Mes esame dvi draugės iš Lietuvos – aš ir Monika. Draugaujame jau daugiau nei penkiolika metų, kartu išgyvenome studijas, pirmuosius darbus, nusivylimus ir džiaugsmus. Nors gyvename skirtinguose miestuose, kiekvienais metais stengiamės rasti laiko bent vienai bendrai kelionei. Šį gruodį nusprendėme pabėgti nuo lietuviškos tamsos ir pasirinkome miestą, kuris seniai buvo mūsų sąraše – Mančesterį, Jungtinėje Karalystėje.
Į Mančesterį atvykome vėlų gruodžio vakarą. Miestas mus pasitiko drėgnu oru, šventinėmis šviesomis ir judriomis gatvėmis. Apsistojome nedideliame viešbutyje miesto centre, netoli Northern Quarter rajono. Išsikrovusios daiktus, dar išėjome trumpam pasivaikščioti – norėjosi pajusti miesto pulsą. Gatvėse skambėjo muzika, žmonės skubėjo į barus, o mes, apsivyniojusios šalikais, jautėmės lyg būtume įžengusios į filmą.
Pirmąją dieną skyrėme pažinčiai su miesto centru. Po sočių angliškų pusryčių išėjome tyrinėti Mančesterio senesnių ir modernesnių dalių. Mus labai sužavėjo kontrastai – istoriniai pastatai šalia modernių stiklinių biurų. Užsukome į Manchester Art Gallery, kur praleidome beveik dvi valandas. Monika, kuri mėgsta meną, galėjo ten likti dar ilgiau, o aš džiaugiausi tiesiog ramybe ir galimybe pabūti kartu be skubėjimo.
Popietę pasiekėme garsiuosius Kalėdų turgus. Gruodį Mančesteris, Jungtinė Karalystė, tiesiog gyvena Kalėdomis. Albert Square ir aplinkinėse gatvėse išsirikiavę mediniai nameliai, karšto vyno kvapas ir muzika sukūrė jaukią atmosferą. Ragavome karštą sidrą, vokiškas dešreles ir saldumynus. Stovėjome su puodeliais rankose ir kalbėjomės apie tai, kaip keičiamės, bet vis dar randame bendrą kalbą taip pat lengvai kaip paauglystėje.
Antrąją dieną nusprendėme skirti Mančesterio muzikinei ir alternatyviai kultūrai. Northern Quarter rajonas tapo mūsų mėgstamiausia vieta. Čia lankėmės vintažinėse parduotuvėse, mažose plokštelių krautuvėlėse ir kavinėse. Vienoje jų praleidome beveik valandą, rašydamos atvirukus ir stebėdamos pro langą praeinančius žmones. Vakare nuėjome į nedidelį gyvos muzikos koncertą – tai buvo spontaniškas sprendimas, bet tapo vienu geriausių vakaro prisiminimų.
Trečiąją dieną laukė svarbi stotelė – Old Trafford stadionas. Nors futbolu labiau domisi Monika, net ir man ši vieta paliko didelį įspūdį. Ekskursijos metu sužinojome daug apie klubo istoriją ir miesto ryšį su futbolu. Mančesteris pasirodė kaip miestas, kuris labai didžiuojasi savo sportine dvasia. Po ekskursijos pietavome netoliese esančiame restorane ir dalijomės įspūdžiais.
Ketvirtąją dieną leidome lėčiau. Ryte ilgai miegojome, vėliau išėjome pasivaikščioti palei kanalus netoli Castlefield rajono. Tai buvo ramesnė Mančesterio, Jungtinės Karalystės, pusė – mažiau žmonių, daugiau tylos. Sustojome kavinėje su vaizdu į vandenį, gėrėme arbatą ir kalbėjomės apie ateities planus. Tokios akimirkos mums visada būna pačios svarbiausios.
Vakare dar kartą grįžome į Kalėdų turgus – norėjosi paskutinį kartą pasimėgauti atmosfera. Nusipirkome keletą rankų darbo dovanėlių artimiesiems ir juokavome, kad pusė lagamino bus skirta lauktuvėms. Miestas vakare atrodė dar gyvesnis – šviesos, muzika, juokas.
Paskutinę, penktąją dieną, prieš išvykdamos, dar kartą perėjome mėgstamiausias vietas. Atsisėdome kavinėje miesto centre, užsisakėme pusryčius ir apžvelgėme nuotraukas telefone. Jautėme lengvą liūdesį, bet kartu ir dėkingumą. Mančesteris, Jungtinė Karalystė, mums tapo miestu, kuriame ne tik pamatėme naujų vietų, bet ir dar labiau sustiprinome savo draugystę.
Grįždamos į Lietuvą supratome, kad ši penkių dienų gruodžio kelionė į Mančesterį buvo daugiau nei turistinė išvyka. Tai buvo laikas dviem moterims, kurios per daugelį metų pasikeitė, bet vis dar moka džiaugtis paprastais dalykais – kelionėmis, pokalbiais ir buvimu kartu.
biruta 
Rolanx 
A6