Šalis: Albanija
Data: 2019-liepa
Keliautojai: Aš+žmona+sūnus
Fototechnika: Samsung S8 ir S9
Ketvirta diena
Pogradecas [AL] – Permetis [AL]: 185km (T2451km)
2019-liepos-27
Galima sakyti poilsio diena. Laukia tik 185 km kalnų serpantinais. Iš ryto dar „pamaklinėjame“ po Pogradeco centriuką, pavalgome vietinių kepinių ir į kelią link Benje Termės esančios šalia Lengaricės kanjono. Nepilni 200 kilometrų, bet važiavome pusė dienos. Serpantinai, keliai be atitvarų, žvirkeliukai, skardžiai. Planas buvo nakvoti palapinėse prie Benje „natūralaus SPA centro“, bet nepamirškime, kad važiuojame rugpjūčio mėn. ir dar šeštadienį, žmonių tuntai, vos randame, kur prisiparkuoti ir dar už parkavimą susimoka. Prisikaičius internete, kad tai puiki ir rami vieta stovyklavimui, truputi nusiviliame, na pats sezono įkarštis. Įsirengiame tik mini stovyklą su kėdutėmis, stalais, virtuve ir pietumis, bėgame maudytis. Poilsis. Termėje praleidžiame laiką iki pat vakaro ir dėl perdidelio turistų apkrovimo nutariame važiuoti į Permetį. Randame žiauriai šaunius apartamentus pačiame miestelyje. Albanų šeimos įkurti svečių namai, labai svetingi ir malonųs žmonės, pavaišina rakija ir papasakoja, kad jų dukterėčia mokinasi Vilniuje ekonomiką. Lengvas atokvėpis terasoje, besigrožint saulėlydžių kalnuose, bei alumi ir rakija :)
Pusryčiai Pogradeci
Benje Termės
Vietinės gamybos rakija pas svetingus albanus
Permetis
Penkta diena
Permetis [AL] – Kasmil [AL]: 130km (T2581km)
2019-liepos-28
Kadangi atostogos, labai neskubame keltis. Rytas, apie 9 val., saulė gan aukštai kepina, temperatūra jau pakilusi iki ~24C. Pajudame iš Permečio miestelio link Ksamilo kurorto. Ksamil'as, vienas iš gražiausių kurortinių miestelių prie Jonijos jūros, bet vienas ir iš skurdžiausių, masinis turizmas, dar nedaug nuo Vlorės žemyne pasistūmėjo, turbūt reikės dar kokių 4-5 metų, kad Ksamil būtų sugadintas turizmo. Šiandienos maršrutas tik 130 km, serpantinais, žvirkeliukais, kai kur asfaltu, bet užtrukom visą dieną, turbūt ilgiausias važiavimas iš visos kelionės, vidutinis greitis siekė 20-30km/h. Pakeliui aplankėme garsiąją „Blue Eye“, tikėjomės rasti ten ramybę, bet nepamirškime, kad važiuojame pačiu piko metu – rugpjūčio mėnesį, tai žmonių buvo daugiau nei Palangoje prie tilto. Žydrosios akies šaltinis – tai iš nenustatyto gylio vanduo nuolat veržiasi taip greitai ir gausiai, kad iš niekur nieko prasideda upė, vanduo be perstojo kyla į viršų su tokia jėga, kad net susidaro vandens kupolas. Prieš kelis metus, sausą vasarą, šaltinis buvo išdžiuvęs, jei gerai pamenu, žmonės buvo nusileidę į 50 metrų gyli ir dar nesimatė "dugno". Suvalgome ledų, ilgai būti nėra noro tokioje žmonių knibždalinėje ir judame į Ksamil'ą. Pakeliui aplankome, šale Mesapotamo miestelio esančia Šv. Nikolo ortodoksų bažnyčią, pastatytą 1225 metais. Ksamil‘e turim išsinuomavę Vilą, porai naktų, su vaizdu į lušnynus ir žydrą Jonijos jūrą – pailsėsime.
Pakelės vaizdai
Žydroji akis "Blue eye"
Stabtelėjome prie Šv. Nikolo bažnyčios
Lekiam toliau žvyrkeliukais
Ksamil - Jonijos jūra
Vakarienė, šio regiono TOP2 jūros gėrybių restorane, trims asmenims su gėrimais, salotom ir jūros gėrybėm - Total 25eur
Vakarinis vaizdas iš vilos balkono į "lušnynus" ir Jonijos jūrą.
Šešta diena
Ksamil [AL]
2019-liepos-29
Laisva diena "chillinam"
Vaizdas iš Vilos į aplinkiniu "lušnynus, vilas"
Diena be vairavimo, tai "šeimamobilis" ilsisi :)
Poros eurų užkandukai prieš vakarienę, Albanija super vieta dėl maisto kokybės / kiekio / kainos santykio.
Tolimesnė sala, Graikija, Korfu.
Naktinis "lušnynas", bebūnant balkone/terasoje, daug veiksmo aplink vyko. Kas iš vietinių balkonuose vakarieniavo, kas įtartinas "makles" darė prie vis privažiuojančių automobilių :)
Septinta diena
Ksamil [AL] – Vlore [AL]: 138km (T2719km)
2019-liepos-30
Diena, kai vėl į kelią. Planuojantis kelionę, buvo tikslas atkarpoje nuo Sarandės link Vlorės aplankyti visus garsiuosius Albanijos „laukinius“ paplūdimius (Kakome, Jale, Gjipe, Dhermi, Porto Palermo ir daugelį kitų), net praleisti 2 naktis su palapinėmis garsiajame Gjipe paplūdimyje, kuris pasiekiamas tik pėsčiomis einant 3km, arba įmanoma su visureigiu ar padidinto pravažumo automobiliu (P.S. važiuojant į Albaniją verta užsukti į Gjipe, vien tas skardis kuriuo reikia leistis, kad pasiektum „laukinį“ paplūdimį). Bet, kaip ir minėjau pradžioje, dėl pasikeitusios situacijos ir kelionės sutrumpinimo, nebeturėjom galimybės :( gal kitą kartą... Įdienojus, pirmas sustojimas Porto Palermo paplūdimyje, vasara, pats sezonas, žmonių begalės. Aplankome pilį ir maudynės įlankoje, truputi paužkandžiaujame (automobilyje visas stovyklavimo inventorius, kėdės stalai, katiliukai ir t.t. tad keblumų nesukelia). Sekanti stotelė, paskutinis Jonijos jūros paplūdimys prieš kylant į Llogara Pass – Dhermi. Prieš kelis metus – tai buvo visiškai atoki vieta, dabar visa pakrantė nusėta gultais ir paplūdimio kavinėmis, restoranais. Paplūdimyje praleidžiame visą dieną ir skubam toliau, nakvynei į Vlorę, grafikas „spaudžia“. Pats Llogara Pass, visai įspūdingas, ir kažkodėl nejauku buvo važiuoti, gal dėl to, kad giedra diena ir viskas aplinkui matėsi, gal dėl to, kad vežu šeimą, o gal jau senatvė? Tikrai yra daug tekę važinėti serpantinais įvairiausiose šalyse, ir net be jokių atitvarų – jokio jaudulio. O šiandien truputi prakaitavo delnai, gal tiesiog tokia diena išpuolė :) Kaip būdinga visoms aukštoms viršukalnėms, vienoje pusėje giedra ir saulėta, kitoje apniūrę ir rūkas, taip ir čia neišimtis, vos pradėjus leistis žemyn link Vlorės, pradėjo daugėti debesų. Vlorėje buvome užsibookinę dviems naktims pakelės viešbutuką, bet... po pirmos nakties nutarėme nebebūti. Pirmas dalykas, nuo Vlorės nebe ta Albanija, čia vien turistinis popsas, kaip Palangoje, jeigu laikas būtų nevaržęs, būtume grįžę atgal, žemyn į tikrą Albaniją. Antras dalykas, pats viešbutis, pirmą kartą gyvenime booking.com platformoje daviau patį žemiausią įvertinimą, nors ir esu miegojęs įvairiose skylėse, tarkim Senegale. Bet čia buvo konkretus nusivylimas. Atliekant rezervaciją buvo nurodyta, kad kreditinė kortelė reikalinga tik rezervacijos patvirtinimui ir neatvykimo atveju bus „nuchardžinama“ 40% sumos, o mokėjimas vietoje. Vos tik atvykus „reception‘e“ paklausus ar dabar galiu susimokėti, ar išvykstant gavau atsakymą, „Niet Problem Friend“, kad visa suma jau nuskaičiuota nuo kortelės. Turbūt taip bando išlaikyti svečius. Viešbutukas priklauso sutuoktiniams, italui ir ukrainietei. Visas personalas atrodo, jog tik išėjęs iš Praveniškių, na bet dėl to negalime teisti, gal toks žmonių stilius, labai nekreipiame dėmesio. Kambario durys tiesiogine prasme užsirakina „pleistriuko“ pagalba, tai daiktus pasiimame kartu ir važiuojame vakarieniauti ir pasivaikščioti po Vlore pakrantę. Grįžus vidurnaktį į viešbutuką, buvo visa ko viršūnė, muzika visu garsu grojo iki 2-3 valandų nakties, nors viešbutis tuščias, tik mes ir besitūsinantys savininkai su personalu, na nesam labai lepūs triukšmui, galvoje pakentėsime, bet buvo ir kita problema. Pats viešbutukas, toks amerikietiško stiliaus, trijų aukštų, laiptai lauke, į aukštus patenkama per kiemą, balkonus, pirmame aukšte, tiksliau terasoje, „ale“ restoranas, kuriame degė milžiniškos kepsnynės, kažką savininkai grillino ir visi dūmai keliavo į kambarius. Vos pravėrus kambario duris, smogas buvo didesnis negu rusiškoje dūminėje pirtyje, visą naktį buvo baisu užmigti, kad nenutrokštume nuo dūmų, kvapas ir akių, gerklės graužimas, nepakeliamas. Po bemiegės nakties, ryte susipakavome ir išvykome, na tikrai nesame labai išrankūs, dažniausiai nakvojame palapinėse, bet sumokėjus 100eur už tokią prabangą ir dar su mažu vaiku, nutarėme sekančią naktį nebekentėti :) Na tokia tiesiog nemaloni patirtis, o kai viskas susideda į krūvą, viešbutis, pati Vlorė, visas turistinis popsas, po tos nuostabios ne turistinės, svetingos, nuoširdžios Albanijos apačioje, lieka keliauti toliau, link nuostabiosios Juodkalnijos.
