Nemėgstu būti ten, kur daug žmonių, bet Prancūzijos turistų lankomiausios vietos tokios nuostabios, kad net nepastebėjau ar jų ten buvo daug, be to manau, kad nors vieną kartą tai turėtų pamatyti kiekvienas. Prancūzija tokia šalis, kad kartą pabuvęs norėsi į ją sugrįžti vėl, ir tikrai nėra brangu po ją keliauti, kaip manėme.Tiesa, mes nevalgėme kavinėse, ir nevažiavome mokamais keliais, nes ir nemokami buvo puikūs ir tušti. Todėl parsivežėm pusę pinigų, kuriuos planavome išleisti kelionėje.

Prancūzijos sieną kirtom apie pietus, o nakvoti turėjome prieš Paryžių, todėl likus laiko, nutarėme neplanuotai užsukti į Reims.Kadangi turėjom GPS, tai drąsiai važiuodavom į bet kokį didesnį miestą , nebijodami paklysti. Kai nežinai kur važiuoti – ieškai horizonte kokios katedros ar bažnyčios bokšto, kuris būna iškilęs virš miesto ir dažniausiai pataikai į senamiestį, o iš miesto išves GPS. Reimse važiuodami pagal nuorodą link katedros pasukom į centrinę gatvę ir pamatėm vaizdą, kokio nesitikėjom – prieš mus išniro nepaprasto grožio ir dydžio architektūrinis šedevras, kokio daugiau nematėm.

Prisiparkavome prie pat katedros (įdomu, ar tai pavyktų padaryti Vilniuje?), apžiūrėjom viduje vitražus, apėjom aplinkui – ji iš visų pusių vis kitokia ir tikrai verta ją aplankyti.

Po Reims katedros Paryžiaus Notre Dame pasirodė kaip jaunesnioji jos sesuo – mažesnė ir blankesnė. Ir dar eilė, kad į ją įeiti, vinguriavo net lauke.
Po tokio įspūdingo starto visi nekantraudami lauke Paryžiaus.
Prieš kelionę aš skeptiškai pažiūrėjau į mūsiškių norą per dieną pamatyt Prancūzijos sostinę, bet visiems nubalsavus už, teko nusileisti. Kadangi pamatę Eifelį, visi užsinorėjo užsikelti, tai viltis kažką pamatyti daugiau, kaip tik apibėgti žinomiausias vietas, žlugo. Bet Paryžius yra Paryžius – jis visiems labai patiko! Nors pirmą kartą buvau tris dienas ir mačiau daug daugiau, bet antras įspūdis dar geresnis!

Antrą dieną aplankėm Luaros slėnio pilis.Pasirinkom dvi:Chambord – karalių medžioklės pilį

ir Chenonceux -damų pilį.

Dėl laiko stokos viduje buvom tik antroje, o aplink pirmą-pasivaikščiojom(damų pilies nesumokėjęs net nepamatysi).

Taip pat pasivaikščiojom Amboise miestelyje, buvom prie Clos-Luce pilaitės, kur palaidotas L.Da Vinčis.

Pačiam mieste taip pat yra graži pilis, bet ten beveik kiekvienam miestelyje yra po pilį, katedrą, o ir patys miesteliai labai gražūs, bet laikas taip lekia – atrodo tik atsikėleme, o jau vėl reikia ieškoti nakvynės.
Kadangi mūsų kompanija vyriška (2mot.,2vyr.,3berniukai), tai aplankėm Saumuro tankų muziejų-aš į jį nėjau, bet vyrukai grįžo laimingi.Taip pat tą dieną buvom Troglodytiniam kaime.Tai miestelis, kuriame yra muziejus po atviru dangumi(kaip musu Rumšiškes), kur išlikę tai vietovei būdingi namai, išrausti smiltainyje, nors ir pačiame miestelyje, žmonių kiemuose taip išrausti sandėliukai ar kažkas panašaus. Šitas kaimas yra tarp Saumuro link Angers. Toliau važiavom link St.Malo, bet užpuolė audra, todėl apsigyvenome Formulėje ir šito miesto, kaip planavome, nepamatėm.
Ketvirta diena. Ryte nuvažiavom į Pointe du Grouin pažiūrėt Atlanto. Buvo vėjuota, bet nelijo, todėl pasidarėm gražių nuotraukų, nes pakrantės uolėtos ir įspūdingos.

Sekantis taškas-Cancale.Tai žinomiausia austrių auginimo ferma.Buvo atoslūgis, todėl matėsi karkasai nuo kurių jos renkamos. Paragauti ryžosi tik dviese – jiems patiko, o aš tik atsikandau – kažkas tarp menkių kepenėlių.ir marinuoto baravyko. Manau čia tik psichologinis įsitikinimas kad bjauru – kai valgom kiaulės koją, kuri mėšle užauga – tai skanu:)) Po pietų aplankėme San Mišelio vienuolyną.

