Šių metų gegužę nusprendėme – gana laukti atostogų vasarą, reikia išnaudoti pavasario magiją. Taip gimė mūsų sprendimas su vyru Andriumi ir devynerių metų dukra Smilte išvykti į Edinburgą, Škotiją. Abu su Andriumi jau seniai svajojome aplankyti šią šalį – legendų, žalių kalvų ir senų pilių kraštą. Ir, žinokite, Edinburgas mūsų lūkesčius viršijo su kaupu.
Į Škotiją atvykome gegužės viduryje, kai Edinburgas jau skendėjo pavasariniuose žieduose, o oras buvo malonus – apie 16 laipsnių šilumos. Apsistojome nedideliame šeimos viešbutyje netoli Meadow parko – puiki vieta ramiam poilsiui po dienos nuotykių.
Pirmąją dieną po atvykimo leidome sau tiesiog pasivaikščioti po senamiestį. Smiltei iškart patiko senovinės gatvelės, iš kurių, atrodė, bet kurią akimirką gali išlįsti koks nors riteris ar paslaptingas magas. Nuo Royal Mile gatvės pradėjome pažintį su Edinburgo pilimi – įspūdinga tvirtovė ant uolos! Pilyje apžiūrėjome Karališkuosius brangakmenius, karūną ir sostą, o Smiltė buvo sužavėta karine ekspozicija – didžiuliais senoviniais pabūklais ir uniformomis.
Vieną vakarą leidomės į „Ghost Tour“ – naktinę ekskursiją po Edinburgo požemius ir siauras senamiesčio gatveles. Smiltei ši dalis patiko mažiau (nors buvo labai drąsi!), bet mums su Andriumi buvo įdomu pasiklausyti šiurpių senamiesčio istorijų ir legendų.
Antrą dieną skyrėme gamtai – kopėme į Arthur’s Seat, senovinio ugnikalnio viršūnę, nuo kurios atsiveria visa Edinburgo panorama. Smiltei buvo didelis nuotykis lipti aukštyn, rinkti akmenėlius ir stebėti laukines gėles. Viršūnėje atsisėdome ant žolės, užkandžiavome sumuštiniais ir gėrėjomės ramybe – miestas apačioje, vėjelis plaukuose ir paukščių giesmės ore.
Vėliau aplankėme Holyrood Parką ir Holyrood rūmus – oficialią Škotijos karalienės rezidenciją. Smiltė su dideliu susidomėjimu stebėjo karališkus apartamentus ir klausėsi gido pasakojimų apie Mariją Stiuart.
Trečią dieną pasivaikščiojome po Princes Street Gardens parką – vieta tarp senamiesčio ir naujamiesčio, kur ilsėjomės tarp pasivaikščiojimų po parduotuves. Aš su Smilte nusipirkome tradicinius škotiškus pledus, o Andrius išsirinko tikrą škotišką „tartan“ šaliką.
Vakare leidomės į Calton Hill – nedidelį kalną, iš kurio matyti miesto panoramos, ypač gražios saulėlydžio metu. Čia stovi Nacionalinis monumentas, primenantis nebaigtą Atėnų Partenono kopiją. Vaizdas buvo toks įspūdingas, kad nufotografavome gal šimtą kadrų!
Kitas dienas skyrėme pažinčiai su Škotijos kultūra: aplankėme Škotijos nacionalinę galeriją, kur Smiltei labai patiko tapybos darbai su laukiniais kraštovaizdžiais. Užsukome į Dynamic Earth – modernų muziejų, pasakojantį apie Žemės istoriją, kur buvo ir interaktyvių žaidimų vaikams.
Vieną dieną leidomės į trumpą išvyką už miesto – aplankėme Rosslyn koplyčią, apie kurią girdėjome iš „Da Vinčio kodo“ filmo. Smiltei tai buvo tikra paslaptis – slapti simboliai, senovės istorijos ir mistiška atmosfera. Kelionė buvo patogi – traukiniu vos pusvalandis iš Edinburgo centro.
Edinburgo kavinių kultūra mus taip pat sužavėjo – kiekvieną dieną bandėme naują vietą. Mūsų mėgstamiausia tapo maža kavinukė The Elephant House, kuri garsėja tuo, kad čia rašydavo J.K. Rowling, kurdama „Hario Poterio“ knygas. Smiltė sužibo iš džiaugsmo žinodama, kad sėdi prie tos pačios vietos, kur galėjo gimti Hogvartsas!
Paskutinį vakarą praleidome pasivaikščiodami po apšviestą senamiestį, rankose laikydami šiltas karšto šokolado stiklines. Buvome pavargę, bet neapsakomai laimingi – už tai, kiek daug pamatėme, sužinojome ir patyrėme kartu.
Edinburgas, Škotija gegužės mėnesį – tai žaluma, legendos, kalnai ir nepamirštamas pavasarinis vėjas. Grįžome namo pilni įspūdžių ir sutarėme, kad Škotija dar turi mums daug ką parodyti.