Kai Lietuvoje vasaris dažniausiai reiškia pilką dangų, šaltį ir tirpstantį sniegą, mūsų keturių asmenų šeima – aš, žmona ir du mūsų vaikai (trylikametis sūnus ir aštuonmetė dukra) – nusprendė šiemet pabėgti į saulę. Ilgai svarstę pasirinkome kryptį, apie kurią svajojome jau seniai – Egiptą, Asuaną. Norėjome ne tik šilumos, bet ir tikros istorijos, dykumos, Nilo upės ir senovės civilizacijos prisilietimo.
Vos išlipę iš lėktuvo pajutome šiltą, sausą orą – apie +25 laipsnius. Po lietuviškos žiemos tai atrodė tarsi stebuklas. Vaikai iš karto nusimetė striukes, o mes su žmona susižvalgėme – štai ji, tikroji atostogų pradžia.
Apsistojome nedideliame viešbutyje su terasa į Nilą. Kiekvieną rytą pusryčiaudavome žiūrėdami į lėtai tekančią upę ir plaukiančias felukas – tradicines burines valtis. Asuanas pasirodė ramesnis nei kiti Egipto miestai, mažiau triukšmingas, jaukesnis. Tai iš karto mus sužavėjo.
Pirmąją dieną leidome sau aklimatizuotis – vaikščiojome palei Nilą, stebėjome saulėlydį. Mūsų dukra sakė, kad upė atrodo „auksinė“, kai saulė leidžiasi. Sūnus, kuris domisi geografija, nuolat kartojo faktus apie Nilą, o mes su žmona tiesiog mėgavomės akimirka.
Viena įspūdingiausių mūsų savaitės patirčių buvo išvyka į Abu Simbel Temples. Kėlėmės dar prieš aušrą, nes kelionė iš Asuano truko kelias valandas per dykumą. Vaikai iš pradžių burbėjo dėl ankstyvo kėlimosi, bet pamatę milžiniškas Ramzio II statulas tiesiog neteko žado.
Stovėdamas priešais šventyklą pajutau pagarbą senovės civilizacijai. Sūnus klausinėjo apie faraonus, dukra laikė mane už rankos ir tyliai sakė: „Tėti, čia kaip filme.“ Tokios akimirkos parodo, kad kelionės – geriausia istorijos pamoka.
Kitą dieną laivu plaukėme į Philae Temple, skirtą deivei Izidei. Pats plaukimas buvo nuotykis – vaikai džiaugėsi bangomis, o mes grožėjomės dykumos ir vandens kontrastu.
Šventykla saloje atrodė tarsi iš pasakos. Kol žmona fotografavo hieroglifus, aš su vaikais bandžiau atspėti simbolių reikšmes. Asuanas, Egiptas mums atsivėrė kaip vieta, kur istorija ir gamta susilieja į vieną visumą.
Aplankėme ir Aswan High Dam – milžinišką inžinerinį projektą, kuris pakeitė Egipto istoriją. Sūnui tai buvo viena įdomiausių vietų, nes jis domisi technologijomis. Jis sakė, kad dabar supranta, kaip svarbu valdyti Nilo potvynius.
Tačiau labiausiai mūsų širdis pavergė Nubijos kaimas. Spalvoti namai, šypsenos, paprastas gyvenimo ritmas. Vaikai susipažino su vietiniais vaikais, nors kalbos ir nemokėjo – žaidimai suprantami visur. Tai buvo viena šilčiausių kelionės patirčių.
Savaitė Egipte, Asuane prabėgo greitai. Kiekvieną vakarą vaikščiojome turguje, ragavome vietinių datulių, gėrėme šviežias sultis. Žmona išmoko derėtis dėl suvenyrų, o aš juokais sakiau, kad ji galėtų atidaryti savo prekybos verslą.
Vasaris pasirodė idealus metas keliauti – ne per karšta, maloni temperatūra, mažiau turistų. Vaikai vis sakė, kad tai „geriausia žiema gyvenime“.
Grįždami į Lietuvą supratome, kad ši kelionė į Egiptą, Asuaną buvo daugiau nei atostogos. Tai buvo laikas, kai buvome kartu be skubėjimo, be kasdienių rūpesčių. Matėme, kaip mūsų vaikai plečia akiratį, kaip mokosi pažinti kitą kultūrą.
Rolanx 
MyTravel