Prancūzija: Paryžius pavasarį arba à nouveau à Paris

IMG_20190322_133040 - Copy

IMG_20190322_133346 - Copy

IMG_20190322_134421 - Copy

20190322_142429

 Amelijos Pulen pėdsakai nuveda iki gatvių sankryžoje stovinčio namo su parduotuvės iškaba  Maison Collingnon, kurioje ji taip mėgo suleisti pirštus į maišą su pupelėmis   (56 Rue des Trois Freres). Tik dabar šeimininkas nebeleidžia to daryti.

IMG_20190322_143040 - Copy

Į Clichy bulvarą (Boulevard de Clichy ) nulydi  mėlynos Van Gogh namo durys (54 Rue Lepic). 

IMG_20190322_144130 - Copy

Bulvare priešais Raudonajį malūną visokiomis pozomis staiposi turistai. Lygiai taip pat pozuoja net užgulę Meilės sieną (Le Mur de Je T’aime) ant kurios „ Aš tave myliu“ užrašyta daugiau nei 200 kalbų. Paieškokim ir  lietuvių... 

IMG_20190322_154719 - Copy

IMG_20190322_152355 - Copy

 

Diena dar tik persirita į antrą pusę. Metro nulakdina į Santarvės arba Konkordijos aikštę pasigėrėti  iš Egipto atgabentu daugiau nei 3000 metų senumo obelisku bei fontanu, išdabintu mistinėmis jūrų personažų ir žuvų figūromis. Žuvys net labai į temą, nes šalia Jūrų laivyno ministerija, kurioje savo laiku dirbo jaunasis Gi de Mopasanas. Būtent šioje aikštėje Prancūzijos rezoliucijos metu buvo nukirsdinti karalius Liudvikas  XVI, Marija Antuanetė ir kiti žinomi asmenys.

IMG_20190322_161955

IMG_20190322_162021

Prie aikštės šliejasi nuostabus l'Orangerie muziejus, slepiantis už savo sienų impresionistų lobius. Ne toks žinomas nei d‘Orsey, nedidelis ir ne taip apgultas turistų, kaip kiti (kompleksinio bilieto į abu muziejus kaina 18 Eur ir abu lankyti nebūtina tą pačią dieną ). Popietinės oranžinės saulės blyksniai atsispindi dideliuose languose. Eilės praktiškai nėra, po penkių minučių jau perkame bilietus.

Koks gėris iš arti pamatyti kažkada dailės knygose matytus impresionistų paveikslus.

IMG_20190322_163832

 IMG_20190322_164516

Antrame aukšte  įspūdinga K. Mone lelijų serija“Les Grandes Nymphéas“. Iš tikrųjų tai vienas bendras paveikslas, susidedantis iš 8  didžiulių raibuliuojančių atskirų dalių dengiančių išgaubtas sienas per visą perimetrą. Užlietos minkšta dienos šviesa, sklindančia iš pusiau permatomų lubų, keičia savo spalvas priklausomai nuo paros meto...  

IMG_20190322_165758

 IMG_20190322_165817

IMG_20190322_165902

IMG_20190322_170000

Vis dar šildanti vakarinė saulė nuglosto besiilsinčių Tiuilri parke veidus. Nėra nieko geriau, nei po ilgos dienos  prisėsti prie fontano ir susikrovus ant bortelio kojas, išgurkšnoti taurę vyno.... O paskui tiesiog tingiai stebėti ribuliuojančias fontano bangeles ir besiturškiančias antis.

IMG_20190322_171338

 IMG_20190322_172558

IMG_20190322_173010

IMG_20190322_175726Iki namų netoli ir ryte tie trys kilometrai neatrodytų tokie ilgi,  bet po ilgos klajonių dienos...   Tačiau ramiuose Senos vandenyse besisupantys laivai,  žavingi, našlaitėmis pasipuošę skverai ir padūmavęs vakarinis Eifelis suteikia jėgų nutipenti iki namų. 

IMG_20190322_180059

IMG_20190322_180604

3 diena

  Ryte švystelėjusi saulė dingsta, bet apsiniaukęs dangus tik kad apsiniaukęs.

Lutecijos arena visai neįspūdinga. Žymiai gražesnis šalia jos žydintis sodelis.

