Pagaliau puikiai issimiegojom!!!

Pusryciai musu viesbutuke (Urban Oasis) – svediskas stalas kur pasirinkimas ka valgyt tikrai platus – nuo omleto iki jautienos troskinio 🙂 Tad sociai papusryciave traukiam pasidairyt po ekskursiju “biuriukus” jei taip galima juos pavadinti. Gatveje vos isejus is viesbucio kas 100 metru issirikiave staliukai su vietiniais siulanciais ivairiausias ekskursijas po zymias, turistu pamegtas vietas. Tad einam isklausyt ka jie turi pasiulyt. Uz ta pacia ekskursija, skirtingas pardavejas gali pasiulyt ir skiritnga kaina. Kaina svyruoja nuo 3000 iki 1200 pesu. Nusiziureje kur noresim nuvykt, keliaujam darbuotis.

Kadangi sioj kelionej darba bandom suderint su malonumais, tai visa diena ir darbuojames. Tol, kol susitvarkom reikalus, ir kol grobas groba ryti pradeda :))

Tad baige dienos darbus keliaujam i viesbucio restoraneli vakarienes ir maloniai nustebam – si kart gyvas pasirodymas cia. Vienas ilgaplaukis vaikinukas groja kitara, kitas – dainuoja. Ir dainuoja geras, senas, angliskas dainas 🙂 Tad ne tik skaniai pavalgom, bet ir pasiklausom koncerto.

Po vakarienes nutariam keliauti apziureti naktinio Cancuno gyvenimo centre (ir pagrindiniam prabangiausiu viesbuciu rajone). Ir tikrai naktinis gyvenimas cia verda. Tiek vietiniai, tiek turistai rekomenduoja aplankyti kluba “CocoBongo”, kuriame nuo 23 vakaro iki 6 ryto vyksta vietines kulturos ir muzikos sou. Iejimas zmogui – nuo 60 iki 85 doleriu priklausomai is ko perki bilieta. Iejus jau viskas iskaiciuota. Bet mes sikart atejom i centra tik apsiziuret, tad i Coco Bongo neinam.

Vaiksciojimas tam naktiniu klubu ir baru rajone ne tik malonus, nes pastatai ir reklamos tikrai ispudingi, bet ir ne malonus – nes negali ta gatve ramiai praeiti, visur ciumpa uz rankos koks Meksikietis ir kviecia uzeit i ta ar ana vieta. Visi turi “special price” (speciali kaina) ir viskas “almost for free” (beveik uz dyka). :)) O tai mus laaabai vargina, tad stengiames ko greiciau dingti kur nuosaliau. Net nuotrauku labai nedaug padariau, kad sustojus fotogorafuoti nepristotu siulytojai :))

Ir tikrai kiek nuklyde randam is paziuros visai jauku restoraneli, tad uzsukam ten alaus 🙂

Isejus is jo vel mus uzkalbina Meksikietis taksi siulytojas (cia yra toks etatas – ieskoti taksi klientu :). O mes jau ir nebelabai norim cia buti, tad pradedam su juo snekuciuotis. Jis papasakoja, kad 1970 metais, toje vietoje kur dabar Cancunas plytejo dziungles. Jis pats cia gyvena nuo 1972. Sake kai jis atsikrauste tai buvo katik pradejes kurtis miestukas, su didelem investicijom verciamas vieta turistams (nes gamta aplink laaabai grazi). Taz zmogelis taip susimaste… Sako paciam sunku patiketi kaip viskas pasikeite. Pradzioje visi miesteio gyventojai vieni kitus pazinojo, sveikindavosi 🙂 Mes pastebejom, kad sveikinasi jie ir dabar – jei tik susitinka zvilgsniai 🙂 Klausiam ka aplink dar galetume pamatyti ir nuveikti, tai aisku jis pavardina kokios yra ekskursijos, kur ju galim nusipirkt (bet mes ta jau zinom) ir pataria nueit i delfinariuma. Mes paaiskinam, kad zoologijos sodai ir delfinariumai mums nelabai, nes mums pernelyg gaila gyvnunu, tad sito remti ten lankydamiesi nenorim, o jis sako suprantu, man tai gaila korokodilu – ir rodo pirstu i uz nugaros esancia laguna – sako kartais jie dar islenda cia pasisildyti sauleje, dar galima ju pamatyti, bet mes is ju sita vieta atemem, nors ji buvo ju…

Galiausiai pasiteiraujam ar yra kokia vieta kur renkas neturistai – kur daugiau vietiniu tradiciju galima butu pamatyti. Na kaip vietiniai linksminasi. Zinoma sako, vaziuokit i “Mambo Cafe”. Ten gyvai groja muzikantai, ir vietiniai susirenka pasokti mambos, salsos, baciatos ir t.t. Mano akys jau ziba. Zygio irgi. Lekiam!:)))

Mambo Cafe netoliese musu viesbucio ir toli nuo turistam skirtu baru. Uzeinam, mus palydi iki staliuko prie pat scenos ir sokiu aiksteles. Uzsisakom gerimu ir pradedam stebeti. O dieve!!!! Net nemoku papasakoti ka mes ten isvydom… Nerealiai skambejo gyvai grojanti grupe, bet zmones sokiu aiksteleje atrode dar nerealiau!!! Visi be isimties soko nerealiai!!! Jie tobulai jaucia rimta, yra lankstus, atrodo, kad kiekviena pora taip susisokusi, kad kaip surepetuotam sokyje – zino kas toliau seks. Bet istikruju taip tik atrodo – nes keiciantis dainai jie keiciasi ir partneriais 🙂 Tad kiekvienas zino tam tikro sokio pagrindinius zingsnius ir sukinius, vyras veda – o moteris leidziasi jo kontroliojama. O jau ju lankstumas, ypac moteru – mums Europietems, tik pavydeti tokio (kad ir kokiu lanksciu Lietuviu sokeju esu maciusi, nemaciau nieko panasaus). Visa tai jiems gaunasi taip lengvai…. Ypac mums patiko toks jau tikrai pagyvenes vyrukas zilais plaukais, kuri praminem “ciuvas raudonais marskiniais” – jis kokia mergina beissikviestu sokiui, taip ja veda, taip ja privercia judeti, kad negali atplesti akiu. Man, kaip kazkada kazkokiu reikalu su sokiais (na ir kas, kad tautiniais) turejusiai, ten buvo rojus. Megavaus keikvienu ju judesiu. Bet net ir Zygis negalejo nuo sokiu aiksteles patraukti akiu, tad abu bezado ir stebejom.

Ir staiga, nei is sio nei isto, isdygsta meksikietis vyrukas ir tiesia man ranka – kviecia sokiui (o Dieve galvoju neeee, nemooookuuu) bet kai as purtau galva jis apsimeta nesuprates, pasiklausia Zygimanto ar gali mane pakviesti, ir issiveda :))) Jo draugai tuoj suformuoja rateli (nors iprastai jie taip nesoka ratelyje) ir pakviecia ir Zygi 🙂 ir ka abu isiviepe iki ausu irgi bandom sokt!!!! Pasokam ratelyje kol muzika pasikeicia i letesne, Zygis eina sesti, o mane ciumpa tas meksikietis sako “I will teach you, then you will teach your friend, or boyfriend?” :))) (As ismokysiu tave, o tu paskui ismokysi savo drauga, ar vaikina?). Patvirtinu, kad vaikina, ir kad tikrai ismokysiu :)) Na ir moko jis mane, kantriai, rodo kokiu zingsniu turiu judeti, ir tuo paciu veda kaip sukinetis. Aisku turbut is sono atrodziau kaip sustinges pagalys palyginus su ju judesiais, bet man buvo TAAAAAAIP smagu…
Kai suknele jau buvo galima grezti kokia susilus buvau, ir akis uzkliuvo uz vieno sedincio Zygimanto padekojau savo moktojui uz pamokas ir grizau pas Zygi. Klausiu ar nepyksta, kad pasokau :)) Pradeda juoktis, sako aisku ne :)) Tad pabaigiam savo alu, dar pasiziurim keleto sokiu ir keliaujam – vis gi jau velu. Musu nauji draugai, moke mus sokt – siltai atsiveikina, apkabina :))

Isejus pro duris girdim is sekancio bariuko karaokes garsus – susizvalgom – einam? Aisku einam! Cia paklausom poros dainu, pasigrozim Helovyno dekoracijom ir traukiam namo.

Esu alkanu alkaniausia, bet maciau, kad visa para maisto galima uzsisakyt i kambari, tad vos izengusi pro duris lekiu prie telefono, Zygis irgi jau sugalvojes ko nori. Bandau skambint, o telefonas NEVEIKIA 🙂
Na ka, teks likti be naktipieciu :))

Bet ilgai kankintis netenka, nes krentam kaip lapai po dienos darbu ir pramogu 🙂

12 thoughts on “Meksika: Sestoji diena – Cancunas”
  1. Patiko nepaprastai. Parašyta linksmai, bet konkrečiai. Galima atsispausdinti tekstą ir juo vadovautis.
    Užpernai po Islandiją keliavo 2 man artimi žmonės. Įspūdžių buvo daug, papasakota ir parodyta atskirai. Jie keliavo rugsėjį, parvežė dovanų gražų puoduką su vėliava ir herbu.
    Samio straipsnyje radau daug papildančios informacijos. Drąsa skristi ten žiemą imponuoja.

  2. Kiek žinau, liepa ir rugpjūtis Islandijoje brangūs, nes sezonas. Rugsėjį pigiau.

  3. Taaaip, paskaičius aplanko dvejopos mintys. Pirmiausia, tai jei tokiu laiku patekt į tą žydrąją lagūną neįmanoma, tai kas ten dedasi vasarą? Dažnai užmetu akį į kainas, tai skrist per kokį Londoną vos ne per pus pigiau, nei tiesiogiai su Wizzair, todėl buvau jau pradėjus galvoti, kad gal tikrai vykti ten žiemą…Bet pažiūrėjus į jūsų nuotraukas, tai net šaltis nupurto ir taip trūksta spalvų, o juk vasarą ten spalvos nerealios, nors kur saulė šviečia, tai labai gražu, bet kitur – tai tikrai juodaibalta 🙂 O kad kelionė buvo gera, tai net neabejoju. Ir smagu buvo skaityt 🙂

  4. Kelionė į mūsų šeimos gyvenimą atėjo atsitiktinai. Wizzair linijos atidarymo į Islandiją proga mestelėjo pasiūlymą po 2 EUR uz bilietą žmogui į vieną pusę. Daugiau nei metai iki skrydžio jie gulėjo mano virtualioje paskyroje…
    Taip, realiai bilietai pabrango. Su registruotu bagažu keturiems atsiejo 130 EUR į priekį (Wizz narystė, administraciniai mokesčiai…).
    Bet vis tiek tai buvo nerealiai pigu už 4 valandų skrydį…
    Atgal bilietai kainavo šiek tiek brangiau.
    Keliaujant visiems su šeima išlaidos turi negerą savybę daugintis iš 4…
    Taip, bendras biudžetas atsiėjo brangiausiai per visą mūsų kelionių istoriją.
    Taip, vasarą ten turi būti gražiau, bet mums keturiems ten skristi būtų neįkandama…
    Bet, visi žinojom kur būsim, buvom pasiruošę fiziškai ir morališkai…
    Vis dar jaučiuosiu toks šiek tiek laukinis 🙂

  5. Po paskutinių čia skelbtų vasariškų / pavasariškų pasakojimų, Jūsų Islandija pasirodė laaabai šalta. Bet tuo pačiu nuostabi kaip nuostabus ir pats pasakojimas.
    Beje, ar man vienai taip atrodo, kad pigių skrydžių bendrovės visai nebe pigios? Jei į priekį dar galima rasti bilietų už normalią kainą, tai atgal ji gerokai šokteli.

  6. Lektuvu bilietai atsiejo maziausia keliones biudzeto dali….
    Nusiteikite, kad tai viena brangiausiu saliu pasaulyje.
    Net olandas viename hosteliu skundesi koks brangus cia maistas…
    Bet kalnai, kriokliai, ledynai ten ilgam dar liks nemokami.
    Net vanduo is ciaupo ten istirpusio ledyno…

  7. Beje, kada Jūs lankėtės? Pavadinime kovas, o prie kelionės datos sausis.

  8. Smagus pasakojimas, Samis. Puikios nuotraukos. Mes į Islandiją seilę varvinam, bet niekaip neprisiruošiam. Tikiuosi, kad kokią komandiruotę ištaikysiu 🙂

  9. Man sita salis gulejo stalciuje kazkur salia Nepalo, Peru/Bolivijos ir Naujosios Zelandijos.
    Dar ne taip seniai keliones kaina i ten lyginosi su mano minetomis kitomis.
    Pagriebiau pigius bilietus daugiau nei metai pries skrydi ir ramiai gyvenau toliau.
    Kas gali atsitikti per metus? Gali pakeisti darba, perkelti sunaus lova is laiptines kaip hario poterio i normalu kambari, viena kart ryte atsikeles atsipeikeji kad tas mazius jau aukstesnis uz tave…
    Bet po kurio laiko virtualus bilietai pradejo grauzt kisene 🙂

  10. Puikus pasakojimas. Net patogiai įsitaisius, šiltuose namuose, šiurpas pereina per visą kūną, bežiūrint nuostabias nuotraukas.
    Vakar su vyru užsisakėm lėktuvo bilietus į išsvajotą Islandiją. Tikiuosi, kad birželis palepins geresniai orais.
    Ačiū už pasakojimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *