BalkanTrip2019: 2 dalis

Šalis: Albanija

Data: 2019-liepa

Keliautojai: Aš+žmona+sūnus

Fototechnika: Samsung S8 ir S9

Ketvirta diena

Pogradecas [AL] – Permetis [AL]: 185km (T2451km)

2019-liepos-27

Galima sakyti poilsio diena. Laukia tik 185 km kalnų serpantinais. Iš ryto dar „pamaklinėjame“ po Pogradeco centriuką, pavalgome vietinių kepinių ir į kelią link Benje Termės esančios šalia Lengaricės kanjono. Nepilni 200 kilometrų, bet važiavome pusė dienos. Serpantinai, keliai be atitvarų, žvirkeliukai, skardžiai. Planas buvo nakvoti palapinėse prie Benje „natūralaus SPA centro“, bet nepamirškime, kad važiuojame rugpjūčio mėn. ir dar šeštadienį, žmonių tuntai, vos randame, kur prisiparkuoti ir dar už parkavimą susimoka. Prisikaičius internete, kad tai puiki ir rami vieta stovyklavimui, truputi nusiviliame, na pats sezono įkarštis. Įsirengiame tik mini stovyklą su kėdutėmis, stalais, virtuve ir pietumis, bėgame maudytis. Poilsis. Termėje praleidžiame laiką iki pat vakaro ir dėl perdidelio turistų apkrovimo nutariame važiuoti į Permetį. Randame žiauriai šaunius apartamentus pačiame miestelyje. Albanų šeimos įkurti svečių namai, labai svetingi ir malonųs žmonės, pavaišina rakija ir papasakoja, kad jų dukterėčia mokinasi Vilniuje ekonomiką. Lengvas atokvėpis terasoje, besigrožint saulėlydžių kalnuose, bei alumi ir rakija :)20190727_095715-01.jpeg

Pusryčiai Pogradeci

20190727_100218-01.jpeg20190727_113348-01.jpeg20190727_113518-01.jpeg

20190727_113526-01.jpeg

20190727_122526-01.jpeg

20190727_123022-01.jpeg20190727_123030-01.jpeg

20190727_123101-01.jpeg

20190727_123112-01.jpeg

20190727_123724-01.jpeg

20190727_132651-01.jpeg20190727_143136-01.jpeg

20190727_143142-01.jpeg

 Benje Termės

20190727_144357-01.jpeg

20190727_150135-01.jpeg

20190727_150141-01.jpeg

20190727_152234-01.jpeg

20190727_152338-01.jpeg

 Vietinės gamybos rakija pas svetingus albanus

20190727_181254-01.jpeg

 Permetis

20190727_183135-01.jpeg

20190727_183242-01.jpeg

20190727_183258-01.jpeg

20190727_192509-01.jpeg

Penkta diena

Permetis [AL] – Kasmil [AL]: 130km (T2581km)

2019-liepos-28

Kadangi atostogos, labai neskubame keltis. Rytas, apie 9 val., saulė gan aukštai kepina, temperatūra jau pakilusi iki ~24C. Pajudame iš Permečio miestelio link Ksamilo kurorto. Ksamil'as, vienas iš gražiausių kurortinių miestelių prie Jonijos jūros, bet vienas ir iš skurdžiausių, masinis turizmas, dar nedaug nuo Vlorės žemyne pasistūmėjo, turbūt reikės dar kokių 4-5 metų, kad Ksamil būtų sugadintas turizmo. Šiandienos maršrutas tik 130 km, serpantinais, žvirkeliukais, kai kur asfaltu, bet užtrukom visą dieną, turbūt ilgiausias važiavimas iš visos kelionės, vidutinis greitis siekė 20-30km/h. Pakeliui aplankėme garsiąją „Blue Eye“, tikėjomės rasti ten ramybę, bet nepamirškime, kad važiuojame pačiu piko metu – rugpjūčio mėnesį, tai žmonių buvo daugiau nei Palangoje prie tilto.  Žydrosios akies šaltinis – tai iš nenustatyto gylio vanduo nuolat veržiasi taip greitai ir gausiai, kad iš niekur nieko prasideda upė, vanduo be perstojo kyla į viršų su tokia jėga, kad net susidaro vandens kupolas. Prieš kelis metus, sausą vasarą, šaltinis buvo išdžiuvęs, jei gerai pamenu, žmonės buvo nusileidę į 50 metrų gyli ir dar nesimatė "dugno". Suvalgome ledų, ilgai būti nėra noro tokioje žmonių knibždalinėje ir judame į Ksamil'ą. Pakeliui aplankome, šale Mesapotamo miestelio esančia Šv. Nikolo ortodoksų bažnyčią, pastatytą 1225 metais. Ksamil‘e turim išsinuomavę Vilą, porai naktų, su vaizdu į lušnynus ir žydrą Jonijos jūrą – pailsėsime.

Pakelės vaizdai20190728_084039-01.jpeg

20190728_084100-01.jpeg

20190728_101007-01.jpeg

20190728_101208-01.jpeg

20190728_110812-01.jpeg

20190728_110829-01.jpeg

20190728_111112-01.jpeg

 Žydroji akis "Blue eye"

20190728_114603-01.jpeg

20190728_114619-01.jpeg

20190728_115019-01.jpeg

20190728_115745-01.jpeg

20190728_115800-01.jpeg

 Stabtelėjome prie Šv. Nikolo bažnyčios

20190728_124134-01.jpeg

20190728_124434-01.jpeg

20190728_124759-01.jpeg

20190728_124840-01.jpeg

 Lekiam toliau žvyrkeliukais

20190728_125029-01.jpeg

 Ksamil - Jonijos jūra

20190728_151409-01.jpeg

20190728_151419-01.jpeg

 Vakarienė, šio regiono TOP2 jūros gėrybių restorane, trims asmenims su gėrimais, salotom ir jūros gėrybėm - Total 25eur

20190728_183703-01.jpeg

20190728_184615-01.jpeg

 Vakarinis vaizdas iš vilos balkono į "lušnynus" ir Jonijos jūrą.

20190728_202347-01.jpeg

Šešta diena

Ksamil [AL]

2019-liepos-29

Laisva diena "chillinam"

Vaizdas iš Vilos į aplinkiniu "lušnynus, vilas"

20190729_101850-01.jpeg

20190729_114807-01.jpeg

Diena be vairavimo, tai "šeimamobilis" ilsisi :)

20190729_131419-01.jpeg

20190729_142824-01.jpeg

Poros eurų užkandukai prieš vakarienę, Albanija super vieta dėl maisto kokybės / kiekio / kainos santykio.

20190729_195823-01.jpeg

Tolimesnė sala, Graikija, Korfu.

20190729_201801-01.jpeg

Naktinis "lušnynas", bebūnant balkone/terasoje, daug veiksmo aplink vyko. Kas iš vietinių balkonuose vakarieniavo, kas įtartinas "makles" darė prie vis privažiuojančių automobilių :)

20190729_204125-01.jpeg

Septinta diena

Ksamil [AL] – Vlore [AL]: 138km (T2719km)

2019-liepos-30

Diena, kai vėl į kelią. Planuojantis kelionę, buvo tikslas atkarpoje nuo Sarandės link Vlorės aplankyti visus garsiuosius Albanijos „laukinius“ paplūdimius (Kakome, Jale, Gjipe, Dhermi, Porto Palermo ir daugelį kitų), net praleisti 2 naktis su palapinėmis garsiajame Gjipe paplūdimyje, kuris pasiekiamas tik pėsčiomis einant 3km, arba įmanoma su visureigiu ar padidinto pravažumo automobiliu (P.S. važiuojant į Albaniją verta užsukti į Gjipe, vien tas skardis kuriuo reikia leistis, kad pasiektum „laukinį“ paplūdimį). Bet, kaip ir minėjau pradžioje, dėl pasikeitusios situacijos ir kelionės sutrumpinimo, nebeturėjom galimybės :( gal kitą kartą... Įdienojus, pirmas sustojimas Porto Palermo paplūdimyje, vasara, pats sezonas, žmonių begalės. Aplankome pilį ir maudynės įlankoje, truputi paužkandžiaujame (automobilyje visas stovyklavimo inventorius, kėdės stalai, katiliukai ir t.t. tad keblumų nesukelia). Sekanti stotelė, paskutinis Jonijos jūros paplūdimys prieš kylant į Llogara Pass – Dhermi. Prieš kelis metus – tai buvo visiškai atoki vieta, dabar visa pakrantė nusėta gultais ir paplūdimio kavinėmis, restoranais. Paplūdimyje praleidžiame visą dieną ir skubam toliau, nakvynei į Vlorę, grafikas „spaudžia“. Pats Llogara Pass, visai įspūdingas, ir kažkodėl nejauku buvo važiuoti, gal dėl to, kad giedra diena ir viskas aplinkui matėsi, gal dėl to, kad vežu šeimą, o gal jau senatvė? Tikrai yra daug tekę važinėti serpantinais įvairiausiose šalyse, ir net be jokių atitvarų – jokio jaudulio. O šiandien truputi prakaitavo delnai, gal tiesiog tokia diena išpuolė :) Kaip būdinga visoms aukštoms viršukalnėms, vienoje pusėje giedra ir saulėta, kitoje apniūrę ir rūkas, taip ir čia neišimtis, vos pradėjus leistis žemyn link Vlorės, pradėjo daugėti debesų. Vlorėje buvome užsibookinę dviems naktims pakelės viešbutuką, bet... po pirmos nakties nutarėme nebebūti. Pirmas dalykas, nuo Vlorės nebe ta Albanija, čia vien turistinis popsas, kaip Palangoje, jeigu laikas būtų nevaržęs, būtume grįžę atgal, žemyn į tikrą Albaniją. Antras dalykas, pats viešbutis, pirmą kartą gyvenime booking.com platformoje daviau patį žemiausią įvertinimą, nors ir esu miegojęs įvairiose skylėse, tarkim Senegale. Bet čia buvo konkretus nusivylimas. Atliekant rezervaciją buvo nurodyta, kad kreditinė kortelė reikalinga tik rezervacijos patvirtinimui ir neatvykimo atveju bus „nuchardžinama“ 40% sumos, o mokėjimas vietoje. Vos tik atvykus „reception‘e“ paklausus ar dabar galiu susimokėti, ar išvykstant gavau atsakymą,  „Niet Problem Friend“, kad visa suma jau nuskaičiuota nuo kortelės. Turbūt taip bando išlaikyti svečius. Viešbutukas priklauso sutuoktiniams, italui ir ukrainietei. Visas personalas atrodo, jog tik išėjęs iš Praveniškių, na bet dėl to negalime teisti, gal toks žmonių stilius, labai nekreipiame dėmesio. Kambario durys tiesiogine prasme užsirakina „pleistriuko“ pagalba, tai daiktus pasiimame kartu ir važiuojame vakarieniauti ir pasivaikščioti po Vlore pakrantę. Grįžus vidurnaktį į viešbutuką, buvo visa ko viršūnė, muzika visu garsu grojo iki 2-3 valandų nakties, nors viešbutis tuščias, tik mes ir besitūsinantys savininkai su personalu, na nesam labai lepūs triukšmui, galvoje pakentėsime, bet buvo ir kita problema. Pats viešbutukas, toks amerikietiško stiliaus, trijų aukštų, laiptai lauke, į aukštus patenkama per kiemą, balkonus, pirmame aukšte, tiksliau terasoje, „ale“ restoranas, kuriame degė milžiniškos kepsnynės, kažką savininkai grillino ir visi dūmai keliavo į kambarius. Vos pravėrus kambario duris, smogas buvo didesnis negu rusiškoje dūminėje pirtyje, visą naktį buvo baisu užmigti, kad nenutrokštume nuo dūmų, kvapas ir akių, gerklės graužimas, nepakeliamas. Po bemiegės nakties, ryte susipakavome ir išvykome, na tikrai nesame labai išrankūs, dažniausiai nakvojame palapinėse, bet sumokėjus 100eur už tokią prabangą ir dar su mažu vaiku, nutarėme sekančią naktį nebekentėti :) Na tokia tiesiog nemaloni patirtis, o kai viskas susideda į krūvą, viešbutis, pati Vlorė, visas turistinis popsas, po tos nuostabios ne turistinės, svetingos, nuoširdžios Albanijos apačioje, lieka keliauti toliau, link nuostabiosios Juodkalnijos.

storyLazyload();