Muay Thai atostogos Tailande

Seniai nebuvau atostogų ir pamatęs kartu su pasaulio ekonomika smukusias kelionių kainas, nedvejodamas pasirinkau Tailandą – šalį kurią seniai norėjau aplankyti, pažinti žmones, vietinę kultūrą, pasikaitinti saulėje ir paplaukioti 28 laipsnių šilumos jūroje.

Kartu su šiais malonumais troškau ir pasportuoti Muay Thai, kitaip vadinamą Tailando boksą, ten iš kur jis kilęs, nes jau porą metų lankau šio kovinio meno treniruotes ir kaip tik tuo metu ruošiausi balandžio pabaigoje vykusiam Lietuvos čempionatui.

Skrydis

Skardus piloto balsas pranešė, kad į Bankoką skrisime per Pakistano sostinę Islamabadą. Neseniai į Lietuvą grįžtantys turistai buvo ten įstrigę dienai ar dviem. Tai kiek sutrikdė, nes kelionių agentūroje porą kartų patvirtino, kad „techninis sustojimas“ vyks normalioj valstybėje – Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Dubajuje.

Bet man tai nelabai rūpėjo. Neseniai iš Afganistano grįžęs Marijampolės Muay Thai klubo „Remeris“ Remyga priminė seną tiesą – kam lemta paskęsti – to nenušausi. Jis turi visas teises taip kalbėti, nes jų mašiną bandė susprogdinti talibai, bet, matyt, jam lemta paskęsti… Nežinau, kas lemta man, bet jei mūsų lėktuvą būtų sušaudę iš kulkosvaidžio Islamabado oro uoste – man dėl to jaudintis nebereikėtų. Seniai neskridau dideliame lėktuve, bet net man, neaukštam lietuviškais standartais vyrui (~176 cm), labai nepatogu – kojos netelpa, sėdžiu susirietęs, skrendam naktį, reikia miegoti, bet neišeina, nors ir pavargęs.

Islamabadas nepriima lėktuvo – sukam jau kažkelintą ratą virš oro uosto. Nežinau ką negražiai vadinti – kelionių agentūrą ar kelionių organizatorių. Nes aš skridau per Dubajų. Pusę valandos sukom ratus, kol gavom leidimą leistis. Iš lėktuvo išlipti draudžiama. Kažkoks girtas asilas sugalvojo parūkyti tualete. Mums kaip tik pylė kurą apačioj po tuo tualetu. Aš tai jį būčiau išlaipinęs ir atidavęs į Pakistano kalėjimą, bet įgulą labai jau gera papuolė.

Pirmieji įspūdžiai

Pagaliau viešbutis. Užkąsti nuėjau į barą, kur beveik visi vietiniai. Jie geria daugiausia alų, bet į save pila ir viskį, romą. Išsirinkau ko noriu, bet nėra kainos. Sumokėjau 50 batų už didžiules salotas su krabų žnybtais – apie 3,50 Lt.

Pirmą dieną praleidau ant kojų. Antrąją – susipažinau su sekso turistu rojum – Pataja. Dieną gal ten ir ramiau, bet bare atsisėdus išgerti alaus su Linu prie kiekvieno prisistato vietinė lengvai apsirengusi mergaitė ir laiko už rankos, trinasi – ramybės nėra. Linas, kaip ir aš, atvyko vienas ir kalba kažką apie džiungles. Jis norėjo pabūti su savimi, apie gyvenimą pamąstyti. Kaip ir aš. Todėl kartu ir apžiūrėjome miestą.

Vakare merginos visiškai suįžūlėja – atvirai traukia už rankų į savo barus, go-go diskotekas ir „XXX Show“. Atsibodo. Ieškojau nusipirkti marškinėlių su užrašu „Man patinka europietės“, bet neradau. Vietinėj šventykloj priklaupėm Budai. Ten ramu. Niekas nešaukia „Welcome!“, „Massage!“. Kitądien nutariau pailsėti ir niekur nevažiuoti. Sėdėjau prie baseino. Ar prie jūros? Nesuprantu kas arčiau. Po 5 metrus į abi puses. Bet prieš tai, neiškentęs žliaugiančio prakaito, už 7 Lt nusikirpau mašinėle 3 numeriu.

