CAMAGEUY nėra iš tų miestų, kurios rekomenduoja kelionių agentūros arkeliautojai, apie šį miestą nėra daug informacijos, todėl dauguma žmonių jį tiesiog pravažiuoja arba tiesiog iki jo nedavažiuoja,bet veltui. Camanguey vertas jūsų dėmėsio ir turėtų rikiuotis jūsų sąrašo viršuje arba viduryje ir nelikti ne pastebėtas, tai ypač modernus miestas, laikomas prancūzų indelio ir puoselėjimo paveldas, todėl ne nuostabu, kad čia bent jau centrinė miesto dalis, ne taip kaip Trinidade jums primins bet kurią kitą Europos miesto sostinę, o svarbiusias šio miesto detalė tai bažnyčios, nes jų yra net 9, mano supratimu, visa Kubos valdžia sustatė vienoje vietoje visas bažnyčias, užuot po kiekvieną kiekvienam mieste.
Jau bevažiuojant autobusu, pagalvojau, jog miestas man nepatiks ir norėsiu kuo greičiau vykti toliau, buvau pavargus po kelionės ir nuo alinančio karščio. Iš tiesų miestas kaip ir sakiau panašus į bet kurią Europos sostinę, taip, reikia pabrėžti visiems, kad Kubos periferija yra graudi ir pilna lušnynų, nameliuose nėra stiklų ar palangių, bet dauguma miesto centrų yra įspūdingi, 2015 m. taxi automobiliai, skirti turistui, gražūs viešbučiai, aplinka švari, visuomoje jau susidarai įspūdį ir pirmą nuomonę, jog dėl turisto galima padaryti viską, todėl Camaguey neturėdamas tiek daug reklamos ir turistų visomis išgalėmis garsina savo miesta švara, bažnyčiomis, pigiu maistu ir interneto kortelės čia kainuoja 1CUC, o Wi-fi ryšis yra kiekvienoje gatvėje, ko negalėčiau pasakyti apie Havaną, kur internetą turėjome tik viename parkelyje tarp 300 žmonių. Maždaug Roma, Trevi fontanas, ir visi įsikibę į savo telefonus, būtų juokinga, jei nebūtų graudu, žinant kokie ten apribojimai ir kaip varžomas tavo žinojimas apie išorinį pasaulį, žinot gerai pagalvojus, ši Kubos situacija primena filmą „The Truman show“ (Trumano šou).
Taigi, nenuklystant nuo temos, įsikūrusios savo namuose, iš karto išėjome pasižmonėti po miestą, visgi turėjome čia tik 24 valandas. Miestas švarus, gražus, net 9 bažnyčios ir tai yra neįtikėtina, ne muziejai, o bažnyčios, pagaliau Kuba artėja prie Dievo? Čia gan retorinis klausimas, todėl kad Fidelio Kastro, Stalino ir revoliucjos plakatų matėm daugiau negu pačios Kubos vėliavų. Kainos visiškai nesikandžiojo, papietauti užėjome į 4 žvaigždučių viešbutį pavalgyti europietiško maisto, už kepsnį su bulvėmis ir daržovėmis sumokėjau 7€. Kaip 4 žvaigždučių viešbučiui pasirodė labai pigu, o galvojau, kad bus brangiau. Maistas labai sveikas, jei užsisakai kiaulienos kepsnį, tai jis nebus riebus, nei kokio kauliuko, nei kokio lašinuko. Aišku prie kepsnio, taip pat patiekiami ryžiai (gali papildomai užsisakyti bulvių), bet nebūtinai ryžiai bus su pupelėmis, jie patiekiami, taip kaip nori klientas, jei pageidauju baltų ryžių, taip ir patieks, atsiminkite, kad ryžiai yra Kubos nacionalinis patiekalas, ryžiai su frigolėmis (pupelėmis) arba kepti bananai, vietoj bulvių, bulvės yra didelis defictas, kaip ir duoda ar mėsa, tad neturtingesni Kubiečiai mano manymu gyvena vien iš kruopų ir nusipirkdami mėsos kada ne kada. Daržovės sudaro keletas griežinėlių pomidorų, agurkų bei šviežūs kopūstai, jokų aliejų, kitokių padažų į salotas nededa. Druskos taip pat vos vos dedama, pačioje Ispanijoje matytumėte jog tiek mėsa tiek kita smaistas nebus gaminamas marinate, patiekiamas su druska ar pipirais, todėl ši Kubos gastronomijos dalis yra kiek panaši į Ispanijos, be kita ko Kuboje galima valgyti nuostabaus skonio ir dydžio omarus ar jūros gerybės ir sumokėti tik 12 ar 15CUC ir visa tai tikrai nesiskiria daug nuo Ispanijojs virtuvės, meluoju, geresnių omarų nesu dar niekur valgiusi, o jei rimtai tai vien dėl omarų ir mojito rekomenduoju aplankyti Kubą. Manau, jog maistu tikrai nereikės nusivilti ir kiekvienas ras čia visko pagal skonį, beabejo, kalbėti apie itališką vituvę neverta, kadangi nei picos nei itališkų makaronų arba azijietiško maisto ten nėra, todėl tikras kubietiškas maistas, kaip antai kepsnys su garnyru arba omaras turėtų jums patikti, jeigu neesate labai iššrankus.
