau mažoje šeimos trattorijoje Oltrarno rajone – rankų darbo makaronai su trumais buvo vienas geriausių mano gyvenime ragautų patiekalų.
Vakare tiesiog sėdėdavau prie Arno upės, stebėdama, kaip Ponte Vecchio tiltas nusidažo aukso atspalviais saulėlydyje.
Šeštoji diena – Montepulciano ir terminių baseinų stebuklas
Pavargusi nuo miestų šurmulio, šeštą dieną išvykau į pietų Toskaną – aplankiau Montepulciano, dar vieną nepaprastą miestelį ant kalvos. Čia vėl ragavau vyną – garsųjį Vino Nobile di Montepulciano – ir klajojau akmeniniais skersgatviais.
Vakarop aplankiau Bagno Vignoni – mažytį miestelį su terminių vandenų baseinais. Maudytis šiltame mineraliniame vandenyje po atviru dangumi, kai aplinkui – vien tik žvaigždės, buvo nepaprastai magiška patirtis.
Paskutinė diena – atsisveikinimas su Toskanos saule
Paskutinę dieną skyriau sau – lėtam rytui su kava terasoje, paskutiniam pasivaikščiojimui tarp alyvmedžių, paskutiniam vyno butelio supakavimui į lagaminą.
Stovėjau ant kalvos, žiūrėjau į žaliuojančias pievas ir galvojau – Toskana, Italija, užvaldė mano širdį. Čia nėra skubėjimo, nėra triukšmo – tik gamta, skonis, kvapas ir gyvenimas visa širdimi.
Grįžau kitokia
Po šios savaitės Toskanoje supratau – kartais, kad atsigautum, reikia visai nedaug: šilto vėjo, gero vyno ir truputį daugiau laiko sau. O Italija, ypač Toskana, tam – tobula vieta.