Mes esame keturių asmenų šeima iš Lietuvos – aš, mano vyras ir du mūsų vaikai, aštuonerių ir dvylikos metų. Gruodis mūsų namuose visada reiškia Kalėdų laukimą, sniego ilgesį ir pasakas prieš miegą. Tačiau šiemet nusprendėme šias pasakas paversti realybe ir išvykti ten, kur Kalėdos, rodos, gyvena visus metus – į Rovaniemi, Suomiją, patį Laplandijos centrą.
Į Rovaniemi atvykome ankstyvą gruodžio popietę. Išlipus iš lėktuvo mus pasitiko tikra arktinė žiema – sniegas, šaltukas ir mėlynas prieblandos dangus. Vaikams tai buvo pirmas kartas taip toli šiaurėje, todėl jų akys spindėjo iš jaudulio. Apsistojome nedideliame šeimos namelyje su sauna, šiek tiek už miesto. Vakare, išsikrovę daiktus, kūrenome žvakes, gėrėme karštą kakavą ir klausėmės tylos – tokios, kokios Lietuvoje retai patirsi.
Pirmąją dieną skyrėme pažinčiai su Rovaniemi, Suomija. Nuvažiavome į miesto centrą, pasivaikščiojome po snieguotas gatves, aplankėme Arktikum muziejų. Vaikai buvo sužavėti pasakojimais apie šiaurės pašvaistę, Laplandijos gyventojus ir arktinę gamtą. Tai buvo puiki proga ne tik keliauti, bet ir mokytis. Pietums pasirinkome jaukią kavinę, kur ragavome lašišos sriubos – šildančios ir labai skanios.
Antrąją dieną laukė didžiausia vaikų svajonė – apsilankymas Santa Claus Village. Vos atvykus į Kalėdų Senelio kaimelį, vaikai pamiršo šaltį. Čia viskas atrodė tarsi iš pasakos: snieguoti nameliai, elniai, šviesos ir muzika. Susitikimas su Kalėdų Seneliu buvo jautriausia akimirka – vaikai tyliai kalbėjo savo norus, o mes su vyru stovėjome šalia ir šypsojomės, suvokdami, kaip greitai jie auga. Taip pat peržengėme Arkties ratą, nusifotografavome ir išsiuntėme atvirukus artimiesiems tiesiai iš Laplandijos.
Trečiąją dieną patyrėme tikrą arktinį nuotykį – haskių safarį. Vaikai iš pradžių kiek jaudinosi, bet vos tik rogės pajudėjo, baimė virto džiaugsmu. Šunys buvo energingi, miškai – tylūs, o sniegas girgždėjo po rogėmis. Po safario sušildėme rankas prie laužo, gėrėme karštą uogų gėrimą ir klausėmės pasakojimų apie gyvenimą Rovaniemi, Suomijoje žiemą. Vakare, grįžę į namelį, visi buvome pavargę, bet laimingi.
Ketvirtąją dieną nusprendėme skirti ramesniam šeimos laikui. Ryte ilgiau miegojome, gaminome pusryčius kartu – vaikai padėjo kepti blynus, o mes su vyru planavome dieną. Vėliau išėjome pasivaikščioti po mišką šalia mūsų namelio. Sniegas buvo gilus, medžiai apšerkšniję, o oras – skaidrus. Vakare mūsų laukė suomiška sauna. Vaikams tai buvo nauja patirtis, bet jiems labai patiko, ypač po jos išėjimas į sniegą. Tą vakarą dar ilgai žiūrėjome pro langą tikėdamiesi pamatyti šiaurės pašvaistę.
Paskutinę, penktąją dieną, mūsų noras išsipildė. Vakare dangus pradėjo švelniai švytėti žaliais atspalviais. Šiaurės pašvaistė Rovaniemi, Suomijoje buvo rami, bet magiška. Stovėjome visi keturi apsikabinę, tylėdami ir stebėdami šį gamtos stebuklą. Tai buvo akimirka, kurią, žinojome, prisiminsime visą gyvenimą.
Prieš išvykdami dar kartą nuvykome į miestą nusipirkti lauktuvių – suomiškų saldumynų, vilnonių kojinių ir mažų suvenyrų. Vaikai jau kalbėjo apie tai, ką papasakos draugams mokykloje, o mes su vyru jautėme gilų dėkingumą už šį bendrą laiką.
Grįždami į Lietuvą supratome, kad ši penkių dienų gruodžio kelionė į Rovaniemi, Suomiją, buvo daugiau nei atostogos. Tai buvo šeimos laikas, tikros Kalėdų emocijos ir pasaka, kurią sukūrėme kartu. Laplandija mums padovanojo sniegą, tylą ir stebuklo jausmą – būtent to mums reikėjo šią žiemą.
biruta 
Rolanx 
MyTravel