Pora valandų skrydžio ir mūsų kompanija jau mėgaujasi vakarinės Romos šiluma. Smagu kad ir savaitei, vėl sugrįžti į vasarą. (Veiksmas vyksta 2013-09-17 – 2013-09-24). Tai jau antra mūsų kelionė į Romą, tad antrą kartą nebelipame ant skaudžiai per kišenę mušančio traukinio grėblio. Šį kartą pasirenkame tris kartus pigesnį transportą iš Fiumicino oro uosto į Termini, autobusą. Gan greitai pasiekiame ir išsinuomotus apartamentus.
Apartamentai
Čia jau mūsų laukia šeimininkė Vanessa su sūnum. Formalumai, instrukcijos, rekomendacijos, o ant stalo jau laukia butelis gero vyno, šeimininkės dovana. Ką gi, už atvykimą. Rytas išaušo saulėtas, na visi rytai buvo saulėti, lietaus nebuvo. Kaip sakė mums Vanessa, rugsėjis pats geriausias metas pažintinėms kelionėms po Italiją, beveik visai nelyja, oro temperatūra apie 22-24 laipsnius. Greitai pusryčiaujame ir keliaujam į šalia esantį Vatikano miestą, į Vatikano muziejų. Bilietus į muziejų pirkome internetu, tai aplenkę visą eilę, traukiame tiesiai į vidų.
Vatikano muziejus 1
Vatikano muziejus 2
Vatikano muziejus 3
Romai apžiūrėti turim tik vieną dieną, tad negalim sau leisti pasisėdėjimų su filosofiniais išvedžiojimais apie krikščionybės įtaką Romos imperijai. Kita stotelė – Koliziejus.
Koliziejus
Koliziejaus apylinkės 2
Koliziejaus apylinkės 3
Koliziejaus apylinkės 4
Trevi fontanas, Spanish steps, Panteonas, Piazza Navona, visa laimė, kad prie pat mūsų namo yra picerija.
Trevi fontanas
Spanish steps
Piazza Navona 1
Piazza Navona 2
Piazza Navona 3
Diena pralekia taip greitai, kad net nespėju apie viską parašyti. Pažadu, vėliau, kai bus daugiau laiko, dar grįšiu prie šios dienos įvykių. Visai be kvapo ir visiškai nudilusiom kojom sulaukiam savo picų, parsinešam jas namo, kas gali būti geriau už tikrą, pabrėšiu, tikrą itališką picą, tikrą itališką namų vyną, na ir savaime suprantama gerą kompaniją. Šioje kelionėje su mumis kartu keliauja Diana ir Dalius. Eilinis rytas, atsisveikiname su labai malonia Vanessa ir į Termini. Automobilio nuomos formalumai, mašiniukas kad ir ne senas, bet jau gyvenimo matęs. Sąžiningai sužymim visus subraižymus, jų nemažai, tiesa, užbėgant į priekį, atiduodant auto, niekas net nežvilgtelėjo į tuos subraižymus, vienintelis dalykas ką patikrino mechanikas, ar pilnas bakas degalų. Iki pasimatymo Roma, po savaitės sugrįšim. Pirmas sustojimas – Pompėja. Pakeliui žinoma neatsispiriame pagundai nusukti truputį nuo kelio ir pasinerti į Viduržemio jūros gelmes.
Netoli Gaetos
Jei oro temperatūra labai šauni, tai vandens – na kaip čia švelniau pasakius. Ne Azija, ne Azija. Kai visi išsimaudome, verdiktas toks: vandens temperatūra, kaip Baltijoj šilčiausiu metu. Vėl kelias, štai ir Pompėja. Automobilį į aikštelę, patys į traukinį, važiuojam į Neapolį. Netoli nuo traukinių stoties yra žymioji Da Michele picerija, štai į ją mes ir traukiam. Įkurta 18….
