Kaip studentai Prancūzijos Rivierą šturmavo

Įvadas
Pasakojimas apie tai, kaip 6 turistams iš Lietuvos pavyko bandymas šturmuoti Prancūzijos Rivieros didmiesčius ir viršukalnes. Šis pasakojimas yra daugiau prisiminimai nei tikras pasakojimas.

Data
2007 07 20 12:00 - 2007 07 30 18:30.

Komanda
6 studentai iš Lietuvos.

Transportas
Kemperis FIAT Ducato - Euromobil 590 LS, 2,5 TDi, 1995 m.

Dienoraštis:

2007-02-28, trečiadienis
Pirmą kartą iškelta pati idėja važiuot visiems bendrai kažkur į Europą artėjančią vasarą. Visa tai įvyko sėdint vietoj seminaro Akropolio Pomodoro picerijoj (dabar Can Can Pizza), laukiant kol atsidarys jų virtuvė. Nutarta važiuoti su kemperiu, idant gautųsi pigesnė (kas studentui itin aktualu) kelionė, bei tuo būdu visi galėtumėm važiuoti kartu, o ne atskiruose automobiliuose. Dar tą patį vakarą buvo apsvarstyti kelionės maršruto variantai ir vienbalsiai nutarta važiuoti pas prancūzus į jų Rivierą.

2007-03-15, ketvirtadienis
Interneto pagalba surastas kemperio nuomotojas. Pasirašoma sutartis dėl kemperio nuomos dešimčiai parų (11 dienų ir 10 naktų). Aparatas ne naujas, bet kaip studentams tiks. Kaina - 200 LTL per dieną.

2007-07-17, antradienis - 2007-07-19, ketvirtadienis
Vyksta kiti prieš kelioniniai pasiruošimai. Perkami kelionės draudimai nuo nelaimingų atsitikimų, maistas, kurį vešimės iš namų ir t.t. (pirkto maisto sąrašas bus pridedamas pasakojimo gale; Priedas Nr.1).

Paskutinį vakarą keliautojai susitinka būsimos kelionės aptarti (oficialioji priežastis - vieno iš keliautojų gimtadienis). Be abejo, keliautojai labiau valgo šašlykus ir krepšinį mėto, nei kelionę aptarinėja. Kelionė - rytojaus reikalas.

Naktį vyksta paskutinieji daiktų krovimai, didelis nerimas "ar nieko nepamiršau" ir nekantri nemiga kaip ir prieš kiekvieną didesnę kelionę.

#01 diena - 2007-07-20, penktadienis - nuo Vilniaus beveik iki Katowice
Pagal vakarykštį susitarimą su transporto priemonės nuomotoju, 10:00 atvažiuojam dviese į sutartinę vietą pasiimti mus 10 parų vežiosiančio aparato. Po apmokymų kaip elgtis su visa įranga bei naujų paaiškėjusių gedimų. Mums iš anksto nesakė, nes "nenorėjo mūsų gąsdinti"... Jo...

Gedimai tokie: prietaisų skydelyje dega viena iš avarinių lempučių, rodanti, jog kuro filtre yra vandens. Nuomotojas tikino, kad remontas atliktas, tik lemputė dega; Pasukus raktelį atgal variklis neišsijungia - reikia gesinti įjungus pavarą laikant stabdį atleidžiant sankabą.

Vienas sėdam už vairo, kitas į savo mašiną ir važiuojam palikt nuosavos mašinos namie, nes jos kelionėje mums nereiks. Paliekam mašiną, susikraunam savus daiktus ir važiuojam į sutartą vietą paimti kitų keliautojų ir jų daiktų.

Keliautojus paimam, daiktus susikraunam, šaldytuvą maisto pripildom, lietuvišku moterišku balsu kalbančią navigacinę sistemą (vėliau praminta Birute arba tiesiog Birce) prie priekinio stiklo prikabinam (11:30), maršrutą joje nustatom ir bendrą nuotrauką padarom . Kaip ir viskas. 11:55, netgi 5 minutėm anksčiau, nei planuota (planuota 12:00), pajudam iš Vilniaus Alytaus ir Lenkijos link. Oras geras, nuotaika gera - ko daugiau reikia. Priekyje kelias ir nauji įspūdžiai.

