Vasaris Lietuvoje mums su vyru dažniausiai būna sunkiausias mėnuo – tamsus, šaltas ir ilgas. Šiemet nusprendėme, kad vietoj skundų apie žiemą reikia imti ir pabėgti kuo toliau. Taip mūsų pasirinkimu tapo Tailandas, Ko Tao sala. Viena savaitė Ko Tao, Tailande vasario mėnesį tapo tikru tropiniu sapnu, kurį iki šiol prisimename su šypsena.
Į Ko Tao atvykome keltu iš žemyninės Tailando dalies. Jau iš tolo matėme turkio spalvos vandenį ir žaliuojančias kalvas. Kai išlipome, mus pasitiko +30 laipsnių šiluma ir drėgnas tropinis oras – po lietuviškos žiemos tai atrodė kaip kita planeta.
Apsistojome nedideliame bungale netoli paplūdimio. Rytais mus žadindavo paukščių garsai ir bangų ošimas. Pirmąją dieną leidome sau tiesiog būti – basomis vaikščiojome smėliu, maudėmės šiltame vandenyje ir stebėjome saulėlydį.
Ko Tao, Tailandas garsėja kaip viena geriausių nardymo vietų pasaulyje, todėl jau antrą dieną užsirašėme į pradedančiųjų kursus. Iš pradžių šiek tiek jaudinomės – ypač aš, nes niekada anksčiau nebuvau nardžiusi su deguonies balionu.
Tačiau instruktoriai buvo kantrūs ir profesionalūs. Pirmasis nėrimas buvo nepamirštamas – spalvingi koralai, mažos ryškios žuvytės, netgi pamatėme nedidelį rifų ryklį. Vyras po išnirimo iš vandens sakė, kad tai viena įspūdingiausių patirčių jo gyvenime. Aš sutikau – Ko Tao, Tailande povandeninis pasaulis tiesiog magiškas.
Trečiąją dieną išsinuomojome motorolerį ir leidomės tyrinėti salos. Keliai vinguriavo per kalvas, o kartais buvo gana status – prisipažinsiu, laikiau vyrą stipriau nei įprastai.
Užkopėme į John-Suwan Viewpoint. Vaizdas iš viršaus buvo stulbinantis – dvi įlankos su baltu smėliu ir žydru vandeniu. Ten sėdėjome ilgai, tyliai, tiesiog grožėjomės. Vasario mėnesį oras buvo idealus – saulė šilta, bet ne per karšta, o turistų ne per daug.
Kiekvieną dieną atrasdavome naują paplūdimį. Ypač patiko Freedom Beach – ramesnis, mažiau žmonių, skaidrus vanduo. Ten praleidome pusdienį tiesiog skaitydami knygas hamake tarp palmių.
Vakare dažnai vakarieniaudavome paplūdimio restoranuose – valgėme pad thai, šviežias jūros gėrybes, gėrėme kokosų vandenį. Tailandas, Ko Tao mums pasirodė kaip vieta, kur gyvenimas teka be streso.
Vieną dieną aplankėme mažą vietinę šventyklą – Wat Koh Tao. Ten buvo tylu ir ramu. Uždegėme smilkalus ir trumpam sustojome apmąstyti, kaip toli esame nuo Lietuvos – tiek geografine, tiek kultūrine prasme.
Tailando žmonės mus stebino savo šypsenomis ir mandagumu. Net paprastas apsipirkimas vietinėje parduotuvėlėje tapdavo malonia patirtimi.
Paskutinėmis dienomis leidome sau tiesiog mėgautis. Dar kartą nardėme, dar kartą stebėjome saulėlydį, dar kartą vaikščiojome basomis.
Vasaris Ko Tao, Tailande pasirodė tobulas metas – sausasis sezonas, puikios sąlygos nardymui, saulė ir šiluma. Grįždami į Lietuvą jautėmės atsinaujinę.
Ši savaitė Tailande, Ko Tao mums tapo priminimu, kad kartais reikia išdrįsti išvykti labai toli, kad atrastum ramybę. Ir nors Lietuvoje mūsų laukė žiema, širdyje parsivežėme dalelę tropinės saulės.
Rolanx 
A6 
mykols