IMG_20190323_140919

 Rue Mouffetard –  viena seniausių ir vaizdingiausių Paryžiaus gatvių.  Siaura,  tik su jai būdinga atmosfera ir pietų dvasia, atsiradusia romėnų laikais, kuria kažkada keliaudavo į Italiją. Šioje žavingoje siauroje gatvėje beveik kiekvienas namas su savo istorija, čia vyksta turgus. Jaunas Hemingvėjus ją apibūdino kaip nuostabų pilną žmonių turgų, mėgstamą bohemos. Muftar gatvė prisimena daugelį garsių žmonių, kurie čia gyveno. Ji labai žavinga ir taip lengvai nepaleidžia iš savo glėbio - tiesiog privaloma kur nors prisėsti ir stebėti aplink vykstantį gyvenimą.

IMG_20190323_142202

Gatvės nuveda  iki Panteono. Šalia jo žavi XVII a. Šv. Stepono bažnyčia (Saint-Etienne-du-Mont) stebinanti, tarsi atskirais pasakojimais, savo vitražais.

IMG_20190323_143233

 IMG_20190323_143440

IMG_20190323_143925

O vidury aikštės Panteonas, pasipuošęs  įspūdingais marmuro garbiniais.   Panteone yra didelė kripta, kurioje palaidota daug žymių Prancūzijos veikėjų, bet tik dėl to stovėti ilgą eilę nesinori.

IMG_20190323_144129

Geriau eiti vis tolyn, ramiomis gatvelėmis, grožintis nedideliais skevereliais, kol pagaliau pasijunti tarsi išstumtas į net verdančią nuo turistų palei Seną vedančią gatvę tiesiai prieš  Cite (Site) salą. Šalimais „Shakespeare and Company“  knygynas (Rue de la Bûcherie 37), kurį Hemingvėjus aprašė savo knygoje „Šventė, kuri visada su tavimi“. Tiksliau, aprašytas buvo Silvia Beach knygynėlis, ir tik vėliau Dž. Vitmenas atidarė naują, kurį pavadino senojo vardu. Mikroskopinės patalpėlės tankiai nustatytos stelažais  siekiančiais lubas. Kai kurie lankytojai taip ir vaikšto atvertomis burnomis. Prasilenkti ant siaurų laiptelių nėra galimybės. Daugybė įdomiausių knygų, kurias gali čia pat vietoje ir perskaityti. Knygyne vyksta susitikimai su rašytojais. O jauni rašytojai, nesuradę kur pernakvoti, netgi gali įsikurti nakčiai ant vienos iš dviejų lovų ir aplankius mūzai pasinaudoti senovinėmis spausdinimo mašinėlėmis.

20190323_151120

IMG_20190323_151242

IMG_20190323_151542

Knygynų Paryžiuje daug, net labai daug. Ir perkančių daug. Parkuose ir metro skaitančių knygas galybė. Į išmaniuosius telefonus daugiau sulindę kitos spalvos žmonės.

20190322_142405

20190325_134256

Ištrūkus iš šių savotiškai klaustrofobiškų patalpų, nėra nieko geriau nei pritūpti ant šalia pūpsinčio suolelio ir atsišliejus į knygyno langą, sukramsnoti ryte pirktą kruasaną ir atsainiai stebėti tą turistinį knibždėlyną.

 Sitė sala (Ile de la Cite) kaip visada nugulta turistų. Eilė į Notre dame ilga, bet eina taip greitai, kad net padarius porą kadrų tenka bėgte vytis. Gaila, kad dabar viduje  negali laisvai klaidžioti, o turi eiti žąsele suspaustas kartu su minia. Dalis bažnyčios aptverta ir gadina bendrą įspūdį. Visa tai vargina - norisi kuo greičiau išeiti į lauką, kur vėl  lepina saulė, kur gali stebėti pačius įvairiausius tipažus.

IMG_20190323_152956

IMG_20190323_153530

IMG_20190323_154029

 IMG_20190323_154046

IMG_20190323_153338

Į įspūdingais vitražais išdabintą  Sainte Chapelle bažnyčią nebeįleidžia- per vėlu, o eilė dar ilga. Užtat nuo tilto galima ramiai pasigrožėti Konsjeržeri rūmais. Kažkada buvusi karalių rezidencija buvo paversta kalėjimu. Kaip tuo metu juokavo- iš šio kalėjimo išeiti, vienintelis kelias- giljotina.  

IMG_20190323_161130

Tačiau pajuokauti geriