Šis dienoraštis skirtas žmonėms, kurie planuoja pakeliauti po Bulgariją, kad geriau galėtų
susidėlioti kelionės maršrutą, yra nurodytos nakvynių GPS koordinatės, kainos.

Bulgarija – Balkanų pusiasalio šalis. Tik keli šimtai kilometrų ją skiria nuo Stambulo – Turkijos miesto, kurio pusė yra Europoje, pusė – Azijoje. Šalį supa Turkijos, Graikijos, Makedonijos, Serbijos kaimynystė, Dunojaus upe Bulgarija ribojasi su Rumunija, o Juodoji jūra skiria nuo Ukrainos ir Rusijos. Kalnai užima apie 60 % teritorijos, čia yra Balkanų kalnai, tektoniniai Kazanlanko bei Karlovo slėniai, herciniai Rilos, Rodopų bei Pirino kalnai.

Kadangi norėjosi būti ten kur šilta, kur yra jūra ir kalnai, o kelionė buvo suplanuota rugsėjį, pasirinkta buvo Bulgarija. Pasirinkimą dar įtakojo ir ribotas kelionės biudžetas. Kelionės planas gavosi apie 6000km, laikotarpis 10-12 dienų. Prieš kelionę reikėjo gana tiksliai susidėlioti maršrutą, susirinkti informaciją internete ir iš draugų kaip ir kur nakvosim, ką valgysim, kokias vietas aplankysim.
Prieš kelionę yra nelengva suderinti visų norinčių važiuoti tikslus, norus, galimybes, tad iš didelio norinčių rato keliauti rugsėjo 15d. 10:00, keturiese dviem motociklais leidomės į kelionę po Balkanus. Metereologai palankiausią orą žadėjo rugsėjo10-12 dienomis, tačiau bendrakeleivių galimybės privertė atidėti kelionę keletui dienų, per kurias mus pasieke didelis lietaus ciklonas iš šiaurės, ir iki pat Balkanų „bėgome“ nuo besivejančio mus debesies.

Pajausti kelionės ritmą ir dvasią stengėmės iš pirmų kilometrų, bet tądien dangus ir oras nežadėjo saulės vonių ir sausų rūbų, kas yra aktualu keliaujant motociklu. Lietuvą pravažiavome akimirksniu ir be lietaus, įvažiavus i Lenkiją teko stoti ir vilktis lietaus rūbus. Varšuvą pasiekėme apie 16 val. Užsukome į parduotuvę Moto aksesorija (moto-akcesoria.pl) , tačiau kokybiškesnių lietaus rūbų, ir kaliošų neradome. Nakvynę radome ganėtinai sėkmingai, maždaug 50km už Varšuvos, jaukią ir tvarkingą – 10eurų ant užpakaliuko. Vakarienei valgėme dar šviežią troškintą lietuvišką šernieną ir gėrėme nenugalimą Ballantines.

2diena. Kylam 5.30val. ryte, papusryčiaujam lietuvišku maistu ir tęsėme kelionę į Vengriją, link Budapešto. Ištikimas mūsų palydovas buvo lengvas lietutis. Lenkija nustebino sparčiai remontuojamais keliais, lengvai randamom ir nebrangiom nakvynėm ir pakelės užkandinėmis. 56km iki Slovakijos dar sykį užkandam žureko su flekais ir kirtę sieną važiuojame link Budapešto. Priartėjus prie Slovakijos reljefe išryškėjo kalnai. Privažiuojam nuostabią pilį ant uolos Oravski Podzamok (49º15’29,10”N,19º21’45,57”E) apie kurią sklando daug legendų ir turint laiko verta aplankyti. Toliau pravažiuojam Slovakijos slidinėjimo kurortus. Ieškom nakvynei vietos kempinge, tačiau atvažiavus į žemėlapyje nurodytą vietą randame tik saulėgrąžų laukus.

Nakvynę randame netoli Budapešto, Dunakeszi (47º 39’03,06 N,19º 7’32,25”E).
Gaunam prabangius apartamentus su balkonu. Po ilgų derybų sumokam po 14 eurų žmogui. Slovakijoje problemos su nakvyne – sunku rasti ir brangu. Vakare suruošėm puotą, įvertinom skanų nebrangų karštą vengrišką vyną ir agurkėlius.
3 diena. Ryte lyja, tas šiaurės ciklonas mūsų neapleidžia. Apsivelkam lietaus rūbus ir pirmyn. Budapeštas, didelis įspūdingas miestas, su dideliais kamščiais ir žinoma Dunojumi. Sustojam prie Bastijono, nusifotografuojame prie liūtų, grožimės nepaprastai dideliu eismu ir nesibaigiančiu lietumi. Pavažiavus kelis šimtus kilometrų užkandinėje šildomės guliašine sriuba.
Įvažiuojame į Serbiją. +27 ! valio vasara, karšta, nepaprastai daug džiaugsmo. Lygus, gražus, brangiai mokamas kelias, aplinkui kukurūzų ir saulėgrąžų plantacijos. Neužilgo pasiekėme Belgradą – pakelėse daug šiukšlių, kalasi civilizacijos daigai, pats miestas dvejopas – senos apgriautos prakiurusiais stogais lūšnos, o šalia modernūs prekybos centrai. Kai kur galima išvysti sovietinius architektūrinius monstrus. Eismas didelis, kamščiai, motociklais važiuojame tarp eilių, nes kitaip neišbristumėme iki sutemų. Pasipildom kuro ir toliau. Netoli Bulgarijos jau naktyje sustojame nakvynei Niš mieste (43º18’42,84”N,21º52’11,86”E). Serbijoje nakvynės brangios, sunku rasti. Nakvojame 5 žvaigždučių hostelyje (50eurų už kambarį), netoli stoties. Lauke su nerimu palikom neapsaugotus motociklus. Užmigti nedavė už sienos girdimos seksualinės lenkų orgijos.
Atsikėlę ryte kažkaip nustebome, kad vis dar naktis, atidarę išvydom gipsokartonu užkaltus langus. Rytas saulėtas, nusivalom šalmus, stiklus ir važiuojam į Bulgariją.

4diena.
Kelias eina tarp kalnų, dažnai įvažiuojam į trumpus tunelius, uolas kalnuose. Vaizdai nuostabūs. Bulgarija- kelias einantis kalnų papėde mus atveda į Sofiją. Visai kitas įspūdis lyginant su Serbija. Pirmas šalies įspūdis nuteikė maloniai.
Sofija yra Bulgarijos sostinė ir didžiausias šios šalies miestas, taip pat šis miestas yra antras pagal senumą visoje Europoje, jis įkurtas prieš 7000 metų. Jame yra daugiau kaip 250 istorinių ir kultūrinių paminklų. Keletas vietų, kurias galima aplankyti: Šv. Aleksandro Nevski katedra, Šv. Sofijos cerkvė, Šv. Caro rūmai, Bania Baši mečetė, Nacionalinis parlamentas, Nacionaliniai Kultūros rūmai, Mokslų akademija. Mus pasitiko
Sofija su auksu tviskančia kupolų cerkve, pietietiškais kvapais, kitu asfaltu ir kitokia atmosfera.
Užkąsti kavinėse kaip įpratę Vilniuje neradome, nors kavinių daug tačiau jose prekiaujama bandelėmis (banička), o išsvajotos riebios kiaulienos dešros su troškintais kopūstais nėra. Jėgas atgauti padėjo baikerių kavinė (42º 39’35,53’N,23º18’59,00”E), kur už protingą kainą sočiai pavalgėm. Tada nusprendėm pasigrožėti Sofija iš 2000m aukščio, nuo šalia stūksančio kalno viršūnės. Vingiuotas, duobėtas, laiptuotas, slidus akmenimis grįstas kelias vedė į viršukalnę. Kalnas apaugęs mišku todėl tik per proskynas galėjom pasigrožėti gamtovaizdžiu. Užvažiavę nepamatėme to ko tikėjomės, sunku buvo kažką įžiūrėti. Prisėdę ant akmenėlio padūmojome ir leidomės atgalios. Kelionę tęsėme šiaurine Bulgarijos dalimi palei Rumuniją, jūros link. Neatsispiriam pagundai sustoti kukurūzų laukuose ir nupjauti prinokusių kukurūzų burbuolių. Vietiniame turgelyje nusipirkome mėsingų pomidorų, baklažanų ir kitų daržovių, o taip pat prinokusį arbūzą. Patraukėme link žemėlapyje nurodyto kempingo. Už aprudyjusios tinklinės tvoros stovėjo apšiurę fanieriniai namukai (42º40’24,66”N,23º59’21,10” E).
Įėjom į teritoriją – nei gyvos dvasios. Pavyko rasti miegančią sargę, kuri nelabai suprato ko mums reikia. Bet mes sugebėjom ją įtikinti kad norim čia pernakvoti ir ji mus įsileido. Už simbolinę kainą gavome 4 lovas, karštą vandenį, nedidelią terasą. Pasigaminome prabangią bulgariškų daržovių vakarienę, virėm kukurūzus, vaišinomės Rakia, ir sultingu arbūzu. Šilta naktis apšviesta mėnulio pilnaties leido pasidalinti dienos įspūdžiais ir aptarti tolimesnį maršrutą.

5 -6 dienos
Ryte lepinamės šviežiu baklažanų troškiniu ir puikus oras ragina tęsti kelionę. Nors kelias pakankamai lygus, bet pilnas pavojų – nesutvarkytos pakelės, dažnai sutinkami asilų tempiami vežimai, pakelėse ganomos avys ir pilna laukinių šunų. Dažnos čigonų stovyklos pakelėse – tai skurdžios mažos lūšnos ar vagonėliai, suręsti iš statybinių atliekų, aplinkui pilna šiukšlių, daug vaikų, kurie mums moja rankomis. Mažesnėse gyvenvietėse stūkso granitiniai monumentai, paminklai praeities didvyriams. Kalnuotame reljefe matomi paauksuoti šventyklų kupolai. Privažiuojam didžiulį kalną kurio viršuje matosi skraidanti lėkštė. Бузлуджа 1441 m. (42º 44’ 09,20” N’25º 23’42,31” E). Tai sovietinis monumentinis paminklas monstras, neapsakomo dydžio betoninis statinys apleistas netvarkytas, paliktas likimo valiai. Ši vieta nenurodyta žemėlapyje. Nuo kalno viršūnės atsiveria įspūdingas kalnuotas kraštovaizdis, gera vieta išgerti arbatos ir pasvajoti, arba paskraidyti parašiutu, vėjas didelis. Toliau kalnų serpentinais keliaujame pro Bulgarijos įžymias vietas, aplankome Aleksandro II-ojo paminklą ir E85 keliu Gabrovo link privažiuojame vietą, kur yra keletas jaukių kavinių.
Pakeliui urvas Bačio Kiro ir Drianovskij vienuolynas (42º56’57,31“N, 25º25’55,37“E). Įspūdingas gamtovaizdis, uola, bet viskam apžiūrėti reikia bent pusdienio laiko, todėl judame toliau link Varnos. Ją pasiekiam jau sutemus. Dideliam pajūrio kurorte, kur gausu poilsio namų sunkiai sekasi surasti nakvynę, nes jau ne sezonas ir viskas uždaryta. Mažoj vaisių parduotuvėlėje pardavėja pasiūlo mus apgyvendinti savo name, 15km už Varnos. Kranevo (43º20’31,64”N,28º3’10,78” E). 2 nakvynės, su uždaru kiemu saugiu motociklams, netoli miestelio centras ir jūra, du dideli padorūs kambariai, be vaizdo į jūrą, 17 litų žmogui. Kranevo – kurortinis miestelis, rugsėjo viduryje, kai jūros temperatūra virš 22 laipsniu, o oro temperatūra virš 20 laipsnių, tuščias ir apmiręs. Parduotuvės neveikia, kavinės uždarytos, o Wi-Fi rasti neįmanoma. Pleže šiukšlės, plastmasiniai gultai sukrauti į krūvą ir prirakinti. Bet mes džiaugemės nuostabia jūra, maloniu oru ir kriauklėmis nusėtu smėliu. Valandėlę pasipležinę patraukėme į Kaliakria, įvažiavimas – 3lv zmogui, palyginimui kaip mūsų Ventės Ragas, tik koks 100m virš jūros lygio. Vieta – kurią verta aplankyti! Mus pasitiko bulgarų močiutės mezgančios kojines ir kitus rankdarbius, toliau gynybinių sienų griuvėsiai, o iškyšulio gale istorinis muziejus, mažiausia Bulgarijoje veikianti bažnytėlė ir norų išsipildymo skardis. Tai vieta kur pusdienis praeis akimirksniu. Grįžtant atgalios Balčikas. Milžiniškas botanikos sodas, gausybė gėlių, 3m kaktusai, laiptuotos skalūno terasos labirintai, galybė kavinių, kurių savinikai įkyriai kviečia skanauti ryklio ir kitų jūros gėrybių delikatesų, tūkstančiai suvenyrų. Stipriai marketingizuotas Balčikas jame ilgiau paviešėti mūsų nesuviliojo, todėl nusprendėme dar apsilankyti Varnoje. Varnoje – jūrų muziejus, lauke Juodosios jūros laivyno karinė technika, laivai, lėktuvai, pabūklai, visa tai eksponuojama lauke. Šalia apleistas pajūris. Pliaže, apgriuvę išpaišyti betoniniai statiniai. Tolėliau matosi senovinis medinis burlaivis-restoranas. Grįžome nakvoti į Kranevo.

7 diena. Ryte grožėdamiesi pajūrio vaizdais leidžiames i pietus. Netoli Varnos ilgai ieškome akmeninių skulptūrų muziejaus Pobity kamni (43º 13’ 28,07” N27º 42’25,39”E) 50mln metų senumo vietovė, akmenų miškas, kur galima įžiūrėti įvairiausių būtybių atvaizdų, gyvūnų, žmonių ir t.t. Tai dar viena vieta tikrai verta dėmesio, nes visa tai sukurta gamtos. Vėl skubame prie šiltos jūros, saulės vonios, maudynės tuščiame pleže, gausybė kriauklių, jūroje sugauname keptuvės dydžio medūzą. Keliaujame toliau. Miestas muziejus Nesebaras- pilnas turistų autobusų ir prisišvartavusių jūrinių lainerių. Mūsų žodžiais nepaprasto dydžio gariūnai, kur senoviniai architektūriniai paminklai aplipę stalais, kioskeliais, kavinėmis.Tas visas turgus nesuvilioja, todėl nuošaliame uolų tarpeklyje suvalgome šviežią arbūzą, išsimaudome, pažaidžiame su jūroje rastais krabais ir judame pajūriu link Turkijos. Chernomorec (42º26’39,29”N,27º38’28,36”E) kurortinis žvejybinis miestelis, su uždarytais viešbučiais. Infocentre pavyksta rasti privatininkus, kurie svetingai mus įsileidžia į kiemą ir išnuomoja mums du mažus kambarėlius už 10lv žmogui. Čia nakvojame dvi naktis. Lauko virtuvėlė ir barchatinis pietų vakaras duoda valią kulinariniams šedevrams. Eksperimentuojame troškindami kalmarus su makaronais ir natūraliu kečupu (tokį rasite tik Bulgarijoje) ir ragaudami vis naujas Rakijos rūšis.

8diena.
Judame į piečiausią Bulgarijos pajūrio tašką. Aplankome Sozopol. Tai žvejybinis miestelis, su kariniu jūrų laivyno mokykla, uždarame iškyšulyje, ir mūsų lankymo dieną įėjimas į teritoriją buvo atviras, kas nutinka tik 1 kartą metuose. Viduje pakankamai apleista ir nesutvarkyta. Tuo metu buvo vykdomi archeologiniai kasinėjimai, todėl nusprendėme palaipioti po milžiniškus betoninius bangolaužius , pasiklausyti bangų mūšos, pabendrauti su vietiniais krabais . Toliau tęsiame kelionę link Turkijos pasienio, pakeliui matėme didžiulius jūros druskos kasybos baseinus. Bulgarijoje iš tiesų labai vertinga tikroji jūros druska turinti daug gydomųjų savybių, dideli gražūs kristalai, puikios lauktuvės draugams. Kuo arčiau Turkijos tuo mažiau civilizacijos, poilsinių monstrų ,daugiau tikros gamtos, dangaus ir jūros. Vakarop grįžome į Chernomorec, vakarienei. Kadangi mūsų kolegų atostogų laikas ėjo į pabaigą, jiems reikėjo traukti i Lietuvą, o mes nusprendėme dar apkeliauti Bulgarijos pietinę dalį, kuri ribojasi su Turkija ir Graikija, pabuvoti kalnuose, urvuose ir vienuolynuose. Paskutinę bendrą vakarienę paruošėme išties prabangią, stalas buvo nukrautas neapsakomais skanėstais.

9 diena
Ryte atsisveikinome su svetingais draugiškais Bulgarais, ir patraukėme link Plovdivo. Už kelių šimtų km degalinėje atsisveikinome su savo bendražygiais, kurie patraukė link namų, o mes nusukome apžiūrėti senovinių Romėnų laikų karinės stovyklos. Kabile 2a. prieš Kristų, kur išlikę terminių vonių griuvėsiai, kazarmos, įspūdingas muziejus su vietos iškasenom. Fotografuoti draudžiama, trečiadieniais įėjimas nemokamas, vieta rami, graži su savotiškai galinga energetika. Pakeliui vienuolynas, jauki nuošali dvasinga vieta, nuraminti dvasiai ir sielai, pasisemti švento vandens. (Jei kam įdomu siūlome aplankyti pavienius nuošalius vienuolynus dvasios reikalams, nei važiuoti į išreklamuotus monstrus, kur pilna turistų)
Toliau Kazanlakas, Rožių institutas (42°38’04,44” N,25°23’17,19”E), kaip ir viskas Bulgarijoje sunkiai randamas dėl informacinių ženklų stokos, be GPS pagalbos tektų ilgai grybauti. Verta lankyti birželio pradžioje rožių žydėjimo metu, kitu atveju nebent važiuojate pro šalį, nes institutas apleistas, nesutvarkytas, rūsyje įrengtas muziejus kur galima pamatyti kaip gaminamas rožių aliejus, spaudimo ir distiliavimo eksponatai, maža suvenyrų parduotuvėle, kurioje kainos ir asortimentas toks pats kaip ir miestų suvenyrų parduotuvėse.

Plovdivas – vienas iš įspūdingiausių Bulgarijos miestų, su jaukiu turtingu senamiesčiu ant kalno, su senoviniu amfiteatru, siauromis akmeninėmis gatvelėmis, vingiuotu kalno šlaitu. Čia rasite ir suvenyrų ir meno dirbinių ir šiaip smagu pasivaikščioti.
Kadangi sumanėme nakvoti kalnuose patraukėme 86 keliu link Acenovgrad, paskui kalnų serpentinais į Narechenskye Bani. Tai nuo sovietmečio garsi gydykla kalnuose, kur gausu įvairių reabilitacijos centrų. Pavažiavę toliau radome jaukų DAR VEIKIANTĮ ! kempingą (41°54’01,14” N,24°44’19,00”E).

10diena.
Prasideda kalnų serpentinai. Eismas siaurais vingiuotais kalnų keliais be aptvarų, uolos be apsauginių tinklų, dažnai sutinkami rieduliai nukritę ant kelio, kas važiuojant motociklu ypač jaudina. Todėl laikas bėga greitai, o kilometrai lėtai. 100km kalnuose prilygsta 500km lygiu keliu, laiko ir nuovargio atžvilgiu. Pasiekiame Cudnyje Mostovje (41º49’07,08”N,24º34’56,00”E) – gamtos stebuklas su milžiniška akmenine katedra. Malonu, gražu ir verta aplankyti. Kalnuose daug upėtakių veisyklų, tokie pailgi betoniniai loviai kuriais prateka kalnų vanduo, juose gausu upėtakių, jei norite karališkos vakarienės nuspirkite gyvų upėtakių. Važiuojame toliau ir sustojame papietauti Seroka Lyka miestelio kavinėje. Autentiškas jaukus kalnų kaimelis. Padavėjai pasitinka apsirengę tautiniais rūbais, skamba bulgariškos liaudies dainos, galima pasivaišinti Kurbanciorba- sriuba su aviena, salotomis Ovcarska ir kitais patiekalais. Skanu ir nebrangu.
Važiuojam į Jagodinska Pescera. Ant aukšto kalno tik per žiūronus galima įžiūrėti kyšantį tiltą, įdomu kas tai, važiuojam toliau. Atvykstame prieš pat paskutinės ekskursijos įleidimą į olą. (Jei norite patekti vidun būtinai turite atvykti prieš 15val. pavienių lankytojų neįleidžia, tik su ekskursijos grupe nustatytu laiku). Uola 38m gylio, 3 aukštų, joje Bulgarai gali pašvesti Kalėdas, arba susižieduoti. Bulgarų gidė mums atskirai papasakojo uolos ypatumus angliškai ir ekskursijos valanda prabėgo greitai. Lauke pasiteiravome apie lieptą kalno viršūnėje, tai buvo apžvalgos aikštelė Erelio akis, į kurią mus galėjo užvežti vietiniai gyventojai su džipais. Tai nauja apžvalgos aikštelė, įrengta 2009m, todėl mažai dar žinoma. Sovietinis UAZ su nuimtu tentu už 50lv valandą laiko sunkiai uolėtu nelygiu labai duobėtu keliu ropojo į statų kalną. Erelio akis (41º38’38,24”N,24º20’21,17”E) Užveža į 1600m aukštį. Matosi Graikijos, Pirėnų kalnai, nuostabi panorama. Ten yra ir lieptelis 3m ilgio iškištas virš bedugnės, vaizdas kaip iš lėktuvo, dreba kinkos bet užlipęs gali pasijausti paukščiu. Toliau mūsų kelias veda Rilos vienuolyno link ir nakvynę randame Dospat (41°38’38,55” N,24°9’29,04”E) 2 kambarių apartamentus už 25lv. Vakarienei troškinys iš šviežių upėtakių. Apdairiai pasirūpinkite turistiniais dujų balionėliais, nes Bulgarijoje nusipirkti jų rasite nebent statybinių ir ūkinių prekių centruose, tai nepopuliari ir sunkiai randama prekė. Pietinėje Bulgarijos dalyje daug mečečių, per garsiakalbius girdimos musulmoniškos maldos.

11diena
Ryte apsiniaukę, žada lietų. Važiuojame Pirįnų kalnų keliu, pakelėse akmens uolų skaldyklos, kur gaminamos akmeninės plytos. Karvės ir kiti naminiai galvijai atsipalaidavę vaikšto keliu. Įvažiavimas į Rilos vienuolyną veda senu, aukštų medžių alėja, toliau vingiuoja tarp uolų. Vienuolynas didžiulis, gražus ir įspūdingas, viduje prabangus kiemas su mediniais balkonais, ištapytomis lubomis, viskas labai gražu, veikia Wi-Fi.Bet minios turistų autobusų, įėjimas nemokamas, viskas viduj brangu. Važiuoti verta. Dideli turistų srautai.

Aplankom pakeliui dar vieną vienuolyną, nelankomas turistų, neprabangus architektūra,
bet jauku, tvarkinga ir ramu. Iš čia, jau gerokai po pietų atsisveikiname su Bulgarija ir judame link Serbijos,sutemus pradeda vėl lyti, naktyje ir lietuje tenka ieškoti nakvynės, sekasi nelengvai, Belapolanka (43º13’37,01”N,22º17’19,13”E) Motelis prie kelio, su senoviniais vežimais, galima pasiderėti dėl nakvynes.

12 diena
Lyja, na bent jau į namus kelias nedulkes, vėl išsvajoti kombinezonai ir
750km iki Slovakijos. Dudince (48º10’14,65”N,18º52’34,81”E), mus
priima svetingas slovakas, jaukus privatus viešbutukas, atsikvėpiame po visą dieną
per lietų trukusią kelionę.

13 diena
Vėl nuostabus lietus ir tik +7 laipsniai.Visa diena per lietų, temperatūra kartais
pakildavo iki +10 , už Varšuvos randam didelį motelį „arklidę“ (52º42’52,18”N,21º41’44,97”E) , brangu ir nejauku, bet lietus buvo gerokai išvarginęs, tad rinktis nelabai norėjosi.

14 diena.
Lynoja, bet mums jau net patinka, lietus ir šaltis išpūtė ir išplovė šiltos jūros
prisiminimus. Vakarop laimingai grįžtame namo, prisėdam ir pamąstom apie patirtus nuotykius.

Akivaizdi išvada, kad nors Lietuvoje ir šalta, ir saulės mažai, o lietaus daug, bet čia vis tiek geriau. Bulgarijoje nuostabu tai, kad yra tikrų vaisių, jie nepigūs, bet tikri. Nepaprastai miela jūra, nesūri, labai gražios spalvos ir šilta . Turistauti Bulgarijoje nebrangu, nakvynės pigios, kavinėse net aukštesnio lygio galite vaišintis per daug netyrinėdami kainų, nematėme kepsnio už 30 Lt. Ar kavos uz 6 eur. . Bendraudami su Bulgarais nelinksėkite galva, nes tai gali sukelti nesusipratimus, mūsų suprantamas linksėjimais „taip“ pas juos reiškia „ne“.
Keliuose pilna pavojų, valkataujantys šunys, ten jų milijonai, avys, vežimai, karvės ir kas tik netingi gali išeiti į kelią. Be to Bulgarai tikri Šumaheriai , retas sutvardo savo pietietišką temperamentą ir neprovokuoja „palenktyniauti‘, o jei nelenktyniauji tai šventas reiklas aplenkti. Keliai, jei ir nėra keturkojų, vis tiek neprognozuojami, nežinai kada „užleksi“ ant „laiptelio“, kalnuose pilna akmenų, nusiridenusių nuo uolų, smėlio posūkiuose. Ženklai ir kita kelių informacija savotiška, sunku be GPS susigaudyti.

4 thoughts on “Motociklininko dienorastis ,Bulgarija”
  1. Grazi kelione, Cesiau! Barselona ispudingas miestas – visi taip sako. O as dar nebuvau..

  2. Buvome pernai vasarą, aplankėme visas rekomenduojamas įžymias vietas, galiu pritarti aušrai, sužavėti nebuvome, ypač Sagradia Familia.Laikomes principo, – kartą gyvenime reik pamatyti, kad nesiremti kitų nuomone.

  3. Tikrai gera kelionė.
    O dėl Sagrados – vidus neįdomu, naujoji dalis, tai man nei šiokia, nei tokia, bet senoji -galėčiau ten valandas žiūrinėti 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *