Neatsimenu nė vienos dienos, kad būčiau nuobodžiavęs, išskyrus tuos niūrius rytus, kai kankindavo jaunatviškos pagirios arba liga. Nuo vaikystės, svajodavau keliauti. Dabar turiu tą galimybę. Prieš keliones, skaitausi užsienio forumus, planuoju – dėlioju viska taip, kad susiderintų su laiku ir mano pomėgiais. Vėliau stengiuosi dalintis informacija su kitais, tiek žodžiu, tiek rašydamas... Pilnai tikiu, kad žmonės gyvenantys toje šalyje apie kuria pasakoju, galėtų papasakoti daug geriau ir plačiau nei aš. Deja, iš jų pasakojimų nesulaukti, nebent tik kritikos. Kritika irgi variklis, tad visad norisi sugrįžti, padaryti geriau, aprašyti įdomiau...
Kadangi, Lietuviai tikrai keliaujanti tauta, ir tikrai esu kelis kartus nustebęs, kai tolimoje šalyje sutikau lietuvius (tiek Indijoje, tiek Tailande, net Meksikoje lietuvaitės užkalbino.. J). Tad šį pasakojimą skiriu keliautojams, turintiems pora ,,tranzitinių” dienų Tailande. Ką veikti Tajų žemėje yra ne vienas pasakojimas, - kelis parašiau aš pats, šis šiek tiek kitoks, nes turime tik 24 valandas.
Nuo pat ankstyvo ryto važiuojame tuk tuk’u ( tikriausia jau ir Lietuvoje žinoma transporto priemonė, po M.Starkaus kelionių tuk tuk Indija ar kaip ten), - nenuklysiu, - taigi : ankstyvas rytas, tuk tuk’as, sėdime ir stebimės, kaip vairuotojas aplenkinėja miesto kamščius, tikslas Khaosan road (Khaosan kelias). Čia, mane galite vadinti jau vietiniu, mat lankausi, beje 50tą kartą... Iš Khaosan užsisakome turą į Kanchanaburį, o iš ten keliausime į ,,Tigrų šventyklą”. Kelionės kaina, vos 35 litai. Už įėjimą, teks pakloti dar 45litus, o norint praleisti daugiau laiko su tigrais dar 80lt. Na o, planas išleisti tik šimta J … Kelionė ilga: į vieną pusę dvi valandos kelio..
Pirma stotelė, turime pakeisti mikro autobusiuką, kuris atvažiuos dar su keletą turistų ir taip bus ,,suklijuota” didesnė grupė. Turime pusvalanduką, lauke karšta, visgi nutariame nesėdėti atšaldytame autobuse ir apsižvalgyti…Čia ir suvenyrai, ir vietinis medus, ir kiti skanėstai. Pakelėje mano žvilgsnį patraukia, keistas garsas. Priėjus arčiau – pamatau mažą leopardą. Žmonės gan malonūs ir jie renka aukas vietiniam zoologijos sodui, tad nesvarbu kiek paaukosi, gali pasifotografuoti ir net pamaitinti mažą katinuką ( na nevisai jis mažas J
Atvažiavus į šventyklą, tigrais nekvepia, - labiau srutomis ir mėšlu. Kaimo kvapas plius deginantis karštis – nėra tobulas derinys
Vėliau į autobusiuką, ir atgal į Khaosan. Ten masažas, vos už 8 litus ir kelionė į oro uostą, kitam skrydžiui, bei kitam pasakojimui.
