Mes esame penki draugai iš Lietuvos – aš, Tomas, Lina, Mantas ir Eglė. Mus visus jungia meilė kelionėms, kalnams ir aktyviam laisvalaikiui. Nors gyvename skirtinguose miestuose ir kasdienybėje ne visada randame laiko susitikti, kartą per metus turime tradiciją – žiemą išvykti kartu. Šį gruodį nusprendėme iškeisti lietuvišką darganą į snieguotus kalnus ir pasirinkome Pamporovą, Bulgariją – slidinėjimo kurortą Rodopų kalnuose.
Į Pamporovą, Bulgariją atvykome vakare po ilgos kelionės. Jau nuo pirmų minučių pajutome kalnų ramybę – oras buvo šaltas, bet gaivus, o aplink viešbutį tyliai snigo. Apsistojome jaukiame kalnų viešbutyje su mediniu interjeru ir vaizdu į šlaitus. Išsikrovę daiktus dar ilgai sėdėjome bendroje erdvėje, gėrėme arbatą, planavome artimiausias dienas ir juokėmės, kaip skirtingai įsivaizdavome Bulgariją prieš šią kelionę.
Pirmąją dieną skyrėme pažinčiai su kurortu. Ryte pabudome nuo saulės, šviečiančios per langus, ir sniego, spindinčio kalnų viršūnėse. Po sočių pusryčių išėjome pasivaikščioti po Pamporovo apylinkes. Kurortas pasirodė labai tvarkingas ir jaukus – mažos parduotuvėlės, kavinės ir visur matomi slidininkai. Sustojome prie apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsivėrė Rodopų kalnų panorama. Tai buvo akimirka, kai visi penki trumpam nutilome.
Antrąją dieną laukė pagrindinis mūsų kelionės tikslas – slidinėjimas. Keturiese slidinėjome, o Eglė, kuri dar tik mokėsi, pasirinko instruktoriaus pamoką. Pamporovo, Bulgarija garsėja plačiomis ir saulėtomis trasomis, todėl tai buvo puiki vieta tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems. Leidomės nuo šlaitų, kėlėmės keltuvais, juokėmės iš kritimų ir džiaugėmės kiekvienu sėkmingu nusileidimu. Pietums sustojome kalnų restorane – karšta sriuba ir arbata šaltyje buvo neįtikėtinai skanu.
Trečiąją dieną nusprendėme daryti pertrauką nuo slidžių ir skirti laiką gamtai. Pasirinkome žygį pėsčiomis po Rodopų kalnus. Gruodžio mėnesį Pamporove miškai atrodo paslaptingai – apsnigtos eglės, tyla ir tik mūsų žingsnių garsas. Žygis nebuvo ilgas, bet labai atpalaiduojantis. Sustojome miško aikštelėje, kur Tomas iš termoso išpilstė karštą arbatą, o Lina išsitraukė iš Lietuvos atsivežtų sausainių. Tai buvo paprasta, bet labai jauki draugystės akimirka.
Ketvirtąją dieną grįžome prie slidinėjimo, bet jau be skubėjimo. Kiekvienas pasirinkome savo tempą. Mantas su Tomu bandė sudėtingesnes trasas, aš su Lina leidomės vidutinio sudėtingumo šlaitais, o Eglė drąsiai čiuožė pradedančiųjų zonoje. Vakare nusprendėme pasilepinti – nuėjome į viešbučio SPA. Po aktyvios dienos pirtis ir baseinas buvo tikras išsigelbėjimas. Vakarą užbaigėme tradiciniame bulgariškame restorane: ragavome vietinių patiekalų, dalijomės įspūdžiais ir juokėmės iki vėlumos.
Paskutinę, penktąją dieną, leidome ramiau. Ryte dar kartą išėjome pasivaikščioti po Pamporovo centrą, nusipirkome lauktuvių artimiesiems – vietinio medaus, žolelių arbatos ir mažų suvenyrų. Prieš išvykdami dar kartą sustojome apžvalgos aikštelėje. Buvo saulėta, sniegas spindėjo, o mes supratome, kad šios penkios dienos prabėgo per greitai.
Grįždami į Lietuvą visi sutarėme, kad Pamporovas, Bulgarija, mus maloniai nustebino. Tai buvo ne tik slidinėjimo kelionė, bet ir tikras draugystės laikas – su bendrais pusryčiais, pokalbiais iki nakties ir akimirkomis, kurios liks atmintyje dar ilgai. Gruodis kalnuose, penki draugai ir sniegas – kartais laimei tik tiek ir tereikia.
biruta 
Rolanx 
MyTravel