Prie trijų jūrų - 1 dalis Rumunija

Tolimiausias kelionės taškas buvo Turkija. Bet man asmeniškai ne mažesnį įspūdį paliko ir Rumunija, Bulgarija , na ir savaime suprantama, Graikija.Praėjo kažkiek laiko, bet liko dienoraštis, kurį rašė dukra, tai kelionės dvasia tikuosi nedings. Na ir pačiam smagu mintimis grįžti į visai neblogą mūsų trijų asmenų ekipažo su 1 Reno Laguna keturių savaičių kelionę. Maršrutas driekėsi per sekančias šalis - Lenkija, Ukraina, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Graikija, Makedonija, Serbija, Rumunija, Vengrija, Slovakija, Lenkija.
Birželio 28d., penktadienis
9,09h pajudame iš Druskininkų., Lynoja, 16C. Važiuojame Lenkijos link. Tikimės, kad toliau nelis
9:23 h jau 14C. Prieš Augustovą mus sustabdo įtarūs lenkų pasieniečiai ir nuodugniai patikrina dokumentus.
Nuo Augustovo kelias metų bėgyje ryškiai pagėrėjo. 18:16h esame Liubline. Jaučiasi neišsimiegota naktis. Nuėjome apsipirkti i Dechatlon sportinių prekių centrą., Įsigiję kilimėlį, skraidančią lėkštę, basutes ir stiklą, skirtą i žuvis žiopsoti, 19:44h pajudame tolyn.
20:43h vakaro saulė sukūrė pasakišką Lenkijos laukų peizažą, tačiau gali būti, jog šis nuostabus dangus atneš mums lietų, o tai būtų nepageidautina mūsų planuose.


Birželio 29d., šeštadienis
Keliamės prieš 7h., nes miegoti nedavė mašinų gaudesys, tačiau iš nakvynės vietos išsiruošti pavyksta tik pusė 9h, dabar mąstome apie Ukrainą, nes ji visai šalimais, bet galimas kelių valandų praleidimas ant sienos šias mintis kiek atbaido.
9,09h esame Zamošč. Pasivaikštome po tikrai gražų senamiestį, ant suoliuko sukertame namuose keptą citrinų pyragą ir traukiame katedros link, o pačioje senamiesčio aikštėje pastebime dailininko Stasio Eidrigevičiaus iškabą.
Šis miestas garsėja medine architektūra, bet jos rasti mums nepavyko.
Nusipirkę bandelių dar išgėrėme arbatos. Čia kilo abejonė ar galioja kelionės draudimas Ukrajnoje. Žalioje kortelėje tai kažkaip keistai pažymėta. Skambinau draudikams, bet ir jie dorai nepaaiškino. Mūsų tikslas Rumunija, tai galėjome rinktis kelią. Po ilgų svarstymų vis tik pasukame į Ukrainą. Sustojame Orlean degalinėje užsipilti degalų. Pastaba: mokant grynais kursas 1:0,81, o mokant kortele 1:0,83. Beje vėliau pastebėjau, kad mokant kortele bet kurioj šaly kursas nėra geras.
12.48 h esame Ukrianos pasienyje, iki pačios sienos 2,5 km, o eilė atrodo nemaža..

13,57h įvažiavome i muitinės teritoriją, eilė nemažėja.
14,00 h stovime be dokumentų, aplenkę beveik visą mašinų eilę, nes geranoriški ukrainiečiai patarė aplenkti bendrą eilę ir važiuoti toliau, į kitą eilė , skirtą iš ES.
14,45h pagaliau Ukrainoje, daiktų niekas nekratė.
Apie 18h privažiavome Lvovą, jo senamiestis itin gražus, matėme Dominikonų bažnyčią, valgėme virtinukus, ledus. Kaip tik tuo metu vyko kažkoks festivalis, tai visas miestas buvo pasipuošęs, veikė įvairios lauko kavinukės, po senamiestį vaikščiojo gyvos skulptūros.

Pastaba: Lvovo senamiestį yra nemokamas wi-fi, nors ir nėra geros kokybės. Kelionėje pravartu turėti plančetę.
Išlaidos: maistui apie 160 grinų. T.y. 16 euru
Birželio 30d., sekmadienis
Keliamės prieš 7h., apsiniaukę, 16C, bet nešalta. Nakvojome palapinėje aikštelėje netoli kelio, tačiau buvo medžių siena ir važiuojamosios dalies nesigirdėjo, o tai leido išsimiegoti.. Važiuojame 40km/h, skambant temperamentingai Lotynų amerikos dainai „La camisa negra“, nes kelias nusėtas duobių duobelių.
Važiuojant miesteliu ant kelio guli mažas šunelis, neištvėrę sustojame ir pašiariame dar likusiais kotletais. Apskritai Ukrajnoje pagrindiniai keliai nėra blogi , tačiau mes kertame Karpatų kalnus R21 keliu, kuris nė karto nebuvo remontuotas.Toliau važiuojant leidžiamsis greitis didėja, bet tikrasis beviltiškai krenta iki 10 -20 km/h. Tik 15h pavyksta išsimušti š geresnį kelią. Miestelyje suvalgom ledų, kurių skonis primena vaikystę.
Tačiau paskutinieji kilometrai iki Rumunijos sienos yra tik stačios asfalto nuograužos. Po , tiesiogine prasme, ilgo važiavimo 16,48h kertame Rumunijos sieną. Pasieničiai netikrino. Rumunijoje reikia nusipirkti vinjetę, kuri kainuoja 3 eurus ir galioja visiems keliams, jei neklystu 5 dienas. Rumunija iškart nustebino lygiais keliais.
17,48h, darydami apie 60km vingį, nusprendžiame nuvažiuoti į Linksmąsias kapinaites. Pakeliui sustojame nusipirkti arbūzų, bet mergaitė eurų nepripažįsta. Kaina irgi nemaža. 2 lėjos. Toliau važiuojame i Sapanta, kurioje ir yra Linksmosios kapinaitės.
Cimitirul Vesel – tikrasis rumuniškas jų pavadinimas. Tai Unesko saugomas objektas.Ant medinio paminklo papasakoti ir nupiešti dalykai, kurie geriausiai atspindi velionio būdą.

Keičiame pinigus. Lėjų ir eurų kursas: 4,2 : 1
Jose pasivaikščioję ir su bilietų pardavėja pasiaiškinę, kur Rumunijoje yra įžymios vietos, patraukėme toliau, Važiuodami pro Rumunišką kaimelį pastebime vietinių tendenciją – jauni ar seni , visi sėdi ant suoliukų prie pat pakelės ir taip bendrauja. Matyt toks paprotys išsivystė todėl, kad namai atrodo visai be kiemo arba kiemas paverstas daržu. Kaimeliuose vyrauja bobučių mada : ilgi juodi sijonai ir austi krepšeliai.

Leipos 1d., pirmadienis
Nakvojome prie upės, beveik po tiltu, prie Barsava. Tikėjomės, kad medinius Barsava vienuolynus rasime iškart, tačiau taip nenutiko, tad iki vienuolynų apie 10-15 km/h greičiu grūdomės apie valandą visokiais gamtos keliukais, nors negali skųstis, jog tie šunkeliai nebuvo gražūs. Apžiūrime Barsava medinius vienuolynus

Važiuojant link Sigišoaros, MARAMURES regione daug sodų, pakelėse pardavinėja uogas, vaisius.
Atvykę i Sigišoarą kopiame į senamiestį, labai mažytį, bet labai gražų. Sigišoara garsėja tuo, kad čia gimė Vladas Cepešas, jaunystėje nacionalinis Rumunijos herojus, kuris vėliau išgarsėjo savo žiaurumu ir tapo drakulos prototipu. Nustebino įdomus namas su elniu bei laiptai į mokyklą. Pasivaikščiojome ir skaniai užkandome itališkoje picerijoje. Kainos nesikandžioja. Pica ir makaronai apie 10 lėjų.

2kg vyšnios už 8lt ir 10kg arbūzas už 13 Lt
Liepos 2d,. Antradienis.
Saulėta, bet nekaršta, 23C.
Po ilgokų svarstymų, kur sukti, Brašovo ar Sibiu link, nusprendžiame pasirinkti Sibiu.
Ten apžiūrime senamiestį, tik deja, pirmą mėnesio pirmadienį ir antradienį visi muziejai ar vietos, reikalaujančios įėjimo, uždaryti. Bet Info centre mums patrė aplankyti autentišką muziejų PADUREA DUMBRAVA, ką gi, sėdame ir važiuojame. Nuvažiavome, sužinojome kainas, jos ,beje, nemažos. 15 lėjų asmeniui, ir neeiname, nes geriau pasvarsčius nėra laiko muziejui, kuriame galime laisvai praleisti visą dieną, o juk šiandienos tikslas TRANFAGARSAN karo kelias.

Dienai įpusėjus pasiekiame įžymųjį kelią. Žinoma jis įspūdingas. Sustojame aikštelėje pasigrožėti kalnų grožiu ir suvalgyti arbūzą. Ten susipažįstame su rusais iš Piterio, kurie važiuodami ekstremaliais keliais filmuoja su registratoriumi o paskui kelia į internetą. Vakare išeiname pasižvalgyti po kalnus ir nusprendžiame nakvoti kalnų papėdėje. Šalia taip pat stovi kelios palapinės.

Liepos 3d., trečiadienis
Keliamės anksti,6h, nes vakar kažkokie gamtos saugotojai liepė krautis šmutkes iš nac. parko, bet daugiau pakalbėję, leido nakvoti, bet su sąlyga, kad turime iškeliauti iki 7h. Mūsų šios dienos tikslas buvo palaipioti FAGARAS kalnais, tad į mini žygelį išsiruosieme apie 8h. Kilome į keteras, paskui jomis ėjome, oras geras, truputį debesuota, bet pasiekus numatytą 2507m. Viršūnę debesys išsisklaidė ir atsivėrė nuostabi kalnų panorama. Prieš tai dar užlipome į žemesnę viršūnėlę – 2411m.

Leidžiantis žemyn oras vėl suprastėjo, nes užėjo rūkas, bet šiaip žygiui toks oras labai pasisekė. Grįžome 13,15h. Jau 14 h sėdime mašinoje be batų.
Kukurūžų ir brinzos paplotėlis kainuoja 10 lėjų. Labai skanus.

Kitoje kalnų vaizdą užstoja miškai, kurie kuriuose, kaip girdėjom, yra meškų. Deja, nesutikom. Idomus objektas - didžiulė užtvanka, kurios prasmės nesupratom.

Leidžiantis žemyn nuo kalnų, matom kaip kaimeliuose teka neskubrus gyvenimas.

liepos 4d., ketvirtadienis
Nakvojome beveik prie pat autostrados, tai mašinų ir fūrų triukšmas nedavė išsimiegoti. Šiandien sieksime jūrą, nes per daug jos pasiilgome. Užmetame akį i Bukarešto centrą ir važiuojame link jūros.

Važiuojant link Constantos 1-ajame tiltui per Dunojų 13 lėjų mokestis.
3,01 h esame Constantoje. Mieste daug istorinių paminklų neaptikom, nors kažkokie restauraciniai darbai vyksta.
Mieste Euro kursas geresnis nei bankomate. 4,38 :1
Nueiname į paplūdimį, bet jis niekuo nenustebina. Rami jūra, prie pat uostas. Pasimaudome ir keliaujame į kavinukę paragauti rumuniškų patiekalų.
Liepos 5 d., penktadienis
Nakvojame Eforija Sud paplūdimyje.
Oras šiltas,25C, apsiniaukė, bet karščiu nelepina. Idomios žvejų valtys, kuriose meškerės nereikia iškišti per bortą.
10.28h pasimaudome jūroje ir šaltinėlio vandeniu išsiplauname galvas. Pajudame Bulgarijos link. Išleidę paskutines lėjas arbūzui ir vyšnioms 1317 h miestelyje Veche kertame Bulgarijos sieną.
Ką apibendrintai galima pasakyti apie Rumuniją? Transilvanijos srityje daugiausia lankytinų vietų, gražūs kalnai. Keliai geri, daug kur remontuojami. Kas nustebino, rumunai save laiko ypač sąžiningais žmonėmis. Jų kalba panaši į italų, Vietose, kur lankosi turistai, be problemų susikalbėti galima anglų kalba. Čigonai daugiausia sutinkami prie Vengrijos pasienio. Dėl jūros į Rumuniją važiuoti neverta, nes ten lygumos, krantai lėkšti. Mums tai nebuvo ypatinga problema, tačiau atrodo ten striuka su kempingais. Apskritai Rumunija paliko puikų įspūdį ir keliaujančiam žmogui ten yra ką veikti. Mes dar daug ko neaplankėme pvz. augantys akmenys, Mėlynieji vienuolynai ir tt. tai su Rumunija neatsisveikiname.

Booking.coms
storyLazyload();