Automobiliu į Graikiją

Artėja atostogų metas, tai gal kam pravers ir mano aprašymas. Išskirtinis kelionės bruožas – nakvynė palapinėje. Neseniai dukra pasakė, kad neįsivaizduoja, kad dar kas nors iš mūsų bendrų pažįstamų galėtų šitaip atostogauti. Vieniems trūktų komforto, kitiems per sunku, rezultate - jau daugelį metų keliaujame vieni. Iš kitos pusės juos galima suprasti. Reikalingi įgūdžiai. Visi kelionės daiktai – palapinė, kilimėliai, miegmaišiai, primusas- turi būti geri.
2012 metais sprendėm, sprendėm ir nusprendėm aplankyti Graikiją. Lengvą nerimą kėlė Albanija, nes internete klajoja pasakojimas, kad albanų vaikai pinigų prašo laikydami rankoje akmenį...
Taigi, liepos pradžioje sėdam į savo 1999 metų Lagųną ir- pirmyn. Maršrutas susidėliojo toks -Lenkija, Slovakija, Vengrija, Serbija, Makedonija, Graikija, Albanija,Juodkalnija, Bosnija ir Hercogovina, Kroatija, Slovėnija, Austrija, Slovakija, Lenkija.
Lenkijoje jau įprastu maršrutu važiuojam per Bialystok, Lublin. Šis kelias mažiau apkrautas ir Slovakiją galima kirsti nemokant kelių mokesčio,taip sutaupant berods jau 10 eurų. Už Presov reikia nusukti iš autostrados į Haniska ir pavažiuoti apie 25 km iki Budmir. Rizikuoti važiuoti autostrada šią atkarpą neverta, nes ties įsukimu paprastai budi policininkai. Likęs kelias iki Vengrijos nemokamas.
Vengrijoje reikia pirkti autostrados taloną.,jo kaina apie 11 eurų 10 dienų, parduodami tik kolonelėse ir perkant reikia užrašyti savo auto numerį. Tikrinti turėtų automatika, bet realiai tai daro policija su žiūronais ir LABAI greitu automobiliu. Iki Budapešto važiuojam 3 keliu, toliau į Belgradą - 5.
Serbija - ne ES, pasienis rimtas ,ir stovi mašinų eilės.Valanda pralauk4m kaip minimum. Mes neužkiuvom, bet priešais italą kratė kaip reikiant.Tik įvažiavus į Serbiją ,galima pailsėti prie Palic ežero. Ten Jugoslavijos laikais buvo didelis poilsio centras. Dabar yra likę tokių pavargusių pastatų, bet gyvenimas atgyja. Pliaže yra dušas nusiprausti, nes ežeras negilus ir vanduo drumstas. Ten kelias valandas prisimaudę sukam Belgrado link. Autostrada iki Belgrado mokama ir kainuoja 6 eurus. Važiuojant Makedonijos pusėn yra apvažiavimas, bet vyksta įvairūs remontai. Visur praverčia navigacija, tik aklai pasiliauti nereikia, nes net ir naujausiose versijose yra klaidų, ir geriau sekti nuorodomis. Navigatorius linkęs patrumpinti kelią keliais kilometrais ir išvesti nuo pagrindinių trasų į rimtus šunkelius, kurių kalnuotose vietovėse netrūksta. Naudoju Garmin.
Belgrade dar likę pastatų, kurie žvelgia bombų išdaužytais langais, bet apskritai miestas palieka gerą įspūdį. Vakare Dunojaus krantinė pilna besišypsančių ir besiilsinčių žmonių.

Kadangi vietinė valiuta, tai viskas pigu.
Įdienojus 3 kelionės dienai , mes kertame Serbijos-Makedonijos sieną. Kažkokios Makedonijos kelio atkarpos yra mokamos, bet kelio mokestis dažnai tik 0.5 euro. Makedonija mus pasitinka 38 laipsnių karščiu. Sostinėje Skopje gatvės plačios, o paminklas Aleksandrui Makedoniečiui įspūdingas savo dydžiu ir fontanais
Jo teko paieškoti, kelio klausiant pasitaikiusių taksistų, ir nederetų supainioti su Aleksandro tėvo – Filipo Makedoniečio paminklu, kaip kad padarėm mes, tik įvažiavę į miestą. Kai kurios gatvės centre primena statybų aikštelę, kyšo diždiulės armatūrų antenos.
Akivaizdu, kad miesto įvaizdžiui pinigų negailima, jei darbai nenutrūksta net per pačius karščius. Būnant Makedonijoje privalu apžiūrėti kurortinį miestelį Ohrid, įsitaisiusį prie dižiulio skaidraus ežero. Dieną kaip ir visur pietuose, žmonių nedaug, bet vakare viskas atgyja.
Dieną galima plaukti apie 30 km iki vienuolyno. Daug lankytinų vietų ir pačiame Ohride.
Bevaikščiodami sutikom čekų gydytojų šeimynėlę, švedų porelę, kuri atvažiavo motociklu. Vietoves įžymybė – Ohrido perlai , pagaminti iš ežere gyvenančių tam tikrų žuvelių. Pardavėjai būtinai juos padegina, taip parodydami, kad perlai ne plastmasiniai. . Patys perlai gražiai blizga perlamutru ir nėra brangūs. Iš jų daromi ir karoliai, ir apyrankės, tai suvenyram ir lauktuvėm kaip tik.
Iš Ohrido mūsų E86 kelias veda Salonikų link. Makedonijoje prisipilu pigesnio dyzelino po eurą, bet ką ten pritaupysi. ES sieną kertam be rūpesčių, ir Graikija mus pasitinka olimpine ramybe.Keliai tušti. Tik prieš Solonikus atsirado kažkoks mašinų srautas. Solonikus aplenkiame, nes mes labiau orientuoti į gamtą. Važiuojam palei jūrą, vaizdai įspūdingi.
Ant kelio kelis kartus matėm suvažinėtas gyvates. Artimiausias tikslas – Olimpo kalnas. Šalia jo įsikūręs Litochoro miestelis. Vakare amfiteatre vyko miestelio šventė , gyvos muzikos garsais viliodama dalyvauti. Nespėjau nė apsidairyti ,o žmona jau ėjo isbandyti savo jėgas graikų šokiuose. Pasirodo ,nė anglų kalbos nereikia, miestelyje įsikūrusi nemenka lenkų bendruomenė .susikalbėti galima ir šia kalba )
Kitą ryta ruošiamės į kalnus.
Mašina galima užvažiuoti iki 1000 metrų. Olimpo kalno aukštis 2918 ir susidaro 2 km peraukštėjimas. Iki viešbučio 2000 aukštyje visi upeliai išdžiūvę, taip kad , kiek pasiimsi vandens apačioje su savimi,, tiek ir turėsi, o eiti karšta...Teisingi turistai vakare, kada vėsiau, pakyla iki viešbutuko, ten nakvoja ir ryte neskubėdami aukštikalnėmis kopia į Olimpą. Viešbučio nakvynės kaina 12 eurų žmogui . Patiekalų kaina tokia pat kaip ir visur. Iš terasos atsiveria gražūs vaizdai. Produktus į viršų nešioja asilėnai su skambalais ant kaklo. Mums kylant į viršūnę oras buvo toks permainingas, kad kelis kartus jau sukom atgal ir pabaigoj pritrūkom laiko.
Liko 150 metrų, o teko sukti atgal. Leistis tamsoje nesinorėjo, tai viršūnė liko kitam kartui....
Sekantis lankytinas objektas - Meteorai. Apie juos daug info internete. Saulei leidžiantis labai gražu.
Kraštas ėjo iš rankų į rankas ir provoslavai vienuoliai pasistatė vienuolynus ant sunkiai prieinamų uolų. Dabar tos vietos tapo turistų traukos centru ir kalbama, kad tikrieji vienuoliai jau išsikėlė į Atoną, kur meldžiasi žmonijos gerovei. Teko girdėti, kad lygių teisių gynėjai reikalauja įleisti moteris ir ten - diskriminacija ES draudžiama. Vienuoliai ir vėl turės ieškoti ramios vietos, kur jų dvasios ramybės nedrustų moteriški sijonai... Miestelyje susirandam kempingą. Beje nakvynė Graikijos kempinguose kainuoja apie 20 eurų. Ryte dar kartą pakylam iki vienuolynų ir į vieną užsukame

Sekantis tikslas - Atėnų akropolis. Kažko nesupratau ir įsivaizdavau, kad akropolį galima apžiūrėti naktį. Bet 8 val vakare įėjimai užsidaro.
Kažkas ,aišku ,matosi, bet po vidų nepavaikštinėsi. Apskritai tie senovės Graikijos akropoliai turi vieną bendrą bruožą. Kažkuriuo metu juose buvo įrengti šovinių arba parako sandėliai. Kaip sakoma – neatsargus elgesys su ugnimi - ir geriausiu atveju lieka pora kolonų.... Į visą tą senovės palikimą geriausia žiūrėti turint specialią knygutę. Ten būna piešinys kas likę ir skaidrus lapas su trūkstamom detalėm. Sudedi juos į krūvą ir tada galima įsivaizduoti kas čia buvo.
Netoli Atėnų yra ,tiksliau buvo, Poseidono šventykla. Ta vieta vadinasi Sounion. Gražiausi ten saulėlydžiai, net suoleliai pastatyti. Deja mes ten buvom ryte. Įleisti anksčiau, kol neprasidėjo karščiai mūsų niekas nesitekė. Kasininkė bilietus pardavė lygiai 10. Vyko kažkokie restauraciniai darbai, bet tokie kaip sulėtintam filme. Apskritai visi Graikijos miestai, išskyrus Atėnus, atrodė apsnūdę.
Toliau maršrutas veda Paloponeso pusiasalio kryptimi. Kelių labirintas atvedė į Korinthos. Pats miestas beveik nesiskyrė nuo matytų. Tačiau senamiestis (reikėjo paklaidžioti) dvelkia senove ir mena apaštalo Pauliaus laikus.
( prisimenam apaštalo Pauliaus laiškus korintiečiams). Korinthos amatininkai garsėjo savita technika, tai prisipirkom įdomių suvenyrų.

Apsiginklavę jau minėta knyga apie senovės Graikiją, sukame į Epidaurą ten, kur gydė legendinis gydytojas Eskulapas. Išlikusi kolonų architektūra panaši kaip ir visur, bet mitai su kentaurais suteikia toms vietoms kažko nepakartojamo. Naktį praleidom prie jūros kranto miegodami šezlonguose. Kažkokia fantastika kai žadino raudona Egėjo jūros saulė
. Kažką apžiūrėję, kažką praleidę (dieną vidurkis 39 laipsniai, kas truputį mažina pažinimo troškulį) sukame legendinės Spartos link. Va čia tai patrumpinau kelią! Serpentinai be jokių atitvarų, kelio plotis kaip tik vienai lengvajai mašinai.
Pasiekę Spartą pradedame ieškoti akropollio. Mieste gyvenimas sustojęs. Parduotuvės tuščios, geriausiu atveju kabo raštelis su pardavėjo telefonu. Neveikia ir GPS nurodyti muziejai. Gerokai pasiblaškę randame paslaugų vairuotoją, kuris mums parodo kelią iki akropolio. Spartos akropolis nėra įspūdingas, ne veltui dažniausiai neįtraukiamas į populiarių lankytinų vietų sąrašą. Realiai tai nelabai ir saugomas.Klaidžiojant po tas vietas stengiamės pajusti senųjų laikų dvasią.
Po Spartos kilo mintis nuvažiuoti iki piečiausio Graikijos taško, pasiekiamo automobiliu.

Grįžtame palei Jonijos jūrą.
. Buvom pasiėmę kaukes, tai smagiai panardėme. Maudynės jūroje apskritai buvo privalomas dienos atributas. Kai kurios žuvys buvo ypač spalvotos. Grižtant viršijau greitį ir sustabdė policija. bet tik patikrino dokumentus ir sako -" Tu neturi problemų.Važiuok. ". taip ir nesupratau. Tikrai nesu toks, kad graikų policija išsigąstų....
Važiuojant E55 keliu reikėjo pervažiuoti tiltą

Tiksliai nepamenu, atrodo 15 eurų kaina. Autostrados Graikijoje mokamos, vidurkis maždaug 4,5 euro šimtui kilometrų. Jei neskubi, tai jom važiuoti nėra reikalo, nes ir paprasti keliai gerai prižiūrimi, be to važiuodamas autostrada ne ką pamatysi. Mūsų planuose buvo aplankyti salas.Į Levkadą galima keliais, ką mes ir padarėme.

Mielas pilnas atostogaujančių graikų miestelis

ir mėlyna mėlyna jūra....

Iš Levkados sukom Albanijos link. Pakeliui nusipirkome porą krepšių apelsinų.

Sieną kirtom poste esančiame netoli jūros. Graikų muitininkas sakė, kad lietuvišką pasą mato pirmą kartą. Albanų pusėje buvau nusiteikęs kokiems nors netikėtumams, tačiau viskas vyko greit ir sklandžiai. Akivaizdu, kad vyriausybė nori pritraukti turistus. Važiuojant Albanijos keliais, standartinis Europos žemėlapis Garmin navigacijoje nėra tikslus. Reikia įsidiegti Adria.

Albanijoje mus lydėjo tie patys 39 laipsniai ir lankyti Butrinto nacionalinio parko nesiryžom. Kirbėjo mintis iš Sarandės keltis į Korfu, bet ir šią salą atidėjom kitam kartui.

Važiuojant pakrante, krito į akis kad daug užsienietiškų mašinų, ypač itališkais numeriais. Ir tik Orikum mieste aptikom kempingą.

Booking.coms
storyLazyload();