Bulgarijoje ilsėjomės apie 20 km už Varnos į pietus, Kamchia vietovėje. :
http://oasis-beach-kamchia.com/
Dviejų kambarių numeris (svetainė kartu su virtuve ir miegamasis), viskas naujai įrengta, nauja statyba, liftas, keli baseinai teritorijoije mums atsiėjo 32 eurai/para už numerį visiems penkiems. Pakankamai ramu, jaunimėlio, klubų, tūsų nėra. Trūkumas - iki jūros 3 km ir kelias toks, kad pėstute nueiti neįmanoma, važinėjomės mašina. Viešbutukas - laukuose tiesiogine to žodžio prasme :)
Kol vaikai siaučia baseinuose... :)
Prasiblaškymui dar kartą aplankome istorinį miestuką Nesebarą (lankėmės jame prieš tris metus).
Dryžuotų ledi kompanija :)
Taip pat lankome praėjusį kartą praleistą (gal ir visai veltui) Akmenų mišką.
Kažkaip labai smagu pozuoti tarp tų tarsi gyvų akmeninių kolonų :)
Po penkių dienų poilsio laikas sukti namo. Užsakome nakvynę Sibiu. Nors apsistojome vos keli šimtai metrų nuo Senamiesčio grožybių, išsamiau apžiūrėti šio XII a įkurto miesto nepavyko - susirgom, visi vienas po kito iškritom nuo trumpo, bet pikto viruso. Taigi, tik neilgas vakarinis pasivaikščiojimas, ir visi leisgyviai - lovytėn.
2007 metais Sibiu buvo paskelbta Europos kultūros sostine, ir tas (t.y. ES lėšos, skirtos renovacijoms) jaučiasi - Senamiestis tiesiog spindi.
Žymusis Melagių tiltas. Pasak legendos, jei melagis atsistos ant tilto - šis sugrius. (Visai kaip iš dainelės "Melagis melavo, per tiltą važiavo").
Iš Sibiu pasukame link Salina Turda druskos kasyklų. Į kasyklas-muziejų įleidžiama be gido, pavieniui, nereikia laukti, kol susirinks grupė. Rekomenduoju ! Patartina apsirengti šilčiau bei nusiteikti pastovėti eilėse prie liftų - jie lėti, o žmonių - nemažai.
Trylika aukštų po žeme aptikome vaikų žaidimo aikštelę (užsiciklinau čia su tom aikštelėm, bet esu dvimetuko mama ir aktualijos lieka aktualijomis) ir net apžvalgos ratą :)
Apžvalgos ratas:
Už papildomą mokestį galima juo pasikelti.
Tiesa, panorus pafotografuoti iš to rato ir atsistojus, kabina pradėjo įtartinai siūbuoti, priešingai nei likusios - todėl rumuniškos kokybės, t.y. likimo nebandėme ir romiai susėdome ant suoliukų atgal.
Neturintys kantrybės stovėti eilėje prie lifto gali pasinaudoti laiptine - mūsų vyriškoji kompanijos dalis taip ir padarė.
Dar trylika aukštų žemiau - požeminis ežeriukas su galimybe pasiplaukioti valtelėmis jame. Sala suformuota dirbtinai - druskos kasėjai metė netinkamą, "brokuotą" druską žemyn ir taip kibirėlis po kibirėlio, štai jums ir salelė.
Ežeriuko "salė" iš viršaus:
Toliau - namo. Nakvynė Rumunijos pasienyje, miestuke Negreta, viešbutyje Nelaura :D Vaizdas iš didžiulio balkono.
Pakeliui kertame Slovakijos miestuką Košice, paskaičiau, kad ten gražu - taigi, ekspromtu suplanuojamas sustojimas, pietūs, pasivaikščiojimas.
Košcė garsėja efektingų maštabų gotikine šv. Elžbietos katedra. Štai jis, grožis didingasis:
Apžiūrime šalimais esantį istorijos - archeologijos muziejų.
Po ekskursijos laukiant pietų:
Dar buvo ekspromtinių pasvarstymų iš serijos, o gal į Krokuvą? Gal į Veličkos kasyklas? Liubliną? Dar kur nors - atostogų rezervas dar neišnaudotas, visiška laisvė pasukti kur nori. (Sakyčiau - šioji laisvė yra vienas didžiausių privalumų keliaujant mašina, neskrendant lėktuvu). Tačiau jau truputį pavargome, ką tik įveiktas virusiukas irgi turėjo reikšmės, taigi - traukiam namo. Šįmetinės klajonės baigėsi.