Neapolyje
Visa informacija apie ją yra internete, negaiškim laiko nes jau reikia užsisakinėti picą ir gėrimus. Mums labai pasisekė nes nereikia laukti eilėje lauke, pačiu laiku atėjome. Picos tik dvi – Margarita ir Marinara, ir viskas, jokių kitų. Picos kepamos malkinėje krosnyje, nors ir kitose picerijose, kuriose teko pietauti, picos buvo kepamos malkinėse krosnyse. Dydžiai picų du, normali arba ekstra. Viskas labai paprasta, na gal net per paprasta, jei dviese sėdi prie keturviečio stalelio, žinok, kad šalia bus pasodinti dar du pageidaujantys picos. Ar galiu čia pafilmuoti truputį? Žinoma, jokių problemų, kiek širdis geidžia. Dar turim truputį laiko, galim šiek tiek pasidairyti po Neapolį. Stebiu eismą mieste, mat buvom prigąsdinti, kad eismas čia labai jau chaotiškas, sunku tūlam lietuviui Neapolio gatvėse. Nusiviliu neapoliečiais, nemokat jūs „konkrečiai“ važinėti, ir nėra, ko gero, jūsų kelių eismo taisyklėse tokio grynai lietuviško punkto: chuliganiškas vairavimas. Štai apie švarą to nepasakysi, pas mus gerokai švariau, tikrai. Štai ir baigėsi mūsų vizitas Neapolyje, traukinys dardena mus atgal į Pompėją. Čia mums taip atrodo, kad į Pompėją, na ir dar amerikiečių porai taip pat. Spėjame visi iššokti iš traukinio persėdimo stotelėje. Belaukiant „tikro“ traukinio, maloniai šnekučiuojamės su amerikiečiais apie Europos trūkumus ir privalumus. Sėkmingai grįžome į Pompėją, į viešbutį ir žiūrėti krepšinio, šiandien LIT vs ITA. Mes laimėjom, mes laimėjom, deja nė vienas pakalbintas italas net nežino, kad šiuo metu vyksta Europos krepšinio čempionatas ir kad jų nacionalinė rinktinė ką tik pralošė mūsų mažos šalies rinktinei. Na bet ne krepšinio propaguoti mes čia atvykome, kitos dienos rytą važiuojam aplankyti senelio Vezuvijaus.
Krateris
Kažko pyksta Vezuvijus, dūmais alsuoja. Gerai jau gerai, išeinam, einam pažiūrėti, ką Tu su Pompėja kadais padarei. Nei rašydamas, nei pasakodamas, niekada neperteiksi jausmo kurį patyrei apsilankydamas vienoje ar kitoje vietoje. Taip ir apie Pompėją galima daug rašyti, bet geriau pamatyti.
Pompėja 1
Pompėja 2
pompėja 3
Vakare išeinam pasivaikščioti po miestą, tikrai labai gražus miestelis, jauku, švaru, šilta. Tempas, tempas, tempas. Jau vėl ant ratų, važiuojam Amalfio pakrante. Sustojame, netenkam žado, vėl važiuojam, vėl sustojam, netenkam žado ir taip tęsiasi kol išvažiuojam iš Salerno.
Labas Amalfi
Amalfio pakrantė
Amalfis
Amalfis 2
Amalfis 3
Mafija
Iki šiol keliavom kaip „visi“. Dabar mūsų maršrutas eina ne į pietus, kaip dažniausiai keliaujama, o į rytus link Adrijos jūros. Vaizdai už mašinos lango keičia vienas kitą.
Alyvmedis
Tai alyvuogių giraitės kiek akys užmato, tai vynuogynai masina sustoti ir ne tik pasigrožėti. Na žinoma, neatsispiriam, sustojam ir truputį pasivaišinam. Ai, kokios saldžios. Na neįsijauskit, važiuojam, važiuojam, tempo.
Italija
Jau į pavakarę atvykstam į numatytą viešbutuką Gravina in Puglia miestelyje. Viešbučio budėtoja jau mūsų laukia. !!!???. Dar tokio nėra tekę patirti, kad tavęs kokiame nors viešbutyje lauktų, paaiškinu, ne žinotų, kad tu apsistosi viešbutyje, bet lauktų, kai tik užeinam į viešbutį, budėtoja iškart taria mano vardą, gal čia jūs? Kol vyriška kompanija ieško vietos parkavimui, moteriška kompanija kartu su budinčia užtempia lagaminus į trečią aukštą. Nelabai suprantu, kam toks skubėjimas, ar gal mus supainiojo su kokiais tai garbiais svečiais, bet pasai tai paprasti, ne diplomatiniai. Randam automobiliui skylutę, grįžtam į viešbutį, daiktai jau numeriuose, nieko blogo nenujausdami išsipakuojam, dušas, einam į miestelį. Keista, budinčios nebėra, jos kambariukas tamsus ir užrakintas. Vos tik pasukam už kampo, iškart viskas paaiškėja. Šventė. Miestelyje kažkokia šventė.
Šventė 1
Šventė grandiozinė, su būgnininkų kolonom, su persirengėliais, fakyrais, čia ir karalius su karaliene.
Šventė 2
Tikriausiai visi miestelio ir aplinkinių kaimų žmonės susirinko į šventę. Ir mes pasineriam į užburiantį šventės sūkurį. Kitą rytą apžiūrim miestelio įžymybes. Nors ką reikėtų įvardinti kaip įžymybes? Visas miestelis, ypač jo senamiestis ir yra viena įžymybė.
Nuotrauka atminčiai ir pirmyn, šiandien mūsų laukia Matera, Alberobello, Ostuni. Baigsim šiandienos turą Bari. Mano žodyne nėra tiek ir tokių žodžių, kad galėčiau apibudinti visą šių miestelių žavesį. Gerai, kad savo nemokėjimą rašyti galiu pridengti nuostabiomis kito komandos nario nuotraukomis.
Matera
Alberobello
Ostuni
Į Bari iš Ostuni važiuojame palei Adrijos jūrą. Ir kaip čia neišsimaudysi.
Adrija
Na dabar jau be sustojimo į Bari. Deja apie Bari nieko negaliu parašyti, atvažiavom gan vėlai, greit į prekybos centrą, šiandien gi LIT vs FRA, krepšinio finalas. Ne visada galima laimėti Europos auksą, taip ir mums, ne visada viskas einasi kaip iš natų. Motelis kuriame apsistojom Bari, buvo remontuojamas, gal dėl to kondicionieriai neveikė, atidarius balkono duris, nuo šalia esančios gatvės sklido automobilių triukšmas, o ir kvapas tuo metu aplink tvyrojo toks, tarsi kur netoliese įvyko kanalizacijos avarija. Todėl, vos tik papusryčiavę išvažiuojam iš Bari. Kitas sustojimas – Vieste. Važiuojam, važiuojam ir vau, vėl Amalfio pakrantė, kelias serpantinais į kalną į kalną į kalną ir staigiai žemyn žemyn žemyn. Ir vaizdai… Vieste vasaros sezonas šiandien baigiasi, iškasami visi skėčiai, surenkami gultai. O mums nuo to tik geriau, galim maudytis pačiuose VIP-iausiuose pliažuose. Atsisveikinam su Adrijos jūra ir maunam į paskutinį mūsų kelionės viešbutį. Bagnoli del Trigno miestelis jau šalies gilumoje, pakeliui į Romą. Čia Europa, čia Italija, čia kiekvienas mažas miestelis kaip stebuklas mums, skaičiuojantiems nepalyginamai trumpesnę savo šalies istoriją, tačiau tai ką pamatom, tikrai užburia. Užeiname į mažą aliejų parduotuvėlę, na tiesiog iš smalsumo. Prie stalelio sėdi du senukai, neskubėdami apie kaži kokius savo reikalus šnekasi. Kol mes dairomės , vienas iš jų šūkteli pardavėją, ateina tokio pat amžiaus nuostabiai maloni senutė, neįmanoma ko nors nenusipirkti. Nusiperkam citrinų aliejaus. Nežinau, brangiai ar pigiai, reikia mums jo ar ne, taip ir noriu paprašyti:
– Ateikit, pamokykit mus kaip reikia gyventi, kad tokią harmoniją turėti…
Ne, ne šitos krautuvėlės, o viso miestelio: ten senukai susėdę vyną gurkšnoja, jaunesni apie reikalus, o gal apie panas šnekasi, čia pat vaikėzai futbolą gainioja. Gaila, vakaras, šį vaizdą tik savo atmintyje galiu išsaugoti. O ir neatkurs jokia kortelė nuoširdaus svetimo žmogaus žvilgsnio, ar tau nesuprantama kalba išsakytų malonių žodžių. Jau visai vakare, užeinam į viešbučio restoraną, (viešbutis 4 žvaigždžių), pasėdėti, išgerti stiklą vyno. Užsisakom tik vyno, padavėjas atneša, pagal visus kanonus jį patiekia, palinguoja galva ir nueina. Po kiek laiko atneša nedidukę picą, restorano dovana, sako, negerai vien vynas be užkandžio. Rytas ne tik protingesnis už vakarą, bet ir gražesnis.
Bagnoli del Trigno
Paskutinės nuostabaus miestelio nuotraukos, taip nenoriu išvažiuoti, kas čia su manim…
Kol kelias veda į Romą, tęsiu savo pažadą, trumpai apie tai, kokią netikėtą likimo dovaną gavome pirmą dieną Vatikane. Kai baigėm Vatikano muziejaus apžiūrą, žinoma einam į katedrą ir – mišios, taip taip, Popiežius Pranciškus laiko mišias.
Mišios
Pabuvom tiek, kiek mums leido įtemptas mūsų grafikas. Tačiau nepatekom į katedrą. Lėktuvas namo vėlai vakare, šiandien dar turim laiko apžiūrėti katedrą, todėl ir negailim nuomoto automobilio. Gan greitai atvažiuojam į Romą, priduodam automobilį, jau minėjau, niekas įbrėžimų neskaičiavo, į metro ir į katedrą. Daug jau matėm žymių šventovių. Ir Kambodžoj ir Tailande ir Europoje, bet Šventojo Petro bazilika mieliausia.
Už lango medžiai geltonu auksu puošia Vilnių, o mums vakarais vis dar atideda reisą iš Romos į Vilnių…
A6