Kaip visada bevalgant pristatė grupelė vyriškių, kaip mes vadinam imigrantai-perėjūnai (aš juos taip vadinu - perėjūnais) ir vėl gi klausimai iš kur esate, bet ačiū dievui, jie tokios Letuvos nė nežino, tik žino, kad kažkur ji randasi arti Europos Sąjungos (ir ačiū dievui, kad kažkur ten arti prie Europos Sąjungos, bet kokiu atveju bet kuri šalis esanti ES jau yra išsigelbėjimas kiekvienam kubiečiui, nesvarbu ar tai būtų Lietuva, Rumunija ar Vokietija, apie nei vieną nežino beveik nieko, todėl negali palyginti kuri gi valstybė būtų geresnė ar blogesnė jei užvirtu diskusija), galiausiai šie „perėjūnai“ nuo mūsų atstojo, nors meilinosi ir kvietė į vakarėlį kelioliką kartų, ir kiekvieną kart atsakydavome „ne, ačiū“, kitaip jaučiu kol 10 kartų būtumėme nepasakiusios „ne, ačiu“, turbūt neatstotų. Tikri kubiečiai, kuriuos sutikome savo viešnagių metu yra be galo malonūs, o šie persimainę ir persimaišę tik griebiasi iš tavęs nuvilioti skatiką ir dar kitaip sugundyti, juk būti iš ES yra aukso vertės loterijos bilietas, įsivazdukit kokia nors ES pilietė įsimylėtų kubietį Kuboje ir staiga susituoktų, kas tada, šis kubietis kažkokiu būdu atsidutų ES ribose ir būtų pats laimingiausias žmogus žemėje.
Kadangi mums buvo likę tik pusdienis, einant pėstute nespėsime daug ko pamatyti, tad mums vėl nusišypsojo laimė, tiksliau mus užmatė vietinės reikšmės gidas, kubietis Ivanas. Jis pasiūlė su savo tuk tuku per 2 h pavežioti ir aprodyti visą miestą bei apie jį papasakoti, kainą susiderėjome iki 10 CUC už 2 žmones. Kaip bebūtų, bet vietinis gidas aprodė viską, ką turi Camageuy gražiausio, į tokius pastatus, bei vietas, kur yra pakabinti ant pastatų ar sienų lyderių portretai, net nevežė. Pradedu galvoti, kad kubiečiams tas komunizmas ir tie plakatai su Fideliu bei monumentai, jau yra įgrisę ir savo kultūrą rodo iš kitos pusės: teatras, bažnyčios, meno galerijos, salsos šokių mokykla ir kt. Nuvežė visgi jis, mums parodyti aikštę kur vyksta gegužės 1 d. paradai, bet jau buvo tamsu, aikštė pati neapšviesta, tik keletą žibintų virš monumento, tai, tad labai nieko ir nepamatysi, tiesiog keletą žodžių pasakė, kad dar vis vyksta šie vadinami paradai, šlovintys komunizmą, iš ties nežinau ar šlovintys, bet jie vis dar vyksta šie gegužės 1 d. paradai, ką galima pagalvoti? Kiek apžiūrėjus tą aikštę, matėsi, kad kai kurie pastatai mena senus Ž. Batisto laikus, net nežinau kodėl, bet pastatas su užrašu „Kazino“ nebuvo sunaikintas. Šioje aikštėje, kaip ir gidas pasakė buvo didžiulis Kazino. Savaime suprantama, kad komunistinėje Kuboje „kazino“ būti negali, nugriovė ir pasistatė aikštę komunistinėm šventėm. Matėme, kad čia yra daugiau parduotuvių, bet jau į šias turistines parduotuves įleidžiami ir vietiniai, tik reikia turėti CUC. Matyt konstitucinė reforma padarė savo, t.y. pradėjo įleidinėti ir vietinius, kurie turi konvertuojamos valiutos. Aišku parduotuvėse prie duonos ir mėsos eilės, suprantama, kad tai visgi yra deficitas ir vietiniai rikiuojasi ten nuo pačio ryto. Mūsų šeimininkė paklausė kada mes pusryčiausime, nes, kaip supratau iš jos, jai reikės ryte eiti duonos pirkti, o ten didžiulės eilės. Kuboje didžiausios eilės kiek įsitikinau tai tik prie duonos ir mėsos. Camageuy centre daug pastatų renovuoti, padažyti, kiek iš vietinio gido pasakojimo supratome, kad remią šį miestą UNESCO, todėl skiria pinigų. Aš tai manyčiau, ten daugiau savo ranką yra pridėję prancūzai, nes kažkadaise dėl šio miesto kovėsi su ispanais ir kurį laiką tas miestas priklausė prancūzams, kaip beje Sjenfuegosas, todėl ir turistų iš prancūzijos labai daug. Matyt atvažiuoja pažiūrėti protėvių užkariautos žemės. Niekaip nesuprantu, kodėl ispanai nevažiuoja, juk jų kolonija. Matyt ispanams gėda, bet prancūzai tai tikrai važiuoja ir dar kaip. Gal ir gerai, kad prancūzai rūpinasi tokiais miestais, iš karto tokie miestai tampa europietiškesni. Galiu net patvirtinti, kad kažkodėl jaučiasi prancūziška bohemiška dvasia.. Atsibeldėme namo po miesto ekskursijos jau beveik naktį ir pradėjome ruoštis kitos dienos kelionei į Santiago de Cuba.
