Tranzitu per Makedoniją

Makedonija, kaip tarpinė stotelė, buvo įtraukta į mūsų kelionės po Graikiją planus, vadinamajam autobuso “atstojui”. Dėl tebesitesiančių nesutarimų su Graikija dėl valstybės pavadinimo (viena iš Graikijos provincijų taip pat vadinama Makedonija) šalį vadina „Buvusi Jugoslavijos respublika Makedonija“.

Makedonija, tiksliau makedoniečiai, savo įdomiąją pusę parodė tik įvažiuojant į šalį – muitinėje. Jaunos pasienietės, įlipusios į autobusą patikrinti pasus, pirmas klausimas buvo, ar turime eurų. Žinoma, turėjome mes jų, bet ji norėjo, kad nedidelę sumelę (10 EU) jai padovanotumėme, tiksliau – duotumėme kyšio. Kadangi mūsų kelionės organizatorius iš principo nevertina piniginių mainų, išsisukome šokoladais. Paliekant Makedoniją teko toliau dovanoti šokoladines dovanas, tik jau didesnį kiekį, kad kuo mažiau sugaišti laiko pasienyje.
Taigi, praėjus “dovanų” užtvarą, pirmas sustojimas Makedonijos žemėje prie valiutos keityklos patvirtino taisyklę – makedoniečiai yra makedoniečiai. Kadangi keitimo kurso iškabinta nebuvo, bandėme pasiteirauti vietoje, koks jis, į tai buvo atsakyta klausimu: – “O kiek valiutos keisite?”. Pasirodo, nuo to ir priklausys keitimo kursas.
Ryto saulei pamažu kopiant dangaus skliautu, pamažu prieš mūsų akis atsivėrė šio krašto nykokas peizažas, pagrąžintas pakelėse besimėtančiomis šiukšlėmis. Šiek tiek šokiravo pakeliui stovintys kelių mokesčių punktai ( pravažiavom iki Skopje du ar tris punktus, nors atstumas visai nedidelis), nes keliai visai prasti. Nusprendėme, kad taip renkami pinigai kelių infrastruktūrai gerinti. O gal bedarbiams remti, nes Makedonijoje nedarbo lygis siekia net 36% , nors vargu.

Booking.coms
Įdomybės:
storyLazyload();