Kadangi turėjom tris vairuotojus, tarėmės, kad visi dar Lietuvoj išbandysim didelių apimčių aparato vairavimo ypatumus. Pirmą kartą prisėdus ne tik didelės apimtys atrodė neįprasta - pavarų perjungimo svirtis tokiam aparate yra aukštai, prie pat vairo, kaip krovininiuose automobiliuose, o vairas, taip pat kaip krovininiuose automobiliuose, - kone gulsčias... Galinio vaizdo veidrodėlių beveik nėra. Vidurinis rodo tik paties kemperio vidų, o šoninius užstoja kemperio išsikišę šonai.. Bet po pirmos valandos jau viskas atrodo daug paprasčiau, gana greit adaptuojamės prie naujų sąlygų.

Važiuojam per visą Vilnių, gaunam šiek tiek kamščių, sukam Trakų kryptimi (A4 kelias), vėliau - Druskininkų, o už Valkininkų nusukam Daugų ir Alytaus kryptimi į Vakarus (128 kelias).

Pirmasis sustojimas - vos po pusantros valandos (13:25) ir vos už 110 kilometrų nuo Vilniaus. Alytus. Pagrindinė stojimo priežastis buvo man nusipirkti vaistų nuo vakar vakaro kamavusio gerklės skausmo ir kažko profilaktikai nuo peršalimo, nes savijauta buvo nekokia, o susirgti pusmetį lauktos kelionės metu mažiausiai norėtųsi. Nieko keisto, kad sustojimas šiek tiek užsitęsė, nes visi išsilakstė kas ledų, kas dar ko. Toje pačioje vietoje pirmą kartą susidūrėm su "didelis kemperis mažoje stovėjimo aikštelėje" situacija. Pasistatėm gana patogiai, tačiau iš visų pusių sustojo dzūkeliai kas kaip papuolė. Reikėjo vienam mūsų išlipus padėti vairuotojui manevruoti idant neapgadinti šalia padrikai stovinčių alytiškių transporto priemonių. Viskas baigiasi užvažiavimu ant bordiūro galiniu ratu ir tai sekusiu geroku viso kemperio pakratymu. Va jums ir pirmas kartas. Kitą kartą jau žinosim, kad posūkius reik "imti" iš toliau.

Iš kart už Alytaus pasikeičiam vairuotoją ir toliau tęsiame kelionę Lazdijų (45 km) link (132 kelias). Nors aparatas greitėja labai labai lėtai, bet įsibėgėjus 95-100km/h palaikyti galima gana nesudėtingai, todėl važiuot visai gerai. Lazdijuose pripilam kuro baką iki viršaus lietuviško (turbūt rusiško) dyzelino Lukoil'e (63,99 LTL) ir važiuojam iki lenkų sienos (9 km) (135 kelias).

15:15 Lietuvos laiku (14:15 Lenkijos ir visos Vakarų Europos laiku; toliau pasakojime visi laikai - vietos laiku) jau esam prie Lietuvos - Lenkijos sienos, kur jokių trukdžių nepatiriame, nors pasieniečiai pasitaikė juokingi. Lenkų pasienietis peržiūrėjęs mūsų pasus perdavė juos lietuvių pasieniečiui, kuriam prabilus pajautėm labai išraiškingą Alytaus regiono tarmę. Ne tarmė mums pasirodė juokinga, o jo turbūt visiškas neturėjimas ką veikt, apie ką buvo galima spręsti iš jo aktyvaus klausinėjimo tokių dalykų kaip kemperio nuomos kaina ir "kur čia taip galima išsinuomoti", keliom dienom važiuojam ir panašių visiškai su tarnyba muitinėje nesusijusių dalykų. Labai atidžiai mus visus bei mūsų transporto priemonę apžiūrėjęs, įsitikinęs, kad visiems mums daugiau nei 18 (iš tikrųjų daugumai daugiau nei 20), pareigūnas palinki gero kelio ir štai mes jau Lenkijoj.

Vos už sienos apsikeičiam vairuotojais ir važiuojam Augustavo (Augustόw) (16 kelias; kitur rašo, kad 663 kelias) ir Lomžos (Łomża) link (61 kelias). Prasideda linksmieji Lenkijos keliai keliukai. 95-100km/h kaip Lietuvoje palaikyti jau nebe įmanoma, tenka tenkintis 70-80km/h greičiu. Važiavimas ilgas ir nuobodus. Vienintelė paguoda yra penktadienio vakaras, kas gerokai sumažina automobilių srautą Varšuvos link ir padidina srautą nuo Varšuvos (t.y. prieš mus), todėl įprastų "malūchų" ir fūrų buvo gerokai mažiau. Važiuojant tokiu aparatu tai yra tikrai reikšminga, nes su juo lenkimai vykdomi dar sunkiau nei su lengvąja, todėl kiekvienos fūros nebuvimas labai lengvina kelią per Lenkiją. Oras Lenkijoje neblogas - kaip ir Lietuvoje saulėta ir giedra.

Pirmas Lenkijos miestas Augustavas pasiekiamas greitai (50 km) (15:00), pravažiuojamas irgi greitai. Tas "greitai" yra sąlyginis, atsižvelgiant į Lenkijos kelių apkrovimą bei kemperio judrumo galimybes. Visai gražiai atrodo tos kurortinės lenkų vietos..

Ties Lomža (105 km) prasideda kelio remontai, o tuo pačiu ir milžiniškas kamštis į priešingą, nei mes važiuojam, pusę. Tas kamštis tęsėsi bent 10 kilometrų ir mes labai džiaugėmės nestovintys panašiame ir labai vylėmės, kad mums grįžtant šioje vietoje mūsų neištiks tas pats likimas. Ties Ostrόw Mazowiecka (45 km)įsukam į Bialystoko (lietuviškai, rodos, vadinamas Baltstoge) (Białystok) plentą (18 kelias; E67) ir važiuojam tiesiai Varšuvos (Warszawa) link. Bialystoko plentas gerokai labiau apkrautas, todėl važiavimas tampa lėtesnis ir sudėtingesnis. Remonto darbų taip pat netrūksta. Apribojimai iki 50 km/h ir ten tykanti kelių policija yra gana įprastas vaizdas, todėl nieks ir nesistebi. Ties Vyškovu (Wyszkόw) (40 km) prasideda dviejų juostų kelias, todėl vairuoti daug geriau. Toks kelias mus veda iki pat Varšuvos (Warszawa) (50 km iki tilto per Vyslą). Varšuvoje pasiklysti nebijom (19:10) ir Clarion navigacijos vedami per Varšuvos centrą išvažiuojam į Katovicų (Katowice) kelią (8 kelias; E67). Nors buvo penktadienio vakaras, Varšuvos centre nebuvo labai jau daug judesio, kokio tikėjausi. Viskas atrodė Lenkijos lygiu gana dailu, tačiau žmonių gatvėse per daug nesimatė. Tik automobilių, kaip visada Lenkijoje, nestigo. Dangus apsiniaukia. Pradeda lynoti.

Stojam degalinėje (20:10) jau reikiamame kelyje iš karto už Varšuvos priemiesčio Rašyn (Raszyn) (15 km nuo tilto per Vyslą), ties kuriuo piečiau Varšuvos išsiskiria du dideli keliai - į Katovicus (Katowice) ir į Krokuvą (Kraków). Čia užtrunkame valandėlę. Pirmą kartą bandom išlankstyti, išdėlioti lovas miegojimui, bėgiojam į degalinės tualetus vakariniam apsiprausimui. Susitvarkę pakeičiam vairuotoją, kuris į pagalbą naktiniam vairavimui gauna pagalbininkę (toks kelionės planas ir buvo - trys vairuotojai, trys pagalbininkės naktiniams vairavimams). Likę keturi keliautojai eina miegoti.

Važiuojam dviejų juostų Lenkijos "autostrada", kurioje pilna apribojimų iki 70 km/h bei sankryžų su šviesoforais. Nepaisant visų šviesoforų ir apribojimų važiavimas gerokai geresnis nei iki Varšuvos vienos juostos keliuose su miesteliais ir kaimais. Ties Piotrkόw Trybunalski (120 km) kelias prisijungia prie kelio Nr. 1 Gdanskas (Gdansk) - Čekijos siena (Cieszyn). Bevažiuojant pradeda stipriai lyti ir žaibuoti (00:00). Tuo metu vairavusiųjų liudijimu, tai buvo patys didžiausi ir įspūdingiausi žaibai kiek jie yra matę per visą savo gyvenimą. Audra tokia stipri, kad net kemperis neatlaiko. Lietaus vanduo kažkaip patenka į vidų ir pradeda lašėti ant miegančiųjų per kondicionavimo sistemą. Tiesiami rankšluosčiai, šluostomasi.

Ilgainiui lietus ir žaibai aplink mūsų kelią aprimsta, nors tolumoje vis dar matosi žaibo nušviestos pašvaistės, o daug kur ant kelio randam nukritusių medžių, vienas kurių netgi bandė užtverti mums kelią. Va jums ir rekordiniai karščiai ir sausra, praėjusią savaitę kankinusi Lenkijos kraštą. Įspūdinga pabaiga. Lietui šiek tiek aprimus stojam Čenstochovoj (Częstochowa) (80 km) degalų pasipildyti (238,51 PLN; ~219,43 LTL). Dar McDonald's tualetais nepraleidžiam progos pasinaudot. Para baigiasi kažkur Lenkijos pietuose šiek tiek už Čenstochovos jau nebetoli Katovicų bevažiuojant Čekijos link.

Dienos maršrutas: Vilnius - 90 km - Daugai - 20 km - Alytus - 45 km - Lazdijai - 10 km - LT/PL siena - 50 km - Augustόw- 105 km - Łomża - 45 km - Ostrόw Mazowiecka - 90 km - Warszawa - 140 km - Piotrkόw Trybunalski - 80 km - Częstochowa - ~20km.
Viso per dieną: 795 km
Viso per kelionę: 795 km

#02 diena - 2007-07-21, šeštadienis - nuo beveik Katowice iki Murg
Važiuojam nuo Katovicų toliau plentu, vėliau virstančiu nauja, dar net nevisiškai baigta lenkų magistrale per Biesko-Bialą (Bielsko-Biała) iki čekų sienos (70 km) (1 kelias). Apie 02:15 pasiekiam Čekijos sieną. Čekai kaip visada beveik netikrinę praleidžia mus į alaus šalį. Mes dar kartą apkeičiam vairuotojus, nusiperkam lipduką, žymintį sumokėjimą už Čekijos greitkelius bei automagistrales (PLN 47,00; galioja mėnesį), ir važiuojam Olomouco (Olomouc) link (48 kelias; E462). Birutės padedami, vėliau šiek tiek ir klaidinami (nors aparatas ir naujas, bet žemėlapiai jau spėjo šiek tiek pasenti ir paties naujausio magistralinio čekiško kelio nebuvo jame, todėl reikėjo orientuotis ir pagal kelio ženklus, ko paprasčiausiai nesitikėta), važiuojam vingiuotais ir kalnuotais dviejų juostų čekiškais keliais. Vėl pradeda lyti ir žaibuoti. Nors nebe taip įspūdingai kaip Lenkijoje, bet vis tiek gražu. O kiekvienas žaibo žybsnis vairuotojui atstoja tolimųjų žibintų įjungimą, nes apšviečia visą kelią tolumoje, kuris tamsią šlapią naktį taip ir prašosi apšviečiamas.

Už Hranice (Hranice) miestelio (75 km) įsiliejam į autostradą (35 kelias; E442; E462), kur netoli Olomouco (50 km) radę aikštelę keičiam vairuotoją. Paskutinis vairuotojas mus betoninėmis dardančiomis (labai nemalonu tiek miegantiems, tiek patiems vairuojantiems) čekiškomis autostradomis (46 kelias, nuo Vyškovo (Vyškov) D1 kelias; E462) atidardena iki netoli Brno (85 km), kur kertasi Brno - Praha (D1 kelias; E50; E65) ir Brno - Bratislava (D2 kelias; E65) autostrados. Prie pat tos autostradų sankirtos stovi didelis prekybos centras, kuriame ryte, vos jam atsidarius, ketinome užsipirkti šiek tiek maisto bei, be abejo, čekiško alaus.

Vairuotojo netyčia praleisto nusukimo nuo automagistralės į patį prekybos centrą ir vėliau sekusio atbulinio vairavimo autostradoje (10 metrų, bet vis tiek..) dėka gavom daug garsinių, o vėliau ir vaizdinių signalų nuo vieno dėl to labai supykusio fūros vairuotojo. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. 3 gulintys policininkai ir mes jau prekybos centro stovėjimo aikštelėje laukiam ryto, kai atsidarys durys. Pamiegojom nuo 04:00 iki 08:00.

Atsikėlę ryte visi pakaitom bėgom į prekybos centro tualetus dantukų valyt, o tada mergaitės liko ruošti pusryčių iš mūsų turimų maistų, o berniukai nubėgo į patį TESCO prekybos centrą alaus užsipirkt. Kadangi iš mūsų 6 alaus mėgėjai tebuvo 4 (likę - patys kalti), tai nusipirkom dvi dėžutes alaus - vieną Budweiser ir vieną Pilsner Urquell. Po 10 butelaičių kiekvienam dešimčiai dienų. Net labai saikinga, sakyčiau.

Papusryčiavę, daiktus susikrovę pajudėjom (11:00) Austrijos link. Važiuojam čekų autostrada Bratislavos (Bratislava) link (D2 kelias; E65), vėliau nusukam nuo autostrados ties Hustopeče (Exit 25) (11:20) ir per mažus miestelius kalnuotais keliukais (420 kelias) pasiekiam Mikulovo (Mikulov) plentą (52 kelias; E461), o už keleto kilometrų ir patį Mikulovo miestelį (25 km) (11:45), esantį prie pat Čekijos - Austrijos sienos. Prieš išvažiuodami į Šengeno erdvę, prisipilam sklidiną baką šiek tiek pigesnių degalų (1742,60 CZK; ~212,60 LTL).

Sienos kirtimas, kaip šiais laikais Europoj įprasta, neužtrunka, todėl 12:15 jau įvažiuojam į Šengeno erdvę ir į Austriją. Nusiperkam vinjetę (Vignette), žyminčią mokestį už Austrijos kelius (EUR 7,60; galioja 10 dienų). Pasipiktinę tualetų apmokestinimu važiuojam toliau.

Tiesa, nusprendėm, kad šeštadienio popietę geriau būtų Vienos (Wien) vengti, važiuojam mažais keliukais (45 kelias, 34 kelias), apie 14:20 pervažiuojam tiltą per Dunojų (Donau) netoli Kremso (Krems), vėliau važiuojam magistraliniais keliais (S33 kelias), kol galiausiai išlendam į austrišką autostradą netoli Sen Polteno (St. Pölten) (140 km) (A1 kelias "West-Autobahn"); E60), kuria važiuojam iki Salzburgo (Salzburg) (235 km). Atsiveria Alpių panoramos Pietuose ir Vakaruose, kuriomis visą kelią ir grožimės, fotografuojam bei filmuojam. Į Salzburgą nesukam, tiesiog pravažiuojam jį autostrada, o iš kart už jo autostrada veda per kamputį Vokietijos žemės (8 kelias; E60; E52), taigi gaunam koją įkelti ir į Bavarijos teritoriją (17:30). Vėliau atsiskiria autostrada į Insbruką (Innsbruck) ir mes patraukiam tiesiai į pietus - vėl į Austriją (93 kelias; E60; E45). Pakeliui sustojam degalų (72,00 EUR; ~248,54 LTL).