Ten tokie dideli atoslūgiai, kad vandens, net nuo viršaus nesimatė, o per potvynį sala būna apsemta. Tikrai labai įdomi vieta, tik žmonių labai daug….Kadangi oras nieko gero nežadėjo, tai likusias Bretanės įžymybes palikome kitam kartui ir išvažiavom į Normandiją. Pakeliui kelias driekėsi palei Atlantą, išlindo saulė, todėl vyrukai pareikalavo maudynių vandenyne. Taip, visai netyčia, užsukom į pajūrio miestuką, kuris maloniai nustebino. Jis vadinasi Villers-s.-Mer.

Nors visada netikėtai atrasti gražūs dalykai palieka didesnį įspūdį, nei suplanuoti ir laukiami. Nakvojom netoli Etretato, todėl dar vakare nulėkėm pažiūrėti šios nuostabios pakrantės, tuo labiau, kad švietė saulė, kuri mūsų per šią kelionę visai nelepino.Temperatūra buvo 15-17 laipsnių, nors ir birželio galas.Etretatas buvo mano kelionės tikslas. Aš ten užsinorėjau pamačius vienintelę nuotrauką, o tai ką pamačiau tiesiog sužavėjo.

Labai norėčiau dar ten nuvykti ir ne kelioms valandoms, tuo labiau kad potvyniai ir atoslūgiai, labai keičia pakrantės vaizdą.Tokie krantai tęsiasi daug kilometrų ir labai gražu pavaikščioti jų keteromis.

Sekančią dieną užsukom į Fekampą,kuriame yra įspūdingas Benediktinų vienuolynas.Jame buvo gaminamas likeris benediktinas. Mes, aišku, vėl skubėjome ir į vidų nėjom, kaip vėliau sužinojome – be reikalo. Toliau -į Rouen.Pakeliui užvažiavom į Jumieges, kur yra XI a. apgriuvęs vienuolynas, kuris tikriausiai turi didelę istorinę vertę, bet mums jis nepasirodė tiek įdomus, kad už apėjimą aplink reiktu susimokėt po 5 eurus, todėl tik pažiūrėjom pro vartus.
Rouenas mums patiko, dėl labai kompaktiško senamiesčio, kurį apėjome per gerą valandą.

Miestas žymus tuo,kad jame buvo sudeginta Žana d’Ark. Jai pastatyta graži šiuolaikiška bažnyčia su didžiuliais vitražais.
Nakvojom kempinge prie vandenyno netoli Calais-La Manšo tunelio, kur stebėjome atoslūgius – įdomu, kai paplūdimys per porą valandų pasislenka kokį 100 metrų. Kadangi tai buvo paskutinė naktis Prancūzijoje, tai prisikepėm keptuvėje krevečių, geldelių, nusipirkom pelėsinių sūrių bei raudono vyno ir pasidarėm atsisveikinimo vakarėlį. Tarp kitko geras rūšinis vynas kainuoja 2-3 eurus, sūriai – 6-7 eur. už kg, šviežių krevečių kg.- 5 eurai. Kempingų kainos taip pat vienos pigiausių Europoje. Nesuprantu, kodėl toks susidaręs stereotipas, kad tai brangi šalis. Mums tai buvo pati pigiausia kelionė.
Kitą rytą pasigrožėję Anglijos krantais horizonte, atsisveikinome su Prancūzija. Bet ne visam laikui. Tikrai! Namo grįžome per Briugę ir Amsterdamą, tačiau šie nuostabūs miestai jau nebesulaukė mūsų susižavėjimo, nes ,,įspūdžių kuprinė“ jau buvo pilna.

Kam įdomu-truputį statistikos:

Nuvažiuota 6500km, išleista 4100lt, 4žmonės(vaikai13 ir 18m.),iš jų:
kurui-1400lt(masina-BMV dujos)
už 9 naktis kempinge-519lt, 2naktys Formulej-203lt.,
parkingai-153lt(apie 2eur./h.),
maistas-savo,kai ką papildėm supermarketuose,
mokami objektai mums kainavo 455lt.(132eur): 35eur-Eifelis(3žm.), 12eur.-tankų muziejus(3žm), 34eur.-damų pilis(4žm.), 15eur.-troglodytinis kaimas, 20eur. plaukiojimas laivu Briugėje, 16eur-Eltz pilis Vokietijoje
už kelius mokėjom tik 17lt. už Normandijos tiltą

2 thoughts on “Kelionė po šiaurės Prancūziją”
  1. Auksiniai žodžiai: „Kultūra yra švarus grįstas takas per mišką, o ne Valdovų rūmai. Kultūra – tai raudonų čerpių stogas ir gėlės po langais, o ne išreklamuoti festivaliai, tūkstantmečių minėjimai, ir pompastiški, milijoninėmis dotacijomis išstenėti nacionaliniai paviljonai tarptautinėse parodose bei mugėse…”

  2. …ABSOLIUČIAI sutinku su babylon komentaru… labai įdomūs andriaus pamastymai…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *