Mes esame keturių asmenų šeima iš Lietuvos – aš, mano vyras ir du mūsų vaikai, dešimties ir trylikos metų. Gruodis mums visada yra ypatingas metas: mokyklose jaučiamas artėjančių švenčių šurmulys, namuose atsiranda daugiau žvakių, o mes stengiamės bent trumpam pabėgti nuo kasdienybės. Šiais metais nusprendėme, kad dvi dienos Krokuvoje, Lenkijoje bus puiki žiemos išvyka visai šeimai.
Į Krokuvą, Lenkiją atvykome ankstyvą gruodžio rytą. Oras buvo šaltas, bet gaivus, o senamiesčio gatvės jau alsavo Kalėdų nuotaika. Apsistojome nedideliame šeimos viešbutyje netoli centro, kad viską galėtume pasiekti pėsčiomis. Vaikai iš karto prilipo prie lango – jiems labai patiko senoviniai pastatai ir pro šalį važiuojantys tramvajai. Po trumpo poilsio leidomės į pirmą pažintį su miestu.
Pirmoji mūsų kelionės stotelė buvo pagrindinė miesto širdis – Rynek Główny aikštė. Vos įžengę į aikštę visi sustojome – tokio dydžio ir grožio erdvės nebuvome matę. Gruodį Krokuvoje ši aikštė tampa tikra žiemos pasaka: Kalėdų mugė, eglė, šimtai švieselių ir kvapų, sklindančių nuo medinių namelių. Vaikai iš karto paprašė karšto šokolado, o mes su vyru pasirinkome karštą arbatą su prieskoniais. Stovėjome apsigaubę šalikais, klausėmės muzikos ir tiesiog mėgavomės akimirka.
Toliau aplankėme Švč. Marijos baziliką. Vaikai su dideliu susidomėjimu klausėsi pasakojimo apie kas valandą grojamą trimitą iš bokšto. Viduje visi trumpam nutilome – spalvoti vitražai ir aukštos lubos paliko didelį įspūdį net vaikams. Po to dar šiek tiek pasivaikščiojome po senamiesčio gatveles, užsukome į suvenyrų parduotuvėles ir nusipirkome mažų dovanėlių seneliams.
Pietums pasirinkome tradicinį lenkišką restoraną. Tai buvo viena linksmiausių patirčių – vaikai pirmą kartą ragavo pierogus, o mes su vyru užsisakėme barščių su ausytėmis. Sėdėjome ilgai, kalbėjomės, juokėmės ir džiaugėmės, kad Krokuva, Lenkija yra labai draugiška šeimoms.
Antrąją dieną pradėjome nuo Vavelio kalvos. Užlipti buvo kiek šalta, bet vaikai noriai ėjo, nes jiems labai patiko pilys. Vavelio pilis žiemą atrodo ypač didinga – sniegas, akmeniniai mūrai ir ramybė aplink. Apėjome teritoriją, pasigrožėjome vaizdu į Vyslos upę ir papasakojome vaikams šiek tiek apie Lenkijos istoriją. Tai buvo puiki proga suderinti kelionę su mokymusi.
Vėliau nusileidome link Vyslos pakrantės. Pasivaikščiojimas palei upę tapo ramesne kelionės dalimi – vaikai bėgiojo, mes fotografavome ir tiesiog mėgavomės laiku kartu. Nors gruodis Krokuvoje nėra labai šiltas, judant buvo visai jauku.
Po pietų nuvykome į Kazimierz rajoną. Ši miesto dalis mums paliko kitokį, ramesnį įspūdį. Mažos kavinės, senos sinagogos ir jaukios gatvelės leido pajausti kitą Krokuvos, Lenkijos pusę. Sustojome kavinėje išgerti arbatos ir sušilti. Vaikai piešė ant servetėlių, o mes su vyru tyliai kalbėjomės, stebėdami juos ir suvokdami, kaip greitai bėga laikas.
Prieš išvykdami dar kartą sugrįžome į Rynek Główny aikštę – norėjosi atsisveikinti su miestu ten, kur jis labiausiai gyvas. Nusipirkome paskutinių lauktuvių, vaikai dar kartą paragavo saldumynų, o mes padarėme šeimos nuotrauką prie eglės.
Grįždami į Lietuvą jautėme malonų nuovargį ir daug šiltų emocijų. Ši dviejų dienų gruodžio kelionė į Krokuvą, Lenkiją, mums tapo ne tik trumpa išvyka, bet ir svarbiu šeimos laiku. Tai buvo miestas, kuriame radome istoriją, Kalėdų nuotaiką ir galimybę pabūti kartu – būtent to mums ir reikėjo šią žiemą.
biruta 
Rolanx 
MyTravel