Muay Thai paieškos

Vakar Walking street’e (naktinio gyvenimo centre), vieno baro vidury stovėjo ringas ir pora tailandiečių vaidino Muay Thai: spiria į pirštines, atšoka prie virvių, rankų kombinacija, kelių, veiksmas kažkas tarp Muay Thai ir amerikietiškųjų imtynių, tik man nejuokinga. Vėliau ėmiausi bokso treniruočių salių paieškos. Išsiaiškinau, kad netoli yra net du – „Kombat“ ir „Scorpion“. Nuo kažkurio iš jų ir pradėsiu.

Masažas ir aštrus maistas

Neatsispyriau pagundai pasidaryti Thai masažą už 15 Lt. Masažistė stipri moterėlė papuolė, bet ir vargo jai buvo su manim. Skundėsi kad aš visur „hard“ ir klausė, ką sportuoju. Kai sužinojo, kad Muay Thai sportuoja visame pasaulyje ir „in Lifjuenija, in Jurop“, pradėjo labiau mane gerbti. Liepė kitą kartą ateiti 2 valandom, kad galėtų raumenis „pralaužti“.

Vis dar nebuvau nieko nusipirkęs boksui. Nutariau treniruočių salėje pasiklausti, kur galima gauti aprangą, jei jie neduoda, nes gatvėse mačiau tik labai prastos kokybės šortų. Bet daug kur siuvimo mašinėlės, tai gal ir susigundysiu išsitraukti savo atvežtą maketą ir išsiuvinėsiu „Pavel Bachanov. Muay Thai. Lithuania“. Vėl sumaniau pasidaryti masažą. Kadangi paplūdimy bijojau perkaisti, atsiguliau umeryje. Masažas ir maistas. „Ė litl spajsi, nat tu mač“ ir rodai pirštais, nes nuo vietiniams pritaikyto maisto burna dega. Nors ir taip dega. Bet mažiau. Man patinka. Galėčiau čia gyvent. Tik prie karščio reik priprast.

Kurortas

Apsistojau Patajoje. Šis miestas laikomas vienu geriausių Azijos kurortų. Jis įsikūręs 147 km į pietryčius nuo Bankoko, prie Tai (Thai) įlankos. Žvalgymuisi po apylinkes skyriau tik dalį laiko, mat vienas iš pagrindinių kelionės tikslų visgi buvo sportuoti. Apžvalginės ekskursijos po Patają metu buvo visko – paglostėm ryklius ir gyvates, apžiūrėjom brangakmenius ir gausybę Budos statulų.

Muay Thai dvasia

Nelabai toli nuo viešbučio radau dvi Muay Thai treniruočių sales. Viena jų – „Sitjaipetch“ – labai „spartietiškų“ sąlygų treniruočių salė. Net ne angaras, o greičiau garažas su ringu, labai nešvaru, viskas nutrinta, visiška betvarkė. Buvau ten dieną, kai treniruotė nevyko, bet pamaniau, kad jos čia ir nebevyksta. Šalia esančiame kioske mergaitė paaiškino kad atvažiuočiau po 17 val. – tada čia sportuoja. Bet aš 17 val. nuvažiavau į visai šalia, per puskilometrį esantį „Scorpion Gym“. Čia viskas švaru ir prižiūrėta, administratorė olandė, 2 normalūs ringai ir geros pirštinės, švarūs matai ir sveikos kriaušės. Čia pat sportavo vaikinukas iš Prancūzijos, kitas iš Filipinų ir trečias toks nekalbus. Kaip tokiame karštyje sportuoti – man buvo visai neaišku, nes pavėsyje kokie 35 laipsniai karščio.

Vieną dieną po treniruotės nuvažiavome į Bankoką. Sėdęs į autobusą Tailando sostinėje atsiradau per porą valandų. Nuvykau apžiūrėti „Lumpinee“ – legendinio Muay Thai stadiono. Už 2000 batų (apie 150 Lt) su bendrakeleiviais nusipirkom bilietus į zoną prie pat ringo. Žodžiais sunku apsakyti, kas darosi „Lumpinee“. Kad mums, lietuviams, būtų lengviau suprasti, pabandykite įsivaizduoti: emocijų kiekis kaip Kauno „Žalgiriui“ žaidžiant superfinalą su Vilniaus „Lietuvos rytu“, padauginus iš trijų ir suspaudus Kauno sporto halę 3 kartus (arba „Siemens Areną“ – 5). Ką jau kalbėti apie puikų kovotojų pasirengimą ir kovos techniką.

Turistinės išvykos

Kadangi labai patiko treniruotis, jau nebemiriau nuo karščio sportuojant – nusprendžiau niekur daug po Tailandą nekeliauti, o daugiau laiko skirti treniruotėms. Įsigijau tik kelionę porai dienų į Tailando vakarus, kad galėčiau užsidėti „varnelę“ – lietuviai sakė, kad prie upės Kwai verta nuvažiuoti ir pakeliui yra daug gražių vietų.

Pasižiūrėjome į Budos statulas, aplankėme įvairių fabrikėlių, buvo ypač smagu, kai mus iš plausto „paleido“ plūduriuoti upėje palei srovę, vilkint gelbėjimosi liemenėmis. Plauki sau, srovė neša, apie amžinus dalykus yra laiko pagalvot.

Vieną dieną po treniruotės nuvažiavau į Patajos centrą. Reikėjo pagaliau pripirkti lauktuvių draugams pagal savo nuožiūrą ir pagal „užsakymus“. Pakabuką su Buda, specialaus boksuojantis reikalingo „Muay Cream“ (šito gero reikėjo ir sau prisipirkt), kitiems velniams marškinėlių, džiovintų kalmarų, jūros dumblių ir kitokių smulkmenų. Dar norėjau išplaukti pažvejoti, bet laivai išplaukia 9 ryto, o man tuo metu vyko treniruotės.

Troškimas pasilikti

Apskritai norėjau likti Tailande. Čia visi šypsosi – ir turtingas, ir vargšas. Vieni laimingi dabar, o kiti tiki, jog, atkentėję šiame gyvenime, kitame bus laimingi. Vienintelis Tailando trūkumas – moterys. Man patinka europietės. Vietinės man negražios. Kaip 13-metės mūsų mergaitės. Vadinasi, žmonos reikia ieškoti Lietuvoje ir atsivežti.

Į kelionės pabaigą klubo, kuriame sportuoju, savininkės Rosalie pasiklausiau, kur ji darėsi tatuiruotes. Ji parodė gerus, higieniškus Patajos salonus, išsirinkau tatuiruotę. Sumokėjau 5000 batų (truputį daugiau nei 100 eurų). Pas mus tokia kainuotų 1000 Lt, o ir tokio autentiško „Thai“ stiliaus, manau, neišgautų.

Prieš išvykdamas atsisveikinau su visais treniruočių partneriais, svarsčiau, kad būtų gerai, jei prasidėtų neramumai ir nereikėtų išskristi. Kadangi mano naujoji tatuiruotė vaizduoja vietinį mitologinį herojų, barmenai prie baro, masažo salono darbuotojos, treneris ir net pats tatuiruočių meistras rodė didžiausią pagarbą. Išvykstant oro uoste pasitiko visiška netvarka – bilietus išrašinėjo ranka, likus 5 minutėms iki skrydžio dar nebuvo pradėję laipinti keleivių. Bet nesijaudinau, neskubėjau grįžti.