Jo, Arūna. Prisimenu, mano dėstytoja sakydavo, kad savo darbą ji nori daryti visada tik švariomis rankomis. Mus tas sakinys veikdavo, atrodė, kad tai yra paprasta ir kasdieninė norma. Aš ne davatka, tačiau mūsų dienomis tos "normos" - vis mažiau.
Černygove laiką leidom normaliai, prie upės mielai ir pailsėčiau. Ten yra ir architekto Rastrelio varpinė - kažkui panaši į Jonų bažnyčios varpinę Vilniuj. Visko neapėjom, bet daug ką pamatėm.
Ir dar, Arūna, ten skaniai maitina. Ir labai daug visokių skanumynų - saldumynų. (Čia noriu sukelt pavydą piktnaudžiaudamas kulinarija)
Ukraina: Apie šį bei tą ir šiek tiek pro Černygovą
O pončkų yra???? ))))))
Ten po du eurus pusantro kiloogramo tortai, už du euriukus toookių tortų pasirinkimas - vai vai vai. Geriausia tortų krautuvė - "Zalotoi kliūčik". O dar dar dar geresnė - "Vacak - konditerskye vyroby". O "Lvovskie šokoladki" yra ir pončkų. Tik tik ištrauktų iš aliejaus.
Bet kokiu atveju pasakojimų apie keliones be "šalutinių" pamąstymų Alvydo pasakojimų jau neįsivaizduoju. )) Padorumas...... deja, jo lieka vis mažiau ir mažiau. O Černygovas visai simpatiškas ))