Kai Lietuvoje vasaris dar alsuoja žiema, mes, dvi poros senų draugų, nusprendėme pabėgti ten, kur kultūra, kalnai ir istorija susilieja į vieną visumą. Šį kartą mūsų kryptis buvo Armėnija, Jerevanas. Penkios dienos Jerevane, Armėnijoje tapo ne tik kelione, bet ir giliu kultūriniu patyrimu, kurį dar ilgai prisiminsime.
Į Jerevaną atvykome vėlyvą vakarą. Oro temperatūra buvo apie +6 laipsnius – maloniai vėsu, bet be lietuviško žvarbumo. Jau važiuodami iš oro uosto pastebėjome rožinio atspalvio pastatus – miestas garsėja savo vulkaninio tufo architektūra.
Apsistojome jaukiame bute netoli centro, kad visur galėtume vaikščioti pėsčiomis. Kitą rytą pradėjome nuo pagrindinės miesto erdvės – Republic Square. Aikštė didinga, apsupta monumentalių pastatų. Stovėdami ten pajutome, kad Armėnija, Jerevanas turi savitą charakterį – čia jaučiama ir sovietinė istorija, ir gilios senovės šaknys.
Antrąją dieną kopėme į Cascade Complex – milžinišką laiptų ir terasų kompleksą. Lipdami juokavome, kad tai mūsų vasario sporto programa. Nuo viršaus atsivėrė nuostabi panorama, o tolumoje – didingas Ararato kalnas.
Nors Araratas šiandien yra Turkijos teritorijoje, armėnams jis – tautos simbolis. Mūsų draugė Lina stovėjo ilgai tylėdama ir sakė, kad retai kada kalnas taip stipriai paveikia emocijas. Švelni žiemos šviesa ir apsnigtas Araratas sukūrė ypatingą atmosferą.
Trečiąją dieną išvykome už Jerevano, Armėnijos ribų. Pirmasis sustojimas – Garni Temple. Tai vienintelė išlikusi pagoniška šventykla šalyje. Stovėdami tarp kolonų jautėmės tarsi persikėlę į Antikos laikus.
Vėliau aplankėme Geghard Monastery, iš dalies iškaltą uoloje. Viduje tvyrojo ypatinga tyla. Net mes, paprastai gana garsūs ir linkę juokauti, kalbėjome pašnibždomis. Vasaris čia suteikė papildomo mistiškumo – aplink kalnai, šaltas oras ir lengvas rūkas.
Vakare grįžę į Jerevaną nusprendėme išbandyti tradicinę virtuvę. Ragavome khorovats (armėnišką šašlyką), dolmą ir šviežią lavašą. Vakarienė užsitęsė – armėnai labai svetingi, o vietinis granatų vynas tik dar labiau paskatino pokalbius.
Sėdėdami restorane kalbėjomės apie tai, kaip skirtingos kultūros vertina šeimą, tradicijas ir tikėjimą. Armėnija, Jerevanas pasirodė kaip šalis, kur žmonės labai brangina savo istoriją.
Ketvirtąją dieną aplankėme Armenian Genocide Memorial Complex. Tai buvo rimčiausia mūsų kelionės dalis. Memoriale deganti amžinoji ugnis priminė skaudžią Armėnijos istoriją.
Stovėdami tylėjome. Net mūsų pokalbiai tą dieną buvo gilesni, labiau apmąstantys. Tokios vietos leidžia geriau suprasti šalį ir jos žmones.
Penktąją dieną leidome sau tiesiog mėgautis miestu. Užsukome į Vernisažo turgų, nusipirkome rankų darbo suvenyrų, armėniškų prieskonių ir granatų sirupo.
Prieš išvykdami dar kartą pasivaikščiojome po Republic Square. Vasaris Jerevane, Armėnijoje pasirodė idealus – ne per šalta, mažiau turistų, daugiau autentiškumo.
Grįždami į Lietuvą sutarėme, kad ši kelionė buvo ypatinga. Armėnija, Jerevanas mums tapo vieta, kur istorija, kalnai ir žmonių šiluma susilieja į vieną. Dvi poros, penkios dienos, šimtai pokalbių ir neišdildomi įspūdžiai.
Ir jei kas nors paklaustų, ar verta vasarį vykti į Jerevaną, Armėniją, atsakytume vienbalsiai – taip. Tai kelionė, kuri palieka ne tik nuotraukas telefone, bet ir gilų pėdsaką širdyje.
Rolanx 
A6 
MyTravel