Mes keturi, aš, Darius, ir mano trys geri draugai: Lukas, Paulius ir Ernestas – esame keliautojai iš Lietuvos, kuriuos visada traukė tolimos šalys ir kitokie metų laikai. Kai Lietuvoje sausis reiškia pilką dangų, sniegą ir trumpas dienas, nusprendėme padaryti priešingai: pabėgti nuo žiemos ir išvykti į Argentiną. Mūsų pasirinkimas krito ant Atlanto vandenyno pakrantėje esančio miesto – Puerto Madryn, kuriame praleidome šešias intensyvias, bet nepaprastai turiningas dienas.
Į Argentina atvykome sausio pradžioje. Jau pirmą akimirką pajutome, kad patekome į kitą pasaulio pusę – tiesiogine prasme. Oro uoste mus pasitiko šiltas vėjas, saulė ir visiškai vasariška nuotaika. Po ilgos kelionės buvome pavargę, bet euforija nugalėjo miegą. Puerto Madryn pasirodė jaukus, šviesus miestas su ilgais paplūdimiais ir lėtu gyvenimo tempu. Apsistojome nuomojamame bute netoli jūros, su balkonu, kuriame kiekvieną rytą gerdavome kavą ir juokaudavome, kad Lietuvoje tuo metu žmonės kasa automobilius iš sniego.
Pirmąją dieną skyrėme miestui pažinti. Vaikščiojome pakrante, braidėme Atlanto vandenyje, kuris, mūsų nuostabai, buvo maloniai šiltas. Lukas, kuris visada skeptiškai žiūri į maudynes jūroje, šįkart pats pirmas puolė į vandenį. Vakarop užsukome į vietinį restoraną paragauti argentiniškos jautienos – asado. Ernestas, didelis maisto entuziastas, pareiškė, kad tai buvo geriausias kepsnys jo gyvenime, ir mes visi jam tyliai pritarėme.
Antroji diena buvo skirta gamtai. Išvykome į garsųjį Valdes pusiasalį, apie kurį buvome daug skaitę dar Lietuvoje. Sausis Argentinoje – puikus metas stebėti gyvūniją. Matėme jūrų liūtus, pingvinus, guanakas, o pakrantėse – begalę paukščių. Didžiausią įspūdį paliko akimirka, kai nuo uolos stebėjome jūrų liūtų koloniją – triukšmingą, gyvą ir visiškai laukinę. Paulius, kuris dažniausiai lieka ramus, tą dieną atrodė kaip vaikas, pirmą kartą pamatęs zoologijos sodą, tik šįkart – be narvų.
Trečią ir ketvirtą dienas leidome aktyviau. Išbandėme nardymą su jūrų liūtais – patirtį, kurios niekas iš mūsų nepamirš. Po vandeniu jie buvo smalsūs, greiti ir visiškai nebijojo žmonių. Darius (tai yra aš) prisipažinsiu – pirmos minutės buvo bauginančios, bet netrukus baimę pakeitė susižavėjimas. Vakare grįždavome pavargę, bet laimingi, su alumi rankose ir ilgais pokalbiais apie tai, kaip kelionės keičia požiūrį į kasdienybę.
Penktą dieną nusprendėme tiesiog „būti“. Paplūdimys, saulė, knygos, muzika ir ilgi pokalbiai apie gyvenimą, darbą ir draugystę. Tokios dienos dažnai atrodo paprastos, bet būtent jos labiausiai įstringa atmintyje. Puerto Madryn miestas leido mums neskubėti – tai buvo tikra atgaiva po intensyvaus gyvenimo Lietuvoje.
Paskutinę dieną dar kartą atsisveikinome su jūra, nusipirkome suvenyrų ir pažadėjome sau, kad į Argentiną dar sugrįšime. Šešios dienos Puerto Madryn mieste atrodė trumpos, bet emociškai – labai gilios. Mes išvykome keturiese ir grįžome keturiese, bet šiek tiek kitokie: labiau pailsėję, labiau susivieniję ir su nauja istorija, kurią dar ilgai pasakosime draugams Lietuvoje.
Ši kelionė į Argentiną, Puerto Madryn, mums tapo tobulu pabėgimu nuo žiemos ir puikiu priminimu, kodėl taip verta kartais išdrįsti keliauti labai toli.
MyTravel 
biruta