Šiais metais rugsėjį nusprendėme skirti sau – pabėgti nuo darbų, rutinos ir Lietuvos rudens lietaus. Abu su vyru jau seniai kalbėjome, kad norime pamatyti Kroatiją, tad pasirinkome Pulą – miestą, garsėjantį savo istorija, Viduržemio jūros žavesiu ir jaukiu klimatu.
Pirmoji diena – atvykimas į Pulą
Iš Vilniaus keliavome per Vieną, o iš ten – tiesiai į Pulą. Nusileidus mus pasitiko šiltas rugsėjo oras – apie 26 laipsniai, bet nebe taip alinantis karštis, kaip vasarą. Viešbutį pasirinkome netoli centro, kad galėtume viską pasiekti pėsčiomis. Pirmą vakarą nebeskubėjome – pasivaikščiojome senamiesčio gatvėmis, sustojome mažoje kavinėje prie forumo aikštės ir paragavome vietinio vyno „Malvazija“. Jau pirmą vakarą supratome – Kroatijos virtuvė bus mūsų kelionės dalis.
Antroji diena – Pulos amfiteatras
Antrą dieną iškart pasinėrėme į istoriją – aplankėme Pulos amfiteatrą, vieną didžiausių pasaulyje išlikusių romėniškų arenų. Įsivaizduoti, kad prieš beveik du tūkstančius metų čia vyko gladiatorių kovos, buvo stulbina. Pasivaikščiojome po vidinę areną, nusifotografavome ant akmeninių laiptų ir pasijutome lyg grįžę į kitą laikmetį. Po apsilankymo užsukome į šalia esančią kepyklėlę ir nusipirkome burek – sluoksniuotos tešlos pyragėlį su sūriu. Tai tapo mūsų kasdieniu rytiniu užkandžiu.
Trečioji diena – paplūdimiai ir jūra
Rugsėjis Puloje dar labai tinkamas maudynėms, todėl trečią dieną skyrėme poilsiui prie jūros. Pasirinkome Ambrela paplūdimį – smėlėtas, patogus, šalia kavinių. Vanduo buvo skaidrus ir šiltas, matėme net mažų žuvyčių plaukiojančių palei kojas. Vyras pasinėrė su kauke ir vamzdeliu, o aš mėgavausi skaitydama knygą ir tiesiog klausydama bangų. Vakare užsisakėme jūros gėrybių vakarienę: aš pasirinkau kalmarus, jis – šviežią doradą.
Ketvirtoji diena – Brijuni salos
Nusprendėme išbandyti ekskursiją į Brijuni salas, esančias netoli Pulos. Plaukėme laiveliu, mėgavomės vaizdais ir gidu, kuris pasakojo apie šias salas, buvusias prezidento Tito vasaros rezidenciją. Brijuni mus nustebino žaluma, safario parku su zebrais bei elniais, ir net dinozaurų pėdsakais, išlikusiais uolose. Vaikščiodami po parką, kalbėjome, kad čia visai norėtume praleisti daugiau laiko – vieta rami ir paslaptinga.
Penktoji diena – senamiestis ir kavinės
Po kelių dienų intensyvių įspūdžių penktąją dieną praleidome ramiau. Tiesiog klaidžiojome Pulos senamiesčio gatvelėmis. Aplankėme Augusto šventyklą, sužinojome apie senovės romėnų kultūrą, ir ilgai sėdėjome prie kavos vienoje iš mažų lauko kavinių. Pasijutome lyg vietiniai – be skubėjimo, be plano, tik mes, miestas ir saulė. Vakarop paragavome kroatiško patiekalo – „pašticada“ su gnocchi, kurį vyras iškart įtraukė į savo mėgstamiausiųjų sąrašą.
Šeštoji diena – Rovinj išvyka
Norėjome pamatyti daugiau nei tik Pulą, todėl išsiruošėme į dienos kelionę į Rovinj – miestelį, esantį maždaug už valandos kelio. Rovinj pasirodė tarsi mažas perlas su siaurų gatvelių labirintu ir uostu, kuriame linguoja spalvingos valtelės. Užlipome į Šv. Eufemijos bažnyčią ir nuo varpinės atsivėrė kvapą gniaužiantis vaizdas į miestą ir jūrą. Abu sutarėme, kad tai viena romantiškiausių dienų mūsų kelionėje.
Septintoji diena – atsisveikinimas su Kroatija
Paskutinę dieną norėjome praleisti ramiai. Nueidami prie jūros sakėme sau, kad ši savaitė buvo lyg atostogų svajonė – poilsis, istorija, skanūs valgiai ir paprasti dviejų žmonių džiaugsmai. Pasėdėjome ant akmenų krantinėje, stebėjome, kaip saulė leidžiasi už horizontą, ir kalbėjome, kad Kroatija, ypač Pula, tikrai liks mūsų prisiminimuose kaip vieta, kur norisi grįžti.
Mūsų savaitė Puloje, Kroatijoje rugsėjo mėnesį buvo kupina įspūdžių – nuo romėniško amfiteatro didybės iki ramių paplūdimių, nuo Brijuni salų egzotikos iki Rovinj romantiškų gatvelių. Kelionė dviese leido ne tik pažinti naują šalį ir miestą, bet ir sustiprinti mūsų ryšį – juk kelionės dažnai tampa geriausiu būdu iš naujo atrasti vienas kitą.
MyTravel 
mykols 
A6