Vasaris Lietuvoje mums su žmona dažniausiai reiškia pilką dangų, šlapią sniegą ir ilgesį saulei. Šiemet nusprendėme, kad užteks laukti pavasario – reikia patiems jį susirasti. Taip mūsų pasirinkimu tapo Graikija, Nafplijas – nedidelis, romantiškas miestas Peloponeso pusiasalyje. Šešios dienos Nafplijuje, Graikijoje vasario mėnesį tapo viena jaukiausių ir šilčiausių mūsų kelionių.
Atvykome vakare iš Atėnų automobiliu. Kelias vinguriavo palei kalvas, o artėjant prie miesto pasitiko jūros kvapas. Oro temperatūra buvo apie +15 laipsnių – mums, lietuviams vasarį, tai atrodė tikra dovana.
Apsistojome mažame boutique tipo viešbutyje senamiestyje. Kambario balkonas žvelgė į siaurą akmeninę gatvelę su oranžiniais žibintais. Iš karto pajutome, kad Graikija, Nafplijas – tai vieta, kur laikas teka lėčiau.
Tą patį vakarą išėjome pasivaikščioti pakrante. Jūra buvo rami, o horizonte matėsi apšviesta tvirtovė. Sustojome, susikibome už rankų ir tyliai pasidžiaugėme, kad pabėgome nuo lietuviškos žiemos.
Antrąją dieną nusprendėme užkopti į garsiausią miesto simbolį – Palamidi Fortress. Iki viršaus veda daugiau nei 800 laiptelių. Juokavome, kad tai mūsų sporto programa vietoj sporto klubo Lietuvoje.
Lipant sustodavome atsikvėpti, bet kiekviena pauzė atsipirkdavo – atsivėrė nuostabi panorama į Nafpliją, Graikiją ir Argolido įlanką. Viršuje sėdėjome ant akmens sienos, gurkšnojome vandenį ir kalbėjomės apie tai, kaip gera kartais išeiti iš komforto zonos.
Trečiąją dieną pasiplaukiojome laiveliu iki mažos salelės su tvirtove – Bourtzi Castle. Vasaris – ne sezono metas, todėl turistų buvo nedaug. Galėjome ramiai vaikščioti aplink pilį ir grožėtis jūra.
Mano žmona sakė, kad ši vieta primena atviruką. Aš sutikau – Graikija, Nafplijas turi tą ypatingą Viduržemio jūros šviesą, kuri net žiemą atrodo šilta.
Ketvirtąją dieną leidome sau tiesiog klaidžioti po senamiestį. Aplankėme Syntagma Square, sėdėjome kavinėje su vaizdu į neoklasikinius pastatus. Užsisakėme graikiškos kavos ir baklavos.
Stebėjome vietinius, kurie neskubėdami bendravo, diskutavo, juokėsi. Supratome, kad Nafplijas, Graikija – tai vieta, kur gyvenimo tempas natūraliai sulėtėja.
Penktąją dieną išsinuomojome automobilį ir aplankėme Epidaurus Theatre bei Mycenae griuvėsius. Stovėdami senoviniame teatre bandėme patikrinti akustiką – net tylus žodis skambėjo aiškiai.
Mikėnuose vaikščiojome tarp senovinių sienų ir kalbėjomės apie istoriją. Man patinka tokios vietos – jos primena, kokia sena ir turtinga yra Graikijos kultūra.
Šeštąją dieną dar kartą pasivaikščiojome pakrante. Vasaris Nafplijuje, Graikijoje pasirodė idealus – maloni temperatūra, mažiau turistų, daugiau tikrumo.
Prieš išvykdami sustojome ant suoliuko prie jūros. Žmona prisiglaudė prie manęs ir pasakė, kad ši kelionė buvo būtent tai, ko mums reikėjo – laiko dviese, be skubėjimo, be kasdienybės triukšmo.
Rolanx 
A6 
MyTravel