Tai ne tiek pasakojimas, kiek maršrutas, informacija surankiota interneto platybėse, vėliau papildyta mano komentarais jau po kelionės. Geras maršrutas, pasiteisinęs. Labai gera kelionė, ir Škotija – žavinga, mano širdžiai artimas kraštas. Gaila, kad taip ir nesuprantu, kaip įkelti nuotraukas,
Nuo 2025.04.02 vykstant į Jungtinę karalystę būtinas elektroninis kelionės leidimas ETA. Kainuoja apie 19 eur, galioja 2 metus, reikia gauti ne vėliau kaip 3 dienos prieš kelionę. Spausdinti nereikia, susiejama su pasu.
Sako, atvykus į Škotiją, pirmas įspūdis – „lyg vaikščiotum po istorijos vadovėlį“
Škotija yra mitais ir legendomis apipintas kraštas, kuris žavi keliautojus savo nuostabia gamta, tyru oru, istoriniu paveldu ir pilimis ant kalvų. Kraštas, kur gaminamas geriausias pasaulio viskis ir „gyvena“ garsiausia pasaulyje pabaisa Nesė. Škotija – keltų kraštas. Jos vietovardžio kilmė keltiška: šotai/škotai – keliautojų kraštas. Nuo 18 a. Škotija perkeltine ar poetine prasme kartais vadinama senoviniu romėnišku vardu Kaledonija. Škotija žavi didvyriška praeitimi, nuostabia gamta, jaukiais viešbučiais ir, žinoma, geru škotišku viskiu. Ji išsiskiria rūsčiais ir permainingais orais.
Anglų kalba – nebūtina, vis tiek nieko nesuprasime. “Aye” (taip), “scran” (maistas), “Weegie” (žmogus iš Glasgo)… Čia tik keletas žodžių, kurie nė iš tolo neprimena anglų kalbos. Kad ir kaip gerai mokėtumėte anglų kalbą, teks palavinti ausis, kad suprastumėte škotų akcentą! Jie – tarytum tikri žemaičiai Lietuvoje. Klausytis kalbant du škotus yra viena… o, kad suprastum – prireiks laiko.
Šalis įsikūrusi Didžiosios Britanijos šiaurėje. Jai priklauso ir 790 salų, kurių peizažas – atšiaurūs akmenuoti paplūdimiai su reta augmenija. Škotiją simbolizuojantis gyvūnas – vienaragis. Dar vienas gyvūnas-simbolis, kuris vaizduojamas kone visose šalies turizmo reklamose – tai ilgaplaukė Škotijos karvė, dėl savo kailių vietinių vadinamų „curly cow“ (garbanota karvė) arba „highland coo“. Šiuos fotogeniškus gyvulius, pasirodo, dažniausiai galima sutikti tik specialiuose turistams pritaikytuose ūkiuose.
Daugelis žino, kad Škotija yra Jungtinės Karalystės dalis. Kad jos gyventojai dėvi trumpus sijonus, gurkšnoja palaimą teikiantį gėrimą, groja dūdmaišiu, yra užsispyrę, kaip penki mūsų žemaičiai ir garsėja nepaprastu laisvės siekimu. Beje, kilto spalva ir raštas pasirenkamas ne šiaip pagal norą. Bet kurio kilto spalva nurodo, kokiai giminei ar vadinamajam klanui priklausoma, o tokios šaknys gali siekti viduramžių laikus. Sijonai būdingi kalniečiams hailenderiams, o kelnes dėvi lygumų gyventojai – houlenderiai. Škotų vyrų sijonai vilnonio audinio, užpakalyje gausiai klostuoti, susisupami. Dar nuo XVII a. šie sijonai simbolizuoja Škotijos kalniečių klaną. Anksčiau po kiltais nebūdavo dėvimi apatiniai rūbai. Atseit, taip škotus kalniečius vertė daryti jų patarlė: Nieko nereikia dėvėti po kiltu, nes reikia būti visada pasiruošus veikti. Arba, kaip juokauja škotai, kad galėtum greitai anglui parodyti nuogą užpakalį. Kilto ilgis taip parenkamas, kad konkrečiam asmeniui siektų kelius. Kiltams charakteringa languotas raštas, tartanas, pagal kurį, kaip pagal kokį herbą, galima nustatyti, kokiai šeimai priklauso kiekvienas škotas, ne vien kilmingieji. Skirtingi languoti raštai simbolizuoja vis kitą škotų didikų šeimą.
Šis vyriškas rūbas Škotijoje buvo pradėtas dėvėti jau X a. Jis populiarus nacionalinių sporto rungčių varžybose. Senoviniu apdaru kartais puošiasi muziejų darbuotojai, dūdmaišininkai. Dar šiais sijonais dėvima per vestuves. 90 proc. škotų jaunikių, laikydamiesi papročių, segasi tradicinį savo klano kiltą, siuvamą iš languoto vilnonio audinio. Pagal tradiciją, kiltas dėvimas kartu su kailiniu krepšiu, specialiais batais ir kartais su įkištu į kojinę durklu. Skiriasi kiltai iš lengvos medžiagos, skirti kiekvienai dienai, nuo kiltų iš sunkios, aukštos kokybės medžiagos oficialioms progoms. Dabar įprasta, kad kiltus škotai dažniau dėvi užsienyje, nei pas save tėvynėje, tuo norėdami pabrėžti savo tautiškumą. Juos dažnai galima sutikti varžybų metu, kai škotų įvairios sporto komandos žaidžia užsienyje. Nieko nestebina sijonuoti škotų sirgaliai varžybose. Nors kiltas tradiciškai vyrų apdaras, bet moterys irgi dėvi į kiltus panašius sijonus, kurių ilgis nėra apibrėžtas kaip kad tikrųjų kiltų: jie gali būti ir ilgesni, ir trumpesni. Kiltą galima įsigyti beveik visose suvenyrų parduotuvėse. Tikri škotai kiltus siūdinasi ir už tai pakloja nemenką sumą. Beje, dar 2007 m. pradžioje Škotijos parlamentas priėmė įstatymą, numatantį, kad škotai, norintys prie kilto nešioti kailinį krepšelį, turi gauti licenciją gaminiams iš retų gyvūnų kailio. Pats kiltas nėra kailinis, tačiau prie jo būtinai turi būti kailinis krepšelis. Kaip paaiškėjo, šis įstatymas taikomas barsukams bei ūdroms, iš kurių kailio itin dažnai siuvami krepšeliai – sporanai, nešiojami su škotiškais sijonais. Prieš gaudami licenciją gaminių iš tokių gyvūnų savininkai privalo įrodyti, kad gyvūnas buvo nužudytas teisėtai.
Škotijoje, žinia, dažni rūkai, netrūksta lietaus, o vėjas pučia iš keturių pusių. Tačiau kokia paslaptis tūno tame rūke! Jam prasisklaidžius, kraštovaizdis akimirksniu prisipildo įmantriausių formų. Nesvarbu, kad kraštas šiauriau Lietuvos, tačiau dėl Atlanto artumo čia nebūna žiemos, todėl pievos žaliuoja ištisus metus. Nebūna ir kaitrios vasaros, dėl kurios reikėtų leipti.
Net negyvenant Škotijoje galima teigti, kad gamta yra šio krašto gyventojų pasididžiavimo objektas. Gal todėl ir patys škotai yra tarsi kitokio sukirpimo žmonės. Gamta juos nuteikia filosofiniam požiūriui į viską, kas supa aplink. Škotai yra patriotizmo pavyzdys kitoms tautoms. Kiekvienas save gerbiantis škotas prie namo būtinai išsikels Škotijos vėliavą – tikrai nematėme prie kiekvieno namo plevėsuojančios vėliavos. Nors Škotija nėra jokia savarankiška valstybė, o tik Jungtinės Karalystės dalis, tačiau nepriklausomybės troškimas yra gyvas. Nors Škotija yra UK dalis, tai nė kiek netrukdo vietiniams apsimesti, jog yra nepriklausomi. Sakoma, kad greičiausias būdas įžeisti škotą – pavadinti jį anglu. Vietiniame bare padarius tokią klaidą iš tiesų galima sulaukti nemalonių pasekmių. Žinoma, tokie perspėjimai hiperbolizuoti, visgi gana tiksliai apibūdina dviejų panašių, tačiau susipriešinusių tautų sugyvenimo principus. Pašiepiančiai juokaujama, jog škotai su nekantrumu laukia globalinio atšilimo. Mat pakilus vandenynų lygiui Anglija skęs, o ant savo didingų kalnų įsitaisę škotai tiesiog mėgausis reginiu.
Su Škotija susijęs žymaus anglų poeto Džordžo Bairono (1788-1824) gyvenimas ir kūryba. Jis vaikystę praleido Škotijoje, motinos gimtinėje. Poetas noriai keliavo po Škotijos kaimus ir kalnus, pamilo jos puikią gamtą, paprastus žmones ir jų papročius, mielai klausėsi liaudies padavimų bei legendų apie Škotijos didvyrius ir jų kovą už nacionalinę nepriklausomybę. „Kiekviename slėnyje – po mūšį, kiekviename upelyje – po giesmę“, – rašė seras Valteris Skotas, kurio romanuose ir poemose aprašyta laukinė Škotija. Hailande gimė ir palaidotas garsus Škotijos nacionalinis herojus Makas Gregoras Rob Rojus. Čia buvo filmuojami pasaulinio masto kino epai: Rob Rojus; Kalnietis, Drąsioji širdis, Haris Porteris ir kiti filmai. Jo vaizdai šmėžuoja ir paskutiniame filme apie slaptąjį agentą Džeimsą Bondą Operacija „Skyfall“.
Visuose stambesniuose keliuose, kertančiuose Anglijos–Škotijos sieną, stovi išdidūs ženklai, perspėjantys, kad jau „Scottish Borders”. Nors ši siena viso labo administracinė riba, bet sustoja prie jos daugelis. Įsiamžinti jos fone kiekvienam svečiui – garbės reikalas.
Škotijos peizažas nusėtas pilimis. Manoma, kad šalyje yra daugiau kaip keli tūkstančiai pilių ir įtvirtintų pastatų, neskaičiuojant daugybės viduramžių sarginių ir bokštų, kurie iki šiol iškyla virš Škotijos aukštumų ir žemumų. Škotai – rūpestingi senovės saugotojai ir puoselėtojai. Kalbant apie šiuos senovinius įtvirtinimus stebina tai, kiek daug jų išliko iki šių dienų, o dar įstabiau, kad daugelyje jų iki šiol yra gyvenama arba veikia įkurti turtingi krašto istorijos ir karybos muziejai.
Tipiška Škotijos vietovė: akmenų tvoros, akį verianti žalia sodri žolė, taikiai šią žolę kramsnojančios avys, ožiarožių ir viržių lankos, dagynai, rūke skendintys kalnai, upeliai, akmeniniai tiltai, savitos architektūros škotų namai, primenantys mūsų dvarus ir dvarelius, pilys, ežerai ir įspūdingos Atlanto vandenyno skalaujamos pakrantės ir fiordai. Didelės ir mažos avių bandos, besiganančios ryškiaspalvėse pievose, aptvertose mažutėmis, iš akmenų suręstomis tvorelėmis – viskas tikrai taip. Anekdotas apie Škotijos avis. Inžinierius, fizikas praktikas, fizikas teoretikas ir filosofas keliavo po Škotijos kalnus. Jie pamatė pievoje besiganančią juodą avį.„Žiūrėkite, Škotijoje visos avys juodos“, – pirmasis ištarė inžinierius. „Galima sakyti, kad Škotijoje kai kurios avys yra juodos“, – pasakė fizikas praktikas. „Tu norėjai pasakyti, kad bent viena avis Škotijoje yra juoda“, – patikslino fizikas teoretikas. „Argi tai svarbu“, – pridūrė filosofas.
Škotijos nacionalinis augalas yra dagys. Legenda byloja, kad ši dygliuota piktžolė kadaise išgelbėjo škotus nuo netikėto naktinio vikingų užpuolimo. Užpuolikai, basi užlipę ant škotiškų dagių, pradėjo rėkti ir taip išsidavė. Škotijoje turbūt dėl klimato ypatingumo gamtos spalvos yra itin ryškios, tai dagys atrodo gana ryškiai. Dažnai šis augalas paliekamas net pjaunant žolę. Taip išryškėja jo savitas grožis.
Škotai dažnai pasigiria, kad jų sostinė stovi ant septynių kalvų, tuo pabrėždami jos statusą. Ir tai ne šiaip kalvos. Daugelio nuostabai kitados tai buvo ugnį spjaudantys ugnikalniai. Tačiau per šimtus milijonų metų iš didingų kalnų gamta paliko tik kalvas, o juodos spalvos uolienos tapo puikia statybine medžiaga. Nors dėl jos senosios miesto dalys atrodo kiek niūrokai, būtent šis ypatumas suteikia miestui autentiškumo.
Škotai – šilta ir draugiška tauta. Nors škotai dažnai save juokais laiko šykštuoliais, tačiau taip nėra: jie – viena iš dosniausių pasaulio tautų. Rašomoji mašinėlė, garo mašina, televizija, vaizdo magnetofonas, penicilinas – už šiuos ir kitus išradimus turėtume padėkoti škotų išradėjams! Tolerancija, lygios galimybės ir socialinis teisingumas yra svarbūs principai Škotijos žmonių bendruomenėse. Jų namai visur tvarkingi, interjeras užpildytas mielomis detalėmis. Kalba škotai su stipriu škotišku akcentu. Jie su pasididžiavimu pabrėžia: „Mes – ne anglai, mes – škotai“. Kalbant apie škotus, tradicinis vaizdas yra sijonuotas vyras saulės nubučiuotais plaukais, pučiantis dūdmaišį. Škotai yra linksmi, daug plepantys ir draugiški žmonės. Visada besisveikinantys ir noriai padedantys. Apie savo jausmus škotai gali kalbėti valandų valandas. Nesvarbu, ar tai būtų meilė moteriai, tėvynei ar futbolo klubui. Škotijos šiaurėje gyventojai ir jų elgesys išsiskiria kitoniškumu. Namai čia retai kur rakinami, dažnas automobilis per naktį paliekamas su rakteliais spynelėje. Žmonės čia pasitiki vieni kitais. Gal dėl to, kad yra nuo mažens pažįstami.
Škotijoje pagal tradiciją naujametę naktį uždegamos statinės, pilnos deguto, ir ridenamos gatvėmis. Tai atsisveikinimas su praeitimi. Škotai įsitikinę, jog svečio, kuris pirmasis aplankys jų namus, laukia sėkmė arba nesėkmė. Jų manymu, sėkmė pirmiausia suteikiama tamsiaplaukiui vyrui, atsinešusiam dovanų. Be to, palydint senuosius ir sutinkant Naujuosius metus čia atvertos visų namų durys. Svečias turi atnešti gabaliuką anglies ir įmesti jį į židinį su palinkėjimu, kad ugnis tuose namuose degtų ilgai.
Kai kuriose Škotijos kaimuose iki šiol išliko tradicija apipilti nuotaką purvu. Ne vestuvių ceremonijos metu, žinoma, o likus kelioms dienoms iki jos. Šiam ritualui yra ruošiamas specialus mišinys, kurį sudaro kiaušiniai, padažas, sviestas, makaronai, morkos, surūgęs pienas ir kiti nemalonūs ingredientai. Apipilta šiuo mišiniu nuotaka yra išvaroma į miestą ir turi užsukti į visas pažįstamas kavines, kad visi galėtų įsitikinti, jog ritualas yra įvykdytas. Škotai tiki, kad po tokio pažeminimo visi vedybinio gyvenimo nesklandumai pasirodys menkniekiais.
Škotijoje populiarus žuvies simbolis.
BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ: Plotas – 78 722 km² Gyventojų skaičius – 5,425 mln. gyventojų (2017 m.); Sostinė – Edinburgas 477 660 gyventojų ( 2009 m.); Didžiausias miestas – Glazgas. Religija – krikščionių 47 proc., netikinčių 48 proc. Kalba – valstybinės kalbos anglų, škotų ir gėlų.
Pinigai – valstybinė valiuta Škotijos svaras sterlingų. Santykis su euru maždaug 0,8; už 100 eurų gautume apie 80 svarų.
Virtuvė/maistas ir gėrimas
Hagis yra nacionalinis škotų patiekalas, šiek tiek primenantis vėdarus, nors škotai labai mėgsta svečiams iš užsienio pasakoti, kad hagis yra miške gyvenanti mitinė būtybė, kurią labai sunku sumedžioti, iš tikro tai tėra maltomis kepenėlėmis, plaučiais ir širdimi prikimštas avies skrandis – tam tikra dešros rūšis. Jis dažniausiai patiekiamas su bulvių piurė ir viskio padažu. Ragavom – visai skanu. Dar reikia paragauti rūkytos menkės sriubos „cullen skink“ ir kvadratinę dešrelę. Škotiškas maistas yra sunkus, todėl labai tinka viskio taurelėJ.
Škotijoje taip pat populiarūs škotiškos ėrienos kepsniai, švelni aviena su mėtų padažu. Kiaušinienė su šonine ar kumpiu pusryčiams – įprastas sekmadieninis valgis. Per pusryčius valgoma košė. Škotiška lašiša patiekiama su lengvu padažu ir daržovių garnyru. Tradicinė sriuba – sodrus sultinys, kuriame plaukioja įvairios daržovės ir perlinės kruopos. Pagrindinis valgymas yra priešpiečiai, tuomet arbata geriama maždaug 16 val., taip pat sumuštiniai, kiaušiniai ir saldumynai, o po jos, vakare, valgoma lengva vakarienė.
Viskis – tai pagrindinis eksporto produktas Škotijoje. Viskio gamyba šioje šalyje užsiimama šimtmečiais. Patys škotai juokaudami viskį vadina „gyvybės vandeniu“. Jo gamybos tradicijos čia siekia daugiau nei 500 metų. Tiesa, viskio išradėjais škotų vadinti negalima. Viskio gamybos technologija atrasta Kinijoje, o pirmą kartą šį gėrimą distiliavo airių vienuoliai dar XV amžiuje. Ir vis dėlto tikrąja viskio šalimi laikoma Škotija, ištobulinusi šio gėrimo gamybos technologiją taip, kad jis išpopuliarėjo visame pasaulyje. Tikrasis škotiškas viskis, dar vadinamas skoču, gaminamas tik Škotijoje. Viskio daryklos išsibarstę po visą šalį, daugelis jų noriai atveria duris turistams, trokštantiems savo akimis išvysti visą šio tauraus gėrimo gamybos procesą ir, žinoma, padegustuoti jo rezultatą. Hailendo rajonas garsėja įspūdingais peizažais – būtent čia stūkso įspūdingi kalnai su sniego kepurėmis ir į tolį nusidriekusios dykynės. Čia gaminamos ir populiariausios viskio rūšys – Glenmorangie, Glenfiddich ir Glen Grant. „Glen“ išvertus iš škotų kalbos reiškia lygumą.
Škotiškas alus taip pat populiarus. Jo išgaunama daugybė rūšių ir skonių.
Džinas – škotai pagamina pusę Didžiojoje Britanijoje parduodamo džino. Tai antras pagal populiarumą stiprusis gėrimas po viskio.
2025.09.02 d. Kaunas – Edinburgas 11.00 – 11.50. val., Edinburgas – Kaunas 09.11 d. 15.05 – 19.45 val., Ryanair
Pirma diena – VANDENYS. 09.02 antradienis. 153 mylios, važiavimo 3,50 val. Edinburgas – Balmaha (Lomond Hills) 64 mylios (102 km, 1 mylia – 1,6 km) – Carnoustie 89 ml (125 km).
Nakvynė link Glamis pilies Karnustis prie Dandy „Corner hotel Inn“ 2 kamb.po 78 eur; galimi pusryčiai už 11 svarų; iki Barry Sands paplūdimio 1,2 km
Loch Lomond yra didžiausias ežeras Škotijoje, turistus viliojantis puikiais vaizdais ir įdomiomis pramogomis. Atvykus prie ežero, rekomenduojama nesudėtingas, bet labai vaizdingas žygis į Conic Hill, nuo kurio matosi visas Loch Lomond ežeras ir jo salos.
Loch Lomond, esantis 50 km į šiaurę nuo Glazgo ir apie 120 km nuo Edinburgo, yra ta vieta, kurią verta įtraukti į savo lankytinų vietų sąrašą, keliaujant Škotijoje. Ežeras žymus dar ir tuo, kad čia yra riba, kur baigiasi škotų žemumos (Lowlands) ir prasideda aukštumos Highlands.
Žygis į Conic kalvą prasideda Balmaha miestelyje šalia ežero, kur yra nemokamas parkingas ir lankytojų centras. Pats žygis tikrai nesudėtingas ir neilgas – 4 km į abi puses. Takas prasideda paparčiais apaugusiame miškelyje, po to aukštyn, iki pirmosios aikštelės veda laiptai. Ten atsiveria pirmieji vaizdai į Loch Lomond salas. Vaizdai stulbinantys jau nuo pirmųjų vietų, kai pakyli virš medžių. Kuo toliau, kuo aukščiau – tuo įspūdingiau, matosi vis daugiau salų, o pats ežeras, atrodo, nesibaigiantis. Būnant toje vietoje, rekomenduojama nepraleisti Balmaha prieplaukos (Balmaha Pier), kuri iš pirmo žvilgsnio primena populiariąsias salas Tailande, kur iš vandens kyšo džiunglėmis apaugusios uolos, ir šalia plūduriuoja spalvingi laiveliai. Na jau, su Tailandu lyginti tai jau šiek tiek perlenkta. Ežere salų virš 50, bet tik 22 iš jų turi oficialius pavadinimus, kitos vadinamos tiesiog salelėmis (islets). Tik trys salos priklauso valstybinėms institucijoms, likusios – privačios.
Balmaha, Glasgow G63 0JQ, The Oak Tree Inn pub
2022 m. SLTN „Gastropubo“ apdovanojimo laimėtojas garantuoja, kad jums bus patiekiamas gardus, sotus baro maistas ir šaltas, gaivus alus. Kaip tik tai, ko jums reikia leidžiantis nuo Conic kalvos į vaizdingą Balmahos kaimelį ežero pakrantėje. Mūsų šeimos verslas, garsėjantis draugišku ir autentišku priėmimu, buvo įkurtas 1997 m. ir du kartus buvo išrinktas geriausiu Škotijos baru. Taip pat patys skrudiname kavą (pirmąją Loch Lomond ežere) ir gaminame ledus – abu šiuos patiekalus galite pasimėgauti greta esančioje „St. Mocha“ kavinėje ir ledainėje.Pubas įsikūręs priešais parkingą, neįmanoma nerasti; skanu, čia pirmą kartą ir valgėme hagį.
Balmaha Visitor Centre car park, G63 0JQ. Koordinatės: 56°05’04.4″N 4°32’21.6″W, 4 km, 2 val.
Yellowcraig paplūdimys pasitinka lankytojus nepaprasto grožio panorama. Auksinis smėlis driekiasi iki pat horizonto, o Šiaurės jūros bangos švelniai glosto krantą. Paplūdimį supa žalios kalvos ir uolos, sukurdamos įspūdingą kontrastą mėlynam vandenyno fonui. Atsisėdę ant minkšto auksinio smėlio ar pasivaikščioję pakrante, galėsite grožėtis Fidros sala su senoviniu švyturiu ir stebėti tolumoje plaukiojančius laiveliais. Fidros sala, lengvai pasiekiama potvynio metu, prideda dar daugiau žavesio šiam Škotijos paplūdimiui.
Tikras rojus gamtos mylėtojams ir paukščių stebėtojams. Čia galima išvysti įvairių rūšių paukščius, įskaitant kormoranus, paprastąsias žuvėdras, didžiuosius dančiasnapius ir retesnes rūšis, tokias kaip paprastosios langinukės, didžiosios kuolingos ar geltonsnapiai startsakiai. Būkite atidūs ir galbūt pamatysite ruonius ir delfinus, šmėžuojančius Šiaurės jūros vandenyse netoli kranto. Paplūdimį supančios kopos ir pievos pavasarį ir vasarą nusidažo spalvingomis laukinėmis gėlėmis, tokiomis kaip karklažolės, smiltyniniai gvazdikai ir pūslėtosios linažolės.
Paplūdimio pavadinimas “Yellowcraig” kilo iš netoliese esančios uolos, pasižyminčios gelsvai rudu atspalviu. “Yellow” reiškia geltoną, o “craig” yra škotiškas uolos pavadinimas.
š Edinburgo: Važiuokite A198 keliu apie 30 km į rytus, North Berwick kryptimi.
Nurodymai: Privažiavus Dirleton gyvenvietę, sekite nuorodas į Yellowcraig paplūdimio stovėjimo aikštelę.
Parkavimas: Stovėjimo aikštelė prie paplūdimio yra mokama.
Beveik visur Škotijoje parkingai mokami, nemokamus radome tik kelis.
Antra diena – 3 PILYS. 09.03 trečiadienis. 211 mylios, 5 val. Carnoustie -Glamis – 17 ml – Dunottar castle 42 ml – (Neiname į Balmoralą) – Cawdor Castle 105 ml – Loch Ness 28 ml – Fort Augustas 19 ml. Galim nesismaugti ir neforsuoti Loch Nesės ir Fort Augusto lankymo, tam yra visa rytojaus diena. Tik rytoj pradėsime North 500, važiavimas labai sulėtės, todėl daugiau laiko reikia palikti keliui.
Nakvynė Fort Auguste „Morag`s Lodge“ 2 kambariai po 111 eur + papildomai pusryčiai 6 svarai. Nėra rankšluosčių; arba turėti savo, arba nuoma 1 rankšluostis 1 svaras. O šiaip gera nakvynės vieta.
Balmoralo pilis – netoli Glamis, mėgiamiausia karalienės pilis Škotijoje, joje ji leido vasaras, čia ir mirė. Dabartinis karalius planuoja kitą vasarą ją atverti lankytojams, paversti muziejumi. Mums, deja, nepavyko, nuo rugpjūčio 15 d. ji uždaroma lankytojams.
Glamis. Tai didžiulė, daili ir nepriekaištingai įrengta pilis. Pamatyti tikrai yra ką: pilis statyta XIV a., tačiau, per daugybę metų vis atnaujinta ir keista, dabar atrodo labiau panaši į grakščias prancūziškas pilis nei amžiną škotišką tvirtovę, o kiekvienas jos kampas slepia kokią nors įdomią istoriją ar legendą, jau šimtmečius perduodamas iš kartos į kartą. Garsiausia su pilimi susijusi legenda yra apie Glamiso pabaisą – šeimoje gimusį siaubingai deformuotą vaiką. Istorija yra tokia, kad Glamiso pilyje yra slaptas kambarys. Šioje kameroje įkalintas monstras, kuris yra teisėtas titulo ir turto paveldėtojas, tačiau yra toks nereikalingas ir baisus, kad jį reikia saugoti nuo akių ir nuo jo nuosavybės Šioje pilyje prabėgo karalienės Elžbietos vaikystė, čia gimė princesė Margareta. Pilis ir teritorija buvo televizijos serialo „Karūna“ (2016 m.) vieta. Glamis verta aplankyti, o dar laisvai suprantant anglų kalbą, gido istorijos būtų užburiančios. Sodai labai dideli, visus apeiti užima laiko, bet taip pat verta.
Forfaras DD8 1RJ, Pilies turo kaina suaugusiam 17,50 svarų, galima tik į sodus – 8,50 svarų.
Išskirtinė istorinė pilis Dunnottar – tai ne tik turistų traukos objektas, bet ir viena svarbiausių Škotijos istorinių vietų. Ši pilis yra įsikūrusi pačiame Škotijos pakrantės krašte ir ją galima apžiūrėti tik pėsčiomis, todėl kelionė į ją taps ne tik įdomia, bet ir turininga. Dunnottar pilis yra viena iš seniausių Škotijos pilių ir turi daugybę istorinių įvykių, susijusių su Škotijos istorija. Legenda byloja, kad 1297 m. Viljamas Wallace’as nepasigailėjo kareivių ir padegė koplyčią, kurioje jie prisiglaudė, pasmerkdamas visus viduje baisiai mirčiai. Kiti buvo nuvaryti per uolos kraštus, išgyvenusių nebuvo.
Pilis buvo naudojama kaip svarbi karalystės vieta, kur buvo laikomos svarbios dokumentacijos ir vertingos relikvijos. Be to, pilis taip pat buvo naudojama kaip kalėjimas ir buvo vieta, kur buvo sulaikyti svarbūs Škotijos veikėjai. Architektūriniai elementai, tokie kaip aukštos sienos, stiprūs vartai ir bažnyčios rodo Škotijos pilių statybos meistriškumą ir jų atsparumą laikui. Aplankant Dunnottar pilį, galima pasigrožėti unikaliu ir neįkainojamu vaizdu į jūrą bei į Škotijos kalnas. Tai ypač įspūdinga ryte ar vakare, kai saulė teka per pilį ir jūrą.
Ši pilis, o tiksliau, jos griuvėsiai, gali sužavėti net labiau nei išpuoselėtoji Glamis. Dunnottar stūkso ant uolos krašto, tarsi būtų neatskiriama jos dalis. Įėjimas į pilį taip pat mokamas, tačiau čia galima vaikščioti be gido ir landžioti po visus užkaborius kiek tik širdis geidžia. Prie visų apgriuvusių menių, kambarių ir sandėlių pridėti aprašymai, kas juose buvo, koks gyvenimas vyko, o sužadinta vaizduotė leidžia pasijusti it kelionėje laiku. Galima nusileisti ir į virtuvės ar arklidės patalpas, užlipti į valdovų kambarius, pro kurių langus atsiveria vaizdas į bekraštę jūrą ir aukštas uolas. Tai vienareikšmiškai yra must-see objektas Škotijoje!
Būtinai. Gal viduje ir griuvėsiai, bet ypatinga vieta, aplinka, žinant pilies istoriją, dar labiau patinka.Ir šitų griuvėsių praktiškai pakanka, kitus galima apžiūrėti iš išorės, neleidžiant pinigų.
Stonehaven AB39 2TL dirba kasdien, 10.00 – 17.00 val. bilietas 11,50 svarų
Cawdor pilis, mimima nuo 1370 m., yra gerai išsilaikiusi ir gerai žinoma savaime, nes tai Makbeto namai to paties pavadinimo Šekspyro pjesėje. Garsioji Šekspyro tragedija „Makbetas“ paremta jo gyvenimu, tačiau nėra istoriškai tiksli. Spektaklyje Makbetas ir jo žmona nužudo pagyvenusį karalių Dankaną, kai šis atvyksta jų aplankyti jų pilyje. Tiesą sakant, Makbetas mūšyje nužudė Dunkaną, kuriam buvo apie 39 m., ir vietoje jo pasidarė karaliumi.Pilis su geležiniais vartais, grioviu ir pakeliamu tiltu, bokšteliais, laiptais ir skliautuota XVI a. virtuve, yra persmelkta intrigų ir istorijos.
Šis senovinis viduramžių namas, pastatytas 3-iajam Cawdor Thane’ui (Thane of Cawdor yra Škotijos aukštuomenės titulas. Dabartinis Kaudoro Kempbelo klano grafas Cawdoras yra 25-asis Kaudoro Thanas), buvo namais daugiau nei 23 Cawdor šeimos kartoms. Pasak legendos, Thanas nusprendė, kur pastatyti savo naują bokštą, remdamasis svajone. Vykdydamas savo svajonę, jis prikrovė asilą aukso ir leido jam laisvai klajoti po kaimą, kol šis sustojo pailsėti po medžiu. Priėmęs tai kaip ženklą, Thanas pastatė savo pilį aplink gyvą medį.
Sakoma, kad po pilies teritoriją buvo pastebėtas vaiduoklis, vilkintis mėlyna aksomine suknele. Moters vaiduoklis buvo pastebėtas ir svetainėje, ilgesingai žvelgiantis į pirmojo barono Cawdoro portretą.
Cawdore nebuvome, nespėjome, bet išoriškai labai panašią, vos ne identišką. radome atsitiktinai. Ir ta atsitiktinai surasta – Dunrobin pilis buvo pati įdomiausia iš visų aplankytų.
Cawdor, Nairn IV12 5RD; 10.00 – 17.00 val., 16,50 svaro (14,50 virš 60 m.), jei tik sodai be pilies – 10 sv.
Trečia diena – KELIAS PER AUKŠTUMAS. 09.04 ketvirtadienis 170 ml 4,2 val. Fort August – Duncansby stacks 150 ml (240 km) – Thursas 20 ml (32 km). Jeigu vakar nespėjome pasigėrėti Loch Nesu ir Fort Augustu, tam yra visa šiandien diena. Tik pradėsime North 500, važiavimas labai sulėtės, todėl daugiau laiko reikia palikti keliui.
Nakvynė „Sandras backpacker“ Thurse, 2 po 71 eur, skylė, bet gera kaina ir įskaičiuoti pusryčiai! APLENKTI ŠITĄ SKYLĘ DIDELIU ATSTUMU!!!!
Džordžo fortas. Jurgio pilis yra didelis XVIII a. fortas netoli Ardersier, į šiaurės rytus nuo Inverneso Škotijos aukštumų tarybos rajone. Fortas buvo pastatytas valdyti Škotijos aukštumas po 1745 m. Jakobitų sukilimo, pakeisdamas Jurgio fortą Invernese. Dabartinis fortas niekada nebuvo užpultas ir buvo nuolat naudojamas kaip garnizonas.
Fortas sukurtas pagal žvaigždžių dizainą; jis išliko beveik nepakitęs ir šiandien yra atviras lankytojams su eksponatais ir faksimilėmis, rodančiomis forto naudojimą įvairiais laikotarpiais, kai jis tarnavo kaip karinės kareivinės.
Kareivinės vis dar naudojamos kaip karinis objektas, tačiau didelė teritorijos dalis yra atvira visuomenei (įėjimo mokestis). Istorinė aplinka Škotijoje naudoja dalį vienos iš kareivinių, kad būtų rodomi ankstyvojo forto gyvenimo atkūrimai, o žurnale „Grand Magazine“ eksponuojama „Seafield“ ginklų kolekcija ir scena aktoriams, atkuriantiems forto karių gyvenimus ir istorijas. 18-ojo amžiaus.
Buvusiuose leitenantų gubernatorių rūmuose yra Hailendo muziejus, oficialus Karalienės aukštaičių muziejus ir Lovato skautų pulkas. Eksponatai apima uniformas, ginklus, medalius, Pirmojo pasaulinio karo lentos, žinomas kaip „mirties centai“, fotografijas, paveikslus, atminimo daiktus ir pulko regalijas. Pulko koplyčia taip pat atvira lankytojams, joje eksponuojama daug pulko spalvų ir atminimo daiktų.
Forte nebuvome.
Fort George Near Ardersier Inverness IV2 7TD, 9.30-17.30 val, kaina internetu 10 svarų
Nuo Inverneso prasideda gražiausias, ekstremaliausias kelias aplink šiaurinę pakrantę. Laukinės pakrantės, kur pasijauti lyg stovėtum ant pasaulio krašto, kalnai, ežerai, kriokliai, pilių griuvėsiai – tokie vaizdai laukia keliautojų, pasiryžusių nuvažiuoti North Coast 500 maršrutą pačioje Škotijos šiaurėje. Bealach na Bà yra vingiuotas vienos juostos kelias per Applecross pusiasalio kalnus Škotijos aukštumose, aukščiausias jo taškas. Istorinė kalnų perėja buvo pastatyta 1822 m. ir yra suprojektuota panašiai kaip keliai per didžiąsias Alpių kalnų perėjas, su labai griežtais vingiais, kurie sukasi pirmyn ir atgal į kalno šlaitą, o nuolydžiai siekia 20%. Jis turi stačiausią aukštį iš visų JK keliu, pakyla nuo jūros lygio Applecross iki 626 metrų (2054 pėdų) ir yra trečias pagal aukštį kelias Škotijoje. Be visų 500 mylių ruožų, Bealach Na Ba perėja yra pats sunkiausias ir stačiausias oficialaus NC500 maršruto ruožas. Praleiskite tai, jei esate nervingas vairuotojas. Bandymai važiuoti šiuo keliu nepatyrusiam vairuotojui gali baigtis ne kaip. Todėl siūloma išsinuomoti 4×4 Land Rover, nes tai yra geriausias būdas pamatyti Škotijos aukštumas dėl savo bekelės galimybių, komforto, saugumo ir patikimumo. Nevažiavome šia perėja, nutarėme sutaupyti laiko, nes perėja važiuojant prarastume apie pora valandų.
4 varantys gal ir gerai, bet negerai didelis automobilis, nes yra vietų, kur net ženklai stovi, kad didelė mašina tiesiog netilps kelyje. Ir tikrai visur puikiai pravažiavome ir be keturių varančių ratų.
Tai kelionė, kurioje bus išbandymų, bet įspūdžiai išliks visam gyvenimui. Šis kelias, sutrumpintai vadinamas NC500, yra 516 mylių (830 km). Pakeliauti šiuo maršrutu rekomenduojama tiems, kurie nori “atsijungti” nuo visko ir pasinerti į gamtą – vietomis čia nebus nei telefono ryšio, nei degalinės, nei parduotuvės ar restorano. Šiuo maršrutu galima važiuoti ir vasarą, ir žiemą, ir ši kelionė sužavės bet kuriuo metų laiku. Važiuojant automobiliu, minimaliai jam reikėtų skirti bent 5 dienas, labai neskubant, bet ir neužsibūnant vienoje vietoje per ilgai. Toms dienoms, kai važiuosime šiaurine pakrante, būtinai reikia turėti grynųjų. Jei ten vietomis nėra interneto ryšio, tai neveiks ir kortelės. – Pasirodo, visur buvo galima atsiskaitinėti kortelėmis. Vienintelė vieta, kur reikėjo grynųjų – nakvynės vieta Skye saloje; šeimininkas už pusryčius norėjo grynų.
Kadangi mane šiek tiek neramino šitas kelias, aš jį „pravažiavau“ kompe su motociklu. Tai siauras vienos juostos keliukas, prasilenkimams padarytos kišenės ir reikia tikėtis, kad rugsėjo mėn.jau nebus turistų minių. Yra atitvarai ir šiaip neatrodo baisiai, išskyrus tą vieną perėją, kuri stati. Nors Alpėse mes važiavome statesnėmis perėjomis ir be 4 varomų. Bet labai gražu, laukinės, negyvenamos, rūsčios žemės. Pasirodė, kad visiškai, absoliučiai nėra nieko ekstremalaus Škotijos keliuose (gal išskyrus tą vienintelę perėją, nežinau apie ją). Taip, keliai labai siauri, kraštai išmušti, duobėti, tik vienai mašinai, bet labai daug prasilenkimo vietų ir jokių prarajų šalia kelio; ir nereikia jokių keturių varomų. Aišku, žiemą būtų sudėtinga jais važiuoti.
Loch Ness. (Loch – škotiškai ežeras, geras pavadinimasJ) – tai didžiausias gėlavandenis ežeras Škotijos aukštumose ir viena populiariausių atostogų vietų Jungtinėje Karalystėje. Nesvarbu, kad netikite mitais ir legendomis, pasakomis ar prasimanymais. Tačiau nuvykus į Škotiją būtina pamatyti Loch Neso ežerą. Tai didžiausias iš Glenmoro ežerų. Panašus į upę, nes siauras ir labai ilgas, nusidriekęs net 39 kilometrus, o plotis tesiekia 1,5 kilometro. Iš visų pusių jį supa kalnai.
Ežeras yra net 39 kilometrai ilgio, o giliausia vieta siekia 230 met- rų. Tokiose gelmėse tikrai yra kur tūnoti Nesei. Jai skirtas visas muziejus! Jame apsilankius net ir didžiausias skeptikas ima tikėti, kad Nesė iš tikrųjų gyvena.
Pagal škotų legendą, ežere gyvena Loch Neso pabaisa, dar žinoma tiesiog „Nesės“ vardu. Pasak vietinių gyventojų – tai didelis gyvūnas ilgu kaklu, primenančiu dramblio straublį, gyvatės galva, didžiule kupra, nuolatos „terorizuojantis“ palei ežerą gyvenančius kaimiečius. Tikriausiai tai viso labo tik mitinė būtybė, tačiau daugelis vietinių gyventojų tikina savo akimis matę, keistą ir neatpažįstamą padarą, pasirodantį tai vienoje, tai kitoje ežero vietose. Daugelis mokslininkų ir kitų ekspertų mano, kad esami įrodymai, pagrindžiantys šios paslaptingos būtybės egzistavimą yra neįtikinantys ir pranešimus, apie Loch Neso pabaisos pastebėjimus, laiko tik gandais ir prasimanymais. O kadangi gandai apie ją sklando net kelis šimtmečius, Loch Neso pabaisos skeptikai, turi sukūrę ir ją paaiškinantį anekdotą: „Atvažiavo poilsiautojai į Škotiją. Gidas jiems rodo šalį: Štai, čia žemutinė pilis, čia aukštutinė… O štai čia visų škotų pasididžiavimas – Loch Neso ežeras. Sakoma, kad jame gyvena pabaisa Nesė.
Vienas turistas klausia: – O kada ji pasirodo žmonėms? -Na, mažiausiai po 40 bokalų…“
Ar Nesė egzistuojantis padaras, ar tik sumani vietinių gyventojų išmonė, siekiant į vietovę pritraukti daugiau turistų, tačiau tokios gražios legendos suteikia gyvenimui įdomumo, galbūt dėl to istorija apie šį gyvį pasaulyje išlieka labai populiari. Ko gero, tai yra pati garsiausia, labiausiai ieškoma ir daugiausia aptarinėjama pabaisa iš viso pasaulio mitinių būtybių. Nesė yra tapusi tikra turistine atrakcija, o ežeras, kuriame ji gyvena, įgavęs Jūros periodo parko reputaciją. Kiekvienas prie Loch Neso atvykęs poilsiautojas nepraleidžia progos dalyvauti Nestės paieškos ekspedicijoje, tikėdamasis išvysti šį paslaptingą padarą. Tai jau patapo tikra manija tarp atvykėlių ir tokie kruizai galimi iš įvairių vietovių, įsikūrusių palei ežerą.
Loch Nesas turi vieną mažą salą – Čeirį (angl.k. Cherry island). Manoma, kad ji buvo sukurta žmonių, naudojant akmenis ir ąžuolus. XV amžiuje šioje saloje stovėjo pilis, naudojama apsiginti nuo priešų antpuolių ir laukinių žvėrių. Loch Neso pakrantėje stovi ir Urquhart pilis – kadaise buvusi viena iš didingiausių ir nuostabiausių Škotijos pilių. Dabar iš pilies belikę tik griuvėsiai. Bet ją vis vien verta aplankyti. Pilies teritorijoje stovi bokštas, nuo kurio viršaus atsiveria fantastiška panorama į ežerą ir Didžiojo Gleno įdubą. Važiavome kita ežero puse, todėl neprasukome pro šią pilį; kažkiek matosi iš kito kranto.
Norėdami įsitikinti, kad matote Loch Ness, reikia važiuoti į Dores kaimą; dramatiškai vaizdingi vartai į vieną garsiausių ežero vaizdų, kuriais galima grožėtis iš vėjo plakamo paplūdimio.
Drumnadrochit, Loch Ness, IV63 6TU (beside the Drumnadrochit Hotel on the A82 east of the village)
Fort August. Miestelyje galima pamatyti Kaledonijos kanalo šliuzų sistemą – „Neptūno terasos“ ir stebėti, kiek aukštai pakeliami laivai, norintys persikelti iš žemutinio ežero aukštutinio link. Reikia nueiti iki pat galo, iki prieplaukos.
48VC+52, Caledonian Canal, Fort Augustus
Važiuojant nuo Inverneso aukštyn, link Duncasby, pakeliui daug kur stojome apžvalginėse vietose ir visai atsitiktinai radome DUNROBIN pilį, apie kurią nieko iš anksto nežinojome. Labiausiai patikusi pilis iš visų aplankytų; labai turtinga ekspozicija, kai kas- iš viso niekur nematyta, įrengti tarnų kambariai, židiniuose dega ugnis, pamerktos gyvos gėlės; labai gražus sodas, tam tikromis valandomis vyksta sakalų pasirodymai; ir čia auga milžiniški rabarbarai, žmogaus ūgio – pirmą kartą gyvenime mačiau. Būtinai aplankyti.
Duncansby stacks. – tikrai išskirtinė vieta Šiaurės jūros pakrantėje. Neužmirštamas vaizdas – smailios uolos jūroje, prieš milijonus metų atsiskyrusios nuo pakrantės, statūs skardžiai ir juos nepaliaujamai skalaujanti jūra. Duncansby Head švyturys yra tolimiausias taškas šiaurės rytų iškyšulyje. Tarbato pusiasalyje neįmanoma nepastebėti raudonais ir baltais dryžiais puošto, 41 m aukščio švyturio, kuris yra antras pagal aukštį visoje Škotijoje. Aplink Nessą vykti į Sannick įlanką, iš kurios kilti į Duncansby Head Lighthouse automobilių stovėjimo aikštelę. Sekant aptvertą uolos kraštą iki „Stacks“ galima stebėti daugybę jūros paukščių, kurie čia peri perėjimo sezono metu. Būtinai! Fantastiški vaizdai, eiti nuo parkingo visiškai netoli, per pievą. Vienintelis pavojus – avių kakučiai. Nelabai yra kur pastatyti koją, negali eiti ir gėrėtis vaizdais, nes reikia žiūrėti po kojomis☺️
John o’ Groats, Wick KW1 4YS, Jungtinė Karalystė 3,2 km, virš 1 val., vidutiniškai sudėtingas. John o’Groats yra maža gyvenvietė su prieplauka ir kelrodžiu, kuris yra vienas iš NC500 žymiausių taškų. Nuo jos galima pasivaikščioti iki Dunc.švyturio.
Ketvirta diena – VIS DAR KELIAS. 09.05 penktadienis. 172 ml ( 275 km), 5 val. Thursas – Derness 71 ml (114 km) – Allt Chranaidh Waterfall – 38 ml (61 km) – Bone Cave 9 ml (14 km) – Invergordon 55 ml (88 km).
Nakvynė The ‘Servants Quarters@Delny House’ Invergordone 1 namas, 2 miegamieji, 2 vonios kambariai, po 87 eur. Galimi pusryčiai už 6 svarus.
Derness gyvenvietė pačioje šiaurėje keliautojus vilioja nuostabiais paplūdimiais ir pasaulio krašto vaizdais. Verta aplankyti medinę Sango Sands apžvalgos aikštelę, nuo ten atsiveria panorama į šiaurinio horizonto platybes. Nepraleisti ir didingo Smoo Cave, 1 mylia nuo gyvenvietės, kuris savo viduje slepia krioklį. Galimi turai plaustais urve, kasdien, 11.00-16.00 val., 15 svarų, trunka apie pusvalandį. Apmokėjimas tik grynaisiais, išankstinis užsakymas negalimas, nes neaišku, ar įvyks. Nes jei labai lietingi orai, urvas užtvindomas ir tuomet turai nevyksta. Pėsčiųjų takas į krioklį nemokamas. Nuo Smoo cave parkingo iki krioklio nueinama per 10 min. jei pasiseka, urve galima pamatyti pašvaistę arba mirtiną škotų piraniją.
Vaizdai aplink nuostabūs, pats urvas-kaip urvas, nieko labai ypatingo, plaustų nebuvo, nors oras visai geras, todėl krioklio nematėme.
Derness – Lairg, Scotland, IV274PY. The address is Smoo Cave, Durness, Lairg, IV27 4QA. Follow the below directions to make your way to the Cave.
Vienas iš nuostabiausių Škotijos natūralių krioklių, Wailing Widow Falls, yra penkiasdešimties pėdų aukščio nuo Gailmhicho ežero. Savo pavadinimą gavo iš legendos apie medžiotoją, kuris netikėtai žuvo krioklyje ir į tą vietą jo motina ateidavo verkti ir pasidalyti savo sielvartu su vandeniu. Tai turbūt dramatiškiausias krioklys visoje Škotijoje, ir ne vien pagal pavadinimą. Raudančios našlės krioklys išteka iš Loch na Gailmhich ežero ir stipria srove krenta 15 metrų žemyn. Kraštovaizdis aplink krioklį ir ežerą visiškai laukinis – jei ne kelias, kuriuo karts nuo karto pravažiuoja automobiliai, pagalvotum, kad atsidūrei kokioje negyvenamoje planetoje.
Link krioklio veda du keliai; priklauso nuo to, kuriuo eisi ir į krioklį tuomet žiūrėsi arba iš apačios, arba nuo viršaus. Mes ėjome iš apatinio parkingo. Kelias link krioklio netolimas, bet eiti reikia per akmenis, reikia žiūrėti, kad neišsisuktum kojos. Bet man labai patiko ne tiek krioklys (daug jų mačiau, ir didesnių), kiek būtent pats ėjimas. Einant viršutiniu taku, ko gero, lengviau, per pievą, bet, turbūt, neįdomu ir pamatysi gal tik ežerą. Ir žmonių, einančių viršutiniu taku, buvo mažuma.
Allt Chranaidh Waterfall, A894, Lairg IV27 4HW, Jungtinė Karalystė
Bone Caves. Šis gražus ir populiarus pasivaikščiojimas veda į kalkakmenio slėnį ir aplanko rūsčius Kaulų urvus. Šiose olose buvo aptikta lūšių, šiaurinių elnių ir baltųjų lokių, kurie kažkada klajojo šioje vietovėje, liekanos. Kaulų urvai yra viena iš įspūdingesnių vietų keliaujant Škotijos šiaurėje. Žygis iki šių natūralių kalkakmenio urvų visai nesudėtingas, o pasiekus urvus, atsiveria puikūs vaizdai į slėnį. Kelias link šio urvo į abi puses užima apie dvi valandas, todėl reikia planuoti laiką. Maršrutas nėra sudėtingas, su nedideliais pakilimais, gražus kelias. Bet mano kompanija, nuėjusi apie trečdalį maršruto, nutarė, kad jau nori grįžti☹️Todėl urvo nemačiau☹️
Penkta – šešta dienos – SALA. 09.06 – 09.07 šeštadienis-sekmadienis. (Penkta diena 147 ml 4,3 val.) Invergordon – Torridon 63 ml (101 km) – Plockton – 41 ml (66 km) – Eilean Donan Castle 11 ml (18 km) – Skeabost – 32 ml (51 km).
Nakvynė 7 TOTE SKEABOST BRIDGE, Skeabost, IV51 9PQ 2 naktys, po 364 eur.
Tain, Lairg, Ullapool IV27 4HL apie 2,5 val.
Torridono slėnis, ežeras ir kalnai – šioje vietoje vaizdai kvapą gniaužiantys. Vienintelis kelias, o aplink – visiškai laukinė, civilizacijos nepaliesta gamta. Šioje vietoje dominuoja trys kalnynai. Žygių kalnuose mėgėjai vien Torridono apylinkėse praleidžia bent kelias dienas – čia daug įdomių kalnų trasų su iššūkiais. Nesudėtingų pasivaikščiojimo takų galima rasti Beinn Eighe gamtos parke, bet jei fizinis pasiruošimas leidžia, galima leistis į ilgesnį žygį į vieną iš trijų Toridono kalnynų – 10 km žygis, trunka apie 7 val. Mes prasiėjome 2 km maršrutu ir labai patiko. Pakilus virš medžių viršūnių tokie vaizdai atsiveria, tiek spalvų!
Plockton kaimelis Škotijos vakaruose vadinamas Aukštumų brangakmeniu arba Škotijos Karibais. Čia auga palmės, o vaizdas į žalių kalvų ir salų įrėmintą įlanką primena egzotiškas šalis. Netoliese – baltų koralų paplūdimys, o iš restoranų kvepia jūros gėrybių patiekalais – ten tikra atostogų aura! Nedaugelis miestelių gali konkuruoti su šiuo idilišku kaimu. Įsikūręs ant vaizdingų Loch Carron krantų, erdvę nuo žvarbaus jūros vėjo taip pat saugo snieguoti Highland kalnai. Miestelis turi stiprias jūrines tradicijas: kelionės ruoniams stebėti, plaukimas baidarėmis, irklavimas ir buriavimas, restoranai siūlantys jūros gėrybių patiekalus.
Dėl brangakmenio tai jau perlenkta. Gražus kaimelis, praktiškai viena gatvė; kadangi buvo atoslūgis, tai dumble ant pilvo gulintys laiveliai suteikė savotiško žavesio. Iš tikrųjų natūraliai auga kelios palmės, bet egzotiškų šalių vis tiek nelabai primena☺️ Tikėjomės čia papietauti, paragauti išreklamuotų jūros gėrybių, bet keli kaimelyje esantys restoranai atsidaro tik nuo 17 val. Ir privažiavimas iki šio kaimuko buvo vienas iš sunkesnių
Eilean Donan Castle – XIII a. pastatyta pilis buvo sugriauta 1719 m. Senovės legenda byloja, kad Eilean Donanas yra vieno tokio ūdrų karaliaus (tai kaip fėja, kažkas panašaus) palaidojimo vieta, o jo sidabrinis paltas palaidotas kažkur saloje. Tautosaka teigia, kad tas, kuris suras savo paltą, bus apdovanotas nemirtingumu ir nenugalimumu.
Po dviejų šimtų metų ji buvo rekonstruota ir tapo vienu geriausiai atpažįstamu Škotijos simbolių. Net ir vieta jos ypatinga – pilis pastatyta mažulytėje saloje toje vietoje, kur susijungia trys ežerai. Pavadinimas greičiausiai kilo iš VI a. vyskupo Donano. Yra keletas apžvalgos aikštelių, iš kurių galima pasigėrėti pilimi, neinant į vidų. Kai kurios „Narsiosios širdies“ scenos buvo filmuotos šioje pilyje. Tikrai užtenka pilį apžiūrėti tik iš išorės, puikiai viskas matoma, vidus nepalieka įspūdžio
Eilean Donan Castle, Dornie, Kyle of Lochalsh IV40 8DX, 9.30 – 16.00 val. kasdien, 12 svarų, bilietus galima įsigyti tik vietoje, išankstinių nėra.
SKYE. Bene pati įspūdingiausia Škotijos vieta lyginama ir su Islandijos, ir su Naujosios Zelandijos, ir kitos planetos kraštovaizdžiais. Skajaus saloje nusidriekę įspūdingi slėniai su juos supančiais keistų formų kalnais, adatomis vadinamos neįprastos uolienos ir 60 metrų į jūrą krintantis krioklys.
Pasirašau po kiekvienu žodžiu, nuostabiausia vieta!
Kvapą gniaužianti Skye salos gamta užburia kiekvieną – nejaugi toks grožis atsirado savaime? Saloje kadaise vaikštinėjo dinozaurai, tada veržėsi vulkanai, atslinko ledynmetis ir sukūrė dramatišką salos reljefą. Gamtos jėgos šioje vietoje darbavosi iš peties, bet gal ir fėjų magijos ten būta? Nes tokių gamtos stebuklų, kokių yra Skye saloje, nepamatysi niekur kitur pasaulyje (Argi?). Didžiausia Škotijos sala yra lengvai pasiekiama – nereikia kelto, užtenka pervažiuoti nemokamą tiltą.
Pravažiuojant, irgi, neplanuotai, užsukome į salos sostinę Portree, pakeliui važiavome. Išskyrus vieną spalvotų namukų gatvę pakrantėje ir galimybę stebėti parplaukusius ir savo laimikį dorojančius žvejus, daugiau mieste nėra nieko ypatingo.
KĄ JOJE VEIKTI:
1.Old Man of Storr – dar viena Skye salos įžymybė. BŪTINAI! Tai vienas populiariausių ir vaizdingiausių žygių Skye saloje, o pasiekus apžvalgos vietą, atsiveria kranto panorama su lyg iš žemės išdygusiomis smailiomis uolomis. Senis (gėlų k. Bodach an Stòr) yra 55 metrų aukščio bazalto uolienos viršūnė, kuri yra viskas, kas liko iš 2800 milijonų metų senumo ugnikalnio kraterio. Žygis gana status, bet tikrai nesudėtingas, tinkamas įvairaus pasirengimo keliautojams. Troternišo kalnagūbris (aukščiausia viršūnė – 719 m aukštis – The Storr) buvo sukurta maždaug prieš 60 milijonų metų dėl didžiulės žemės nuošliaužos. Karšta vulkaninė lava tekėjo ant silpnesnės nuosėdinės Juro s periodo uolienos po ja, todėl pastaroji subyrėjo ir sudarė banguotus rytinės Troternišo pakrantės skardžius. Didingos Storro viršūnės ir atšiaurios bazalto uolienos dominuoja salos šiaurės rytų kraštovaizdyje. Storr takas eina tuo pačiu keliu ten ir atgal, prasideda ir grįžta tame pačiame taške (automobilių stovėjimo aikštelėje). 140 vietų automobilių stovėjimo aikštelė yra šalia pagrindinio kelio į šiaurę nuo Loch Leathan. Yra bilietų automatai, kainuoja 6 GBP už automobilį iki 6 valandų ir 7 GBP už 12 valandų. Aparatai ima monetas arba bekontaktes korteles.
Atstumas – 4,5km, laikas – apie 1,5-2 valandas. Rekomenduojama pasirinkti dešinįjį variantą, nes kitas maršrutas yra šiek tiek ilgesnis. Paskutinė pasivaikščiojimo dalis – kelias, vedantis aukštyn, yra labai status ir tinkamas ne visiems.
Čia buvo mano kelionės vinis, vieta, palikusi patį didžiausią įspūdį. Užlipti iki viršūnės ir sugrįžti reikia maždaug 2 val. Iki pusės kelio kopti galima dviem takais: lengvesniu, bet ilgesniu; arba trumpesniu, bet sunkesniu. Abu takai susieina ir po to jau į viršūnę veda vienas takas. Susikirtimo vietoje mano kompanija vėl nutarė grįžti, bet šį kartą aš jau nepasidaviau, labai norėjau įkopti. Jie grįžo atgal ir laukė manęs. Visoks buvo tas kelias į viršūnę: ir labai status, ir vietomis gana lygus, labai akmenuotas, siauras. Baisiausia buvo siaubingas vėjas, toks, kad norėjosi nagais įsikirsti į uolą, kad nenuneštų. Bet užlipus, pajunti tą įkopusių idiotų bendrystę, buvo nuostabus jausmas. Man to labai reikėjo ir kažkodėl visą kelią galvojau, kad mano sūnus manimi didžiuotųsi. Gal daug ką iš šios kelionės pamiršiu, bet Senio nepamiršiu tikrai.
The Old Man of Storr is situated just off the A855 Portree to Uig road, 6.8 miles north of Portree and 27 miles from Uig. A car journey will take 14 minutes from Portree and 58 minutes from Uig.
2.Senasis Sligachan tiltas yra tikras Skye salos simbolis, pasitinkantis visus, ką tik atvažiavusius į salą ir išlydintys išvykstančiuosius. Šiuo metu tiltas, pastatytas daugiau kaip prieš 200 metų, skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams, o nauju tiltu važiuoja automobiliai. Sklando legendos, kad vanduo, tekantis po tiltu yra magiškas – tai vartai tarp mūsų ir fėjų pasaulio. Tikima, kad nusiprausę veidą tuo vandeniu, bus amžinai jauni – tereikia labai norėti ir paprašyti fėjų pagalbos… Buvome, bet nesiprausėme😊
3.Dar viena vieta, kuri atima kvapą Skye saloje, tai 90 m aukščio krantas – Kilt uola (Kilt Rock), taip pavadintas, nes vietiniams primena tradicinį škotų rūbą, klostuotą sijoną kiltą. Tikrai būtinai reikia pamatyti. Šios uolos kadaise buvo naudojamos kaip navigacijos priemonė jūreiviams. Iš Portree važiuoti A855 link Staffin. Už Valtos kaimo pamatysite Kilt Rock ženklus (apie 15 mylių nuo Portree ir dvi nuo Staffin, jei atvykstate iš salos šiaurės). Yra didelė, erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. Automobilių stovėjimo aikštelės mokestis yra 6 GBP už dieną, grynais arba kortele. Čia tiesiog kiaulystė tie 6 gbp už parkingą, nes prabūni šioje vietoje maksimum pusvalandį, viskas šalia, niekur nereikia eiti. Tai mes sukčiavome. Kadangi prie Senio sumokėjome už visą dieną, o šie objektai visai šalia vienas kito, neišnaudoto laiko turėjome galybę, todėl naudojome tą patį stovėjimo kvitą. Ir viskas baigėsi gerai☺️
Čia yra ir dinozaurų muziejus. Pirmiausia pamatome nuo uolos į jūrą besileidžiantį Mealt krioklį, po lietingo sezono srovė būna labai stipri. Kilt rock yra prie „Senio“.
4.Fėjų baseinėliai (Fairy Pools) yra pietinėje salos dalyje. Takas palei upę su krioklių ir baseinų pakopomis labai gražus ir patogus – žygis visiškai nesudėtingas geromis oro sąlygomis. Bet lietingu periodu gali būti nelengva pasiekti šį taką, nes keliose vietose reikia kirsti upę. Artimiausias kaimas prie Fairy Pools yra Carbost Minginish pusiasalyje vakaruose nuo Skye. Kelias tarp Glenbrittle posūkio į Fairy Pools yra siauras, vienos krypties su kišenėmis prasilenkimui ir netinkamas dideliems automobiliams. Jei keliaujate iš Portree, jis yra 20,5 mylios ir užtruks apie 30 minučių. Taip, keliukas iki jų – adrenalinas ir atrakcija. Tikrai yra ką veikti vairuotojui ir keistai čia buvo daug automobilių.
Nuo automobilių aikštelės iki pirmo didžiausio krioklio eiti apie 20 min., bet tas takas visiškai neįdomus, plikas, nei medžio, nei krūmo; ir tas pirmas krioklys – tik kriokliukas. Visas maršrutas – iki didžiųjų krioklių ir atgal, – apie 2 val. Ir čia mus užklupo liūtis, vienintelė tokia per visą kelionę. Perlijo kiaurai, pasislėpti nėra kur, plynas laukas. Kvailystė būtų eiti iki pabaigos; ir tai, kol atėjome iki mašinos, teko persirenginėti ir džinsus, ir batus keistis. Tokia nelabai sužavėjusi vieta, gal kelio pabaigoje būtų ir gražu buvę. Nors kiek skaičiau atsiliepimų, jie dvejopi: vieni susižavėję, kitiems ne kažką. Tiesa, ir parkingas čia kainuoja 8 svarus. 8 svarus!!. Visai dienai, bet ar daug kas būna visą dieną; mums pasisekė, išvažiuodami žmonės atidavė savo bilietėlį.
Fairy Pools, Isle of Skye IV47 8TA
Prieš Fėjų slėnį esanti Quiraing nuošliauža – dar viena mano programos vinis, atradimas; jei Senio nepamiršiu dėl pačio kopimo į jį, jausmo įkopus, ir aišku, vaizdų, tai ši vieta kažkokia kosminė, nežemiška.
Dramatiški skardžiai, nuo jų atsiskyrusios uolos, žole apaugusios kalvelės ir salos panoramos – šie vaizdai nepamirštami. Neįprastą Quiraing reljefą prieš daug milijonų metų suformavo saloje išsiveržę ugnikalniai – anot mokslininkų, tai buvo didžiulė katastrofa, pakeitusi visos Žemės klimatą. Quiraing yra geologiškai aktyvi vieta – per metus pajuda po kelis centimetrus link jūros.
Visas takas palei Quiraing skardžius yra apie 6,5 km ilgio, eiti užtruks apie 3 valandas. Nuostabūs vaizdai ir panorama matomi ir nuo apžvalgos aikštelės.
5.Fairy Glen – Magiškasis Fėjų slėnis (Fairy Glen) atrodo lyg peizažas iš vaikystėje skaitytų pasakų knygų. Žalios kalvelės tokios švelnios ir minkštos, greitai jas pakeičia rūsteni uolų šlaitai. Slėnio centre – mistiškas apeigų ratas, kur turistai mėgsta padėti po akmenėlį ar monetą, kaip auką fėjoms. Tačiau vietiniai, siekiantys išlaikyti šią vietą tokią, kokia yra, juos vis nurenka. Niekas tiksliai nežino, iš kur kyla fėjos. Kai kas sako, kad tai mirusiųjų dvasios. Kiti įtaria, kad jie yra angelai, nepakankamai geri dangui, bet nepakankamai blogi pragarui. Tačiau net jei nežinote, iš kur jie kilę, vienas dalykas yra tikras: mažieji mitiniai žmonės turi ryškų keisto grožio jausmą. Į šį slėnį – būtinai. Kiek skaičiau keliautojų pasakojimus, daug kam Fėjų slėnis – kelionės topas. Man ne topas, bet tikrai reikia pamatyti.
Fėjos ypač stengėsi Fairy Glen netoli Uig Skye saloje. Maži jūros dumblių telkiniai glaudžiasi aplink rievėtus kūgius. Medžiai ilgais pirštais tiesiasi į nebūtį. Nuošaliais slėniais vingiuoja nedideli upeliai ir kriokliai.
Ewen pilis yra ne pilis, o iškilusi uola slėnio viduryje. Tačiau ji iš tiesų primena sargybos bokštą ar nedidelę tvirtovę. Drąsiausieji gali juo užlipti net per nedidelį takelį, viršuje pakankamai vietos saugiai pabūti.
Fairy Glen yra viena gražiausių vietų Skye saloje mitų ir stebuklų vieta, nusėta dygliuotais šermukšniais, kūgio formos uolėtomis kalvomis, atsitiktiniais rieduliais, susiformavo daugiau nei prieš 100 000 metų po ledyno nuošliaužų, o ilgus metus trukusi erozija Torridonijos smiltainį pavertė neįprastais raštais.
Yra automobilių stovėjimo aikštelė, kainuoja £2 už 2 valandas ir £3 už 4 valandas. Bilietus galima įsigyti automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame automate, kuriame imamos kortelės ir monetos. Automobilių stovėjimo aikštelė yra ribota, todėl patariama aplankyti Gleną anksti ryte arba vėliau po pietų. Už įėjimą į Glen nėra jokio mokesčio.
Rekomenduojama: eiti keliu, kol pasieksime nedidelį ežerą, esantį žemiau pilies Ewen. Ten išsukti iš kelio, prie ežero veda takas iki Bokšto. Lipti taku ir laikytis tiesiai viršun. Ten bus dar vienas slėnis su nedideliu kriokliu ir žemyn tekančiu upeliu. Paskui pasivaikščioti už Even pilies, vėl paeiti keliu ir užkopti į kalvų keterą pietinėje kelio pusėje. Iš čia atsiveria vaizdas į visą slėnį. Tai taip pat puiki vieta fotosesijoms.
Fairy Glen Falls, Rosemarkie, Fortrose IV10 8SJ, Jungtinė Karalystė
6. Dunvegano pilis. Tai viena iš didžiausių Škotijos pilių ir vienintelė seniausia, nuolat gyvenama tvirtovė, kuri 800 metų priklauso tai pačiai šeimai Mac Leodams. Legenda byloja, kad klano MacLeod vadas turėjo susituokti su fėja, ir jie išbuvo kartu vienerius metus ir vieną dieną, kol fėja turėjo grįžti į savo pasaulį.
Ne mažiau garsūs ir penkių hektarų Dunvegan pilies sodai, apdovanoti oficialiais apdovanojimais, pradėję gyvuoti XVIII amžiuje. Pilies vandens sodas, rožių sodas, aptvertas sodas ir pasivaikščiojimai po miškus, visiškai kontrastuojantys su nevaisingomis pelkėmis ir kalnais, kurie dominuoja Skye kraštovaizdyje. Sodai laikomi gražiausiais ne tik Škotijoje, bet ir vienais gražiausių Europoje. Juose filmuoti filmai „Rob Rojus“ ir „Svetimšalė“. Pinigai vėjais. Neverta; ir tie išgirtieji sodai- neprižiūrėti, apleisti; teritorija didelė, augalų labai daug, bet akis nesidžiaugia, negražu.
Dirba kasdien 10.00-17.30 val. Bilietų iš anksto rezervuoti nereikia, pilis+sodai 17 svarų, tik sodai 15 svarų. Dunvegan House, Dunvegan, Isle of Skye IV55 8WF
- Talisker distillery. Talisker yra seniausia veikianti spirito varykla Skye saloje, įsikūrusi Loch Harport pakrantėje, iš kurios atsiveria įspūdingi vaizdai. Degustacija trunka apie pusvalandį, kainuoja 15 svarų. Degustacijoje nebuvome, bet užsukome pasižiūrėti; vien nuo lauke tvyrančio kvapo galima apsvaigti☺️ ir galima nusipirkti 1970 m. viskio butelį už 6000 svarų☺️.Panorama graži atsiveria nuo varyklos
Carbost, Isle of Skye IV47 8SR
Septinta diena – SLĖNIS, H. POTERIO VIADUKAS IR ARKLIAI. 2024.09.08 d. pirmadienis. 193 ml 5,3 val. ose – Glenfinann 80 ml (128 km) Fort Viljams 17 ml (27 km) -Stirlingo pilis 97 ml (155 km). Nakvynė prie Stirlingo pilies „Oxgang Kitchen Bar Rooms“, 2 kamb. po 67 eur. Keistai pigu, stebuklas, ir atsiliepimai geri; yra restoranas, atvažiuoti reikia iki 22.00 val. Dar pažiūrime saloje, ko nespėjome.
The Birds and Bees pub, Easter Cornton Road Causewayhead Stirling FK9 5PB – šiam garsiam pubui neliko laiko.
Kelpies yra pora monumentalių plieninių arklių galvų tarp Škotijos miestų Falkirk ir Grangemouth. Jie stovi šalia M9 greitkelio ir sudaro rytinius vartus nuo Forto ir Klaido kanalo, kuris čia susitinka su Carron upe. Kiekviena galva yra 30 metrų aukščio. Kelpies – keltų vandens dvasios, neįtikėtinas šios plieninės skulptūrinės kompozicijos išradingumas ir inžinerija. Škotų mitologijoje arkliai vaizduojami kaip vandens dvasios, išnirdavusios iš ežerų, priviliodavo žmones atsisėsti ant jų nugarų ir panirdavo atgal į vandens gelmes, tačiau realybėje jie buvo nepamainomi pagalbininkai namų ūkyje. Škotijoje ypač mylimi Klaidesdeilų (Clydesdale) veislės arkliai. Būtent šiems gyvūnams škotų skulptoriaus Abdy Scott skyrė savo kūrinį ,,The Kelpies„. Arklių galvos pagamintos iš konstrukcinio plieno ir kiekviena jų sveria 300 tonų bei yra 30 metrų aukščio. ,,The Kelpies” yra didžiausios arklių skulptūros pasaulyje. Jos ,,Helix” parke pastatytos 2013 m. spalyje.
Reikėtų nuvažiuoti iki jų vakare, apšvietos labai įspūdingai atrodo. Su tais arkliais gavosi taip: buvome prie jų 20.30 val. Parkingo darbuotojas pasakė, kad šviesos įsijungia 21 val. Mes dar neįsičekinę į viešbutį, iki kurio dar važiuoti gabalą, alkani, parduotuvės gal tuoj užsidarys. Bet gi moteriškoji kompanijos pusė baisiai geidžia tų spalvotų arklių. Kas gi vyrams belieka. Trainiojamės aplink dar pusvalandį, ir dar vos ne pusvalandį, o tie arkliai, zarazos, taip ir nenusispalvino, baltai sau švietė ir viskas! Vyras mane visą kitą dieną pjovė: bet gi kokie gražūs buvo arkliai☺️Nors tikrai įspūdingos skulptūros net ir nespalvotos. Ir vis tiek gerai, kad laukėme. Būtume nelaukę, tai paskui graužtumėmės, kad nematėme spalvotų☺️
The Helix, Grangemouth, Falkirk FK2 7ZT, Jungtinė Karalystė
Edinburgas – Falkirk 45 km, 55 min
Stirlingas – Kelpies 22 km, 25 min
Glenkou. Gilus slėnis ir aukšti Glen Coe kalnai susiformavo tūkstantmečius besikeičiančių ledynų ir ugnikalnių išsiveržimų metu. Glen Coe tikriausiai yra garsiausias ir vaizdingiausias Škotijos aukštumų kalnas – ir pelnytai. Glen Etive yra atokus ir įspūdingas kalnas. Pravažiavome visą šį nuostabų slėnį; kadangi Škotija ūkanotoji, tai lyja, tai dulksna, ir vėl saulė šviečia, – škotai vien lietui apibūdinti turi apie 100 reikšmių, -tai labai dažnos būna vaivorykštės. Ir kai jos pakimba virš spalvotų slėnių – nėra žodžių tam grožiui nupasakoti.Glencoe žudynės įvyko Glen Coe, Škotijos aukštumose 1692 m. vasario 13 d. Apytiksliai 30 Makdonaldo iš Glencoe klano narių ir bendražygių buvo nužudyti Anglijos vyriausybės pajėgų, tariamai neprisiekus ištikimybės naujiems monarchams Viljamui III. ir Marija II.Glencoe, West Highlands, PH49 4HT Glenfinnano viadukas, kur kiekvienas Hario Poterio gerbėjas atpažins nuostabius vaizdus, pro kuriuos Hogvartso ekspresas leidosi iš 9 ¾ platformos!
Glenfinnan viadukas yra 1,2 km (0,75 mylios) pėsčiomis nuo lankytojų centro taku, kuriame nėra eismo, kuris prasideda automobilių stovėjimo aikštelėje. Vaizdas į viaduką iš lankytojų centro automobilių parko gana nuviliantis. Norint pamatyti geriausią vaizdą, reikia važiuoti į vakarus nuo lankytojų centro. Maždaug už mylios nuo miesto bus ženklas, rodantis posūkį į dešinę. Jis pažymėtas kaip geležinkelio „Dining Car Cafe“ ir Glenfinnan geležinkelio stotimi. Galima ir pravažiuoti tuo traukiniu, iš Fort Viljamo arba iš Mallaig. Norint tuo traukiniu pavažiuoti, reikia pasižiūrėti tvarkaraščius.
Fort Viljams. Gražus istorinis miestelis, esantis prie Linnhe ežero ir Ben Nevio kalno papėdėje. Didžioji gatvė yra miesto širdis – čia dauguma parduotuvių, barų.
Kadangi paklaidžiojome, navigatorius mus iš salos nuvedė prie kelto, kurio tektų ilgai laukti, teko grįžti atgal, ir kelias dar ilgas laukė prieš akis, todėl rinkomės tarp įžymiojo viaduko ir Fort Viljamo. Kažkodėl pasirinkome tą miestelį, kuris pasirodė visiškai neįdomus. Ir nepamatėme nei viaduko, nei traukinio.
8-9 dienos. 2024.09.09 – 09.10 d. – MIESTAS. antradienis – trečiadienis. Stirlingas – Edinburgas 39 ml (62 km) 1 val.
Nakvynė “Edinburgh Central Accommodation“, 2 naktys 2 kambariai po 214,25 eur, papildomai pusryčiai galimi už 13 eur.
Iš ryto einame į pilį.Stirlingo pilis. Stirlingo pilis – viena įspūdingiausių pilių visoje Škotijoje. Ši nuostabi pilis turi ilgą, audringą ir kruviną istoriją.
Žemiausioje Fortho upės perėjimo vietoje esanti Stirlingo pilis nuo viduramžių buvo vartai į aukštumas. Tai buvo strateginė viduramžių Škotijos širdis; kas valdė šią galingą tvirtovę, kontroliavo perėją, todėl valdė ir Škotiją. Tai buvo karalystės, dėl kurios buvo kovojama šimtmečius, raktas. Buvo užpulta mažiausiai 16 kartų, pasakojama daugybė įspūdingų istorijų. Pilies sienos matė karą, žmogžudystes, gimimus ir mirtis. Nenuostabu, kad šie įvykiai turėtų pereiti į bauginantį vietinį folklorą. Moteriško vaiduoklio figūra šimtmečius iškyla istorinėse vietose visame pasaulyje. Beveik kiekviena kultūra turi savo legendą apie šią nenugalimą mergaitę. Pavyzdžiui, yra vaiduoklis, žinomas kaip „Baltoji ponia“. Paprastai neturtinga figūra, pasipuošusi plevenančia balta suknele, apie jos veiklą pomirtiniame gyvenime buvo pranešta visame pasaulyje. Viduramžių Anglijoje ji buvo laikoma mirties ženklu. Vienas žinomiausių pavyzdžių yra Henriko VIII žmona Anne Boleyn, kuri, kaip teigiama, persekioja Londono bokštą. Škotijoje ji buvo vertinama kaip beviltiška mergaitės, kuri nukrito iš bokšto, siela.
Stirlinge nėra Baltosios ponios vaiduoklių istorijų, tačiau yra kitų fantomų. Sakoma, kad yra persekiojanti „juodoji ponia“, kuri sukuria baimės nuojautą, atmosferą kiekvienam, naktį klaidžiojančiam taku…
Yra keletas istorijų apie „Žaliosios ponios“ vaiduoklį Stirlingo pilyje. Vienoje pasakoje ji pasirodo laiptų viršuje, slystanti laiptais žaliai pasipuošusi, pavojingai graži. Laimei, tą dieną ji buvo nusiteikusi geranoriškai ir tiesiog praėjo pro jauną kareivį, kuris ją pastebėjo! Yra įvairių pasakojimų apie jos kilmę, tačiau viena iš istorinių įrodymų yra ta, kad ji buvo jauna mergina, lankiusis pilyje kaip Marijos, Škotijos karalienės, tarnaitė. Sakoma, kad ji buvo labai prietaringa ir buvo įsitikinusi, kad 1561 m. rugsėjo 13 d. naktį Mariją ištiks baisus likimas. Pasakojama, kad mergina buvo įsitikinusi, kad Marijos kambaryje pilyje kils baisus gaisras. Ji pažadėjo visą naktį nemiegoti, kad saugotų karalienę, bet negalėjo išsilaikyti neužsnūdusi. Apsnūdusi ji netyčia žvake padegė karalienės lovos užuolaidas. Karalienė išgyveno, bet vargšė mergina tapo savo regėjimo auka ir tą naktį žuvo gaisre. Yra įrašų, rodančių, kad šis gaisras kilo. Tačiau nėra rašytinių įrodymų apie merginos egzistavimą ar jos pranašavimą apie savo baisią mirtį. Vis dėlto jos istorija tapo legendine. Teigiama, kad pilį persekioja jos tragiška vaiduoklė – dvasia, kuri atneša vargą ir pražūtį tiems, kuriems nepasisekė atsidurti jos draugijoje…
Kiekvienam tikram škotui kraujas ima venomis greičiau tekėti, kai kalbama apie Stirlingo pilį. Ji susijusi su įvykiu, kurį galima palyginti su mūsų Žalgirio mūšiu. 1297 metų rugsėjo mėnesį šalies legenda tapusio Williamo Wallace’o vadovaujama škotų sukilėlių kariuomenė sumušė anglus ir įsiveržė į Šiaurės Angliją. Būtent apie šį mūšį yra filmas „Narsioji širdis“. Melas Gibsonas vaidino Viljamą Volesą. Stirlingo pilis taip pat buvo taikos susitarimo – Amžinosios taikos sutarties – vieta. 1502 m. buvo susitarta nutraukti nepertraukiamą karą tarp Anglijos ir Škotijos, kai karalius Jokūbas IV sutiko vesti Margaret Tudor. Tai įrodo ant pilies sienų erškėčio ir rožės raižiniai, kurie simbolizuoja sąjungą. Nors iš pradžių sutartis žlugo, po 101 metų ją vainikavo Karūnų sąjunga.
Pilis buvo mėgstamiausia Stewarto monarchų karališkoji rezidencija ir vaidino lemiamą vaidmenį per visą jų valdymo laiką, 1542 m. čia buvo karūnuota Marija Stiuart. Eidami pro pagrindinius pilies vartus, įeinate į XVI a. Stewart kiemą, o jus iškart pasitinka Didžioji pokylių salė – didžiausia tokio tipo kada nors pastatyta Škotijoje. Eidami į kitą Didžiosios salės pusę pamatysite Karaliaus rūmus, esančius vidiniame kieme. Tai vienas geriausiai išsilaikiusių renesanso pastatų JK, kurį 1500-aisiais pastatė karalius Jokūbas V.. Pripažinti kaip vienas įspūdingiausių Škotijos pastatų, Karališkieji rūmai renesanso architektūrą sujungia su vėlyvosios gotikos elementais. Rūmuose yra garsieji „Vienaragio medžioklės“ gobelenai.
Stirlingo pilyje taip pat yra viena pirmųjų protestantų bažnyčių Škotijoje – Karališkoji koplyčia. Šis elegantiškas pastatas buvo pastatytas tik per šešis mėnesius karaliaus Jokūbo VI įsakymu dėl jo sūnaus princo Henriko krikšto. Tai tiksli karaliaus Saliamono šventyklos kopija ir taip pat paskutinis pilyje pastatytas karališkas pastatas, datuojamas 1593 m.
Iki Karūnų sąjungos 1603 m. beveik kiekvienas Škotijos monarchas gyveno pilyje, arba čia buvo karūnuotas, arba mirė.
Šiuolaikiškesniais laikais pilis ištisus metus buvo daugelio populiarių filmų vieta, įskaitant Michaelo Caine’o „Pagrobtą“ ir 2004 m. Filmą „Burke and Hare“ su Andy Serkis ir Simon Pegg.
Ką aš žinau? Įspūdinga pilis su labai turtinga istorija. Tikrai įdomiau nei Dunvegano pilis, bet nesu labai didelė istorijos žinovė ir jei būčiau šią pilį praleidusi, gal daug ir neprarasčiau.
Castle Wynd, Stirling, FK8 1EJ Kasdien 09.30-18.00 val. parkingas maks. 4 val, 4 svarai. Pilies kaina 17,50 svarų.
Monumentas Wolesui. Nacionalinis Wallace paminklas yra 67 m bokštas ant Abbey Craig kalvos, su vaizdu į Stirlingą. Jame įamžintas seras Williamas Wallace’as, XIII ir XIV amžių Škotijos didvyris. Monumentas matosi ir iš Stirlingo pilies.
Dirba kasdien nuo 9.30 iki 17.00 val., bilieto kaina 11,30 svarų.Abbey Craig Hillfoots Road,Causewayhead FK9 5LF
Edinburgas. Edinburgas – Škotijos sostinė nuo 1437 m. Nuo 1999 m. čia vėl posėdžiauja Škotijos parlamentas. Tai antrasis pagal dydį Škotijos miestas po Glazgo. Išsidėstęs Škotijos rytinėje pakrantėje. 1995 m. Edinburgas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Aplink negyvą ugnikalnį įsikūręs vienas gražiausių pasaulio miestų yra apsuptas 7 kalvų.
Atvažiavę į Edinburgą, iš karto grąžiname mašiną.
Ką jame nuveikti:
Viena populiariausių miesto (ypač naktinio gyvenimo) gatvių, kurioje įsikūrę daugybė barų bei naktinių klubų yra pavadinimu Cowgate (karvės vartai). Įdomu tai, kad virš šios gatvės yra didžiulės, senovinės tiltų arkos, kurios tarsi simbolizuoja vartus. Kai kuriose vietose prie sienų yra pritvirtintos ir kiek keistai atrodančios karvės kūno dalys. Tiek klaidžiojome šios Cowgate gatvės ieškodami, o nieko labai ypatingo; trijose vietose iš sienos išlindęs karvės užpakalis, o šiaip, – tiesiog pubai. Na, o viską vainikuoja baras pavadinimu Cowshed (tvartas)… Baras, kuriame sėdima ant šieno kupetos? Ką čia ir bepridursi, belieka tik pamatyti! Nors negeriu viskio, bet labai noriu į tvartąJ.Užsirezervuojame čia paskutinį vakarą? Gal gi ten ir be viskio ko nors yra? O pasirodo, tas „Tvartas” seniausiai nebeveikia, tik siena likusi,
Royal Mile – viena pagrindinių miesto gatvių, vedančių nuo Edinburgo pilies link karališkųjų rūmų bei miesto savivaldybės. Čia rasite didžiulį senovinį pastatą, kuris turi ne kokią istorinę reputaciją… Buvęs kalėjimas, mokesčių rinkimo vieta ir tamsios niūrios vidaus sienos žmonėms kėlė kiek neigiamas emocijas. Dėl šios priežasties nuo senų laikų praeidami vietiniai spjaudavo į ant grindinio iš akmenų sudėliotą širdį. Ši tradicija išlikusi iki pat šių dienų. Pirmąkart pamačius prispjaudytą akmeninę širdį tikrai ne vienam kyla klausimas: KĄ?!
Edinburgo centre – Princesių gatvė ir sodai. Populiariausia miesto gatvė – Princess street. Kiekvienas miestas turi tokią: čia daugybė parduotuvių, tad gatvėje nuolat šurmuliuoja žmonės. Niekam ne paslaptis, jog iš Princesių gatvės lyg mažyčiai labirintai driekiasi siauros mažos gatvelės, kuriose įsikūrę jaukūs restoranėliai bei kavinukės. Tačiau kuom ši gatvė ypatinga? Gatvę lydi nuostabieji Princess Street Gardens. Tai ilgas, nuolat žalias, gėlių bei puikiausių medelių gausa garsėjantis parkas. Taip pat čia vyksta įvairūs renginiai, o šiltomis dienomis žmonės įsitaiso ant žolės, mėgaujasi gamta bei akį traukiančiais vaizdais.
Pilis ant uolos? Miesto vidury? Taip! Ir tai yra vienas įspūdingiausių pasaulio miestų, nes jo centre stovi milžiniškas kalnas-uola, kurio viršūnėje puikuojasi nuostabioji Edinburgo pilis! Žinoma, viduje įrengtas muziejus. Įstabūs pasakojimai ir istorijos privers aikčioti! Tam, kad pamatytumėte kvapą gniaužiančią miesto panoramą, į pačią pilį eiti nereikia – vaizdas įspūdingas žvelgiant iš pilies kiemelio.
Edinburgo pilis yra vienas populiariausių lankytinų objektų ne tik Edinburge, bet ir visoje Škotijoje. Ant vulkaninės kilmės kalno įsikūrusi pilis išsiskiria įspūdinga architektūra ir turtinga, ilgus metus menančia istorija, kuri įtraukia daugybę didikų, karalių ir net piratų! Vienintelė pilis, į kurią tikrai būtina nusipirkti bilietus iš anksto, ir pasirinkti ne tik dieną, bet ir laiką; Mes atėjome pusvalandžiu anksčiau, ir neįleido. Nes buvo šitokia masė žmonių! Labai didelė teritorija, dvi valandas vaikščiojome ir paskui jau susimaišė, kur buvome, kur ne. Daug šiuolaikinės istorijos, visokių žaidimų, interaktyvių dalykų. Vėl gi nežinau. Jei rinkčiausi tarp Stirlingo ir Edinburgo pilių, gal pasirinkčiau pastarąją, nors nėra taip, kad užbūrė. Edinburgas neturi sodų, tai akmeninė tvirtovė, o man sodai gal net svarbiau. Stirlingas turi mažytį sodelį.
Ši pilis taip pat yra tapusi įkvėpimu daugeliui rašytojų, režisierių ir kitų menininkų. Sakoma, jog rašytoja J. K. Rowling, rašydama savo garsųjį romaną „Haris Poteris“, įkvėpimo sėmėsi būtent iš Edinburgo pilies.
Dirba kasdien 9.30-18.00 val. bilieto kaina 19,50 svarų.
Artūro sostas ir Holirudo parkas. Dar viena ypatingai populiari vieta Edinburge – Artūro sostas. Holirudo parke stūkso 250 metrų iškilęs kalnas, nuo kurio atsiveria įspūdinga Edinburgo panorama. Įdomu, jog šis kalnas – tai negyvas ugnikalnis. Queen’s Dr, Edinburgh EH8 8HG
Camera obscura ir iliuzijų muziejus. Buvusioje miesto observatorijoje įsikūręs muziejus svetainės „TripAdvisor“ lankytojų buvo įvertintas kaip geriausią patirtį lankytojams suteikianti vieta 2022/23 metais. Šis muziejus siūlo per šimtą interaktyvių pramogų bei nuostabius vaizdus, kurie atsiveria nuo terasos, įsikūrusios ant muziejaus stogo.
Castlehill, The Royal Mile dirba kasdien 9.30-21.00 val., kaina 23,95 svaro, kartais taikomos nuolaidos, nelabai gilinausi, kaip ten kada jas taiko.
Calton Hill, dar viena kalva Edinburgo centre. Jos nesumaišysite su jokia kita – ant Calton kalvos stovi bokštas ir Atėnų akropolį primenantis, nebaigtas statyti monumentas. Šis statinys, pradėtas statyti beveik prieš 200 metų, skirtas karo aukoms pagerbti, turėjo būti Atėnų akropolio kopija, tačiau niekada nebuvo baigtas. Dabar ši vieta gana populiari Edinburge – ne vienas pabando užsiropšti ant didžiulių laiptų šalia kolonų. Užlipti ant Calton kalvos tikrai verta, ypač, jei neturite laiko Holyrood parko kalvoms. Nuo Calton kalvos ir ant jo esančio bokšto pamatysite puikių vaizdų į centrinę miesto gatvę Princes Street bei Šiaurės jūros pakrantę. Kalvos viršūnėje stovi Nelsono paminklas, pastatytas britų admirolo garbei. Būtent Nelsono laivynas 1805 metais iškovojo Trafalgaro pergalę. Paminkle įmontuotas garsusis laiko mechanizmas, kuris buvo naudojamas laivų chronometrų nustatymui. Nelsono bokštas panašus į apverstą teleskopą ir yra laikomas aukščiausiu tašku Edinburge.
Calton Hill, EH7 5AA
Dean Village kaimelis didmiesčio centre. Dean Village yra tikra ramybės oazė vos kelios minutės pėsčiomis nuo Edinburgo centro. Čia šniokščia kriokliai, galima vaikštinėti Leigh upės pakrantėmis, gėrėtis žaluma ir išskirtine architektūra.
Dean kaimelis yra ramus gyvenamasis rajonas, kuriame išlikę statiniai primena, kad ši vieta kadaise buvo industrinis centras – čia sukosi net keli vandens malūnai. Žymiausias nuo tų laikų išlikęs pastatas Well Court, tuomet statytas ten dirbusiems darbininkams. 2007 metais pastatas buvo restauruotas, jame įrengti apartamentai.
Nuo Dean tilto atsiveria puikus vaizdas žemyn į Leigh upės slėnį. Nepatingėję nusileisti žemyn ir pavaikštinėti akmenimis grįstomis, siauromis Dean kaimelio gatvėmis ir Water of Leigh taku, pamatysite labai žavią Edinburgo pusę.
Draugai nusigavo iki Dean, patiko – tai kaip mūsų Užupis. O aš beeinant staiga suvokiau, kad man jau gana miesto, tų mūrų, kurie tiesiog prislėgė. Po Hailando, Skye galutinai supratau, kad manęs absoliučiai nedomina net patys gražiausi miestai – O Edinburgas tikrai gražus. Prasiėjau Karališkąja mylia, Princesių gatve, užkopiau į Calton kalvą, buvau pilyje, senamiestyje – ir jau per akis visko. Nutariau, kad man gaila mano kojų trypti miesto grindiniais☺️
South Queensferry. Tai atskiras miestelis Edinburgo Šiaurės vakaruose, bet priklausantis Edinburgo savivaldybei (City of Edinburgh), ir visai nesunkiai pasiekiamas iš miesto centro. Ši vieta yra tiesiog nuostabi – šiuo metu tai mėgstamiausia vieta, kur nuvykstama tiesiog suvalgyti ledų ar palydėti saulę.
Kuo ypatingas tas South Queensferry? Šis miestelis išskirtinis ne tik jaukia pagrindine gatvele – High Street, bet ir vaizdu į tris tiltus, jungiančius Edinburgą su Fife regionu (The Kingdom of Fife). Šie trys didingi tiltai, įspūdingi inžinerijos kūriniai, matosi turbūt iš visų South Queenferry vietų. Raudonasis tiltas seniausias, yra skirtas tik traukiniams, antrasis, San Francisko tilto formas primenantis Forth Road Bridge – automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems, o trečiasis tiltas dar nebaigtas statyti.
Nepraleiskite šios vietos, jei lankotės Edinburge – užsukite bent trumpam, pasigėrėti Forth tiltų didybe, paragauti Fish & Chips ar ledų iš Maurizio’s išsinešimui, o jei norite kiek prabangiau – rezervuokite staliuką prie lango Orocco Pier bare. Nebuvome.
10 diena – NAMO. 2024.09.11 ketvirtadienis.
Pažiūrime, ko dar nematėme mieste ir …namoL
Teoriškai 900 ml (1500 km) ir 23 val. kelyje, praktiškai bus daugiau. Realiai pravažiavome beveik 2 tūkst. kilometrų, daug. O degalai iš viso kainavo tik 219 eur, manau, nedaug, juo labiau juos pasidalinome.
Viešbučiai vienai šeimai 985 eur. Reikia susitaikyti, matyt, kad viena nakvynė bus apie 100 eur ir tai labai ekonomiškas variantas. Ir jeigu užsisakysi labai iš anksto. Vėliau kainos išauga be proto.
Dar reikia žinoti, kad, ypač Hailande, su pavalgymais bus problemų. Tai labai retai apgyvendintos vietos ir visiškai nesistengta jas padaryti patrauklias turistams; pirmapradė, pusiau laukinė gamta, vieninteliai gyventojai – avys. Todėl rasti restoraną, o juo labiau veikiantį restoraną, sėkmės reikalas. Nes jei restoraną ir randi, pasirodo, jis atsidaro tik nuo 17 ar 18 val. Todėl mes ir pietaudavome panašiu laiku; tada jau nesinorėdavo jokios vakarienės, bet vidurnaktį prabusdavau, vos ne alpdama iš alkio😊
79tieji 
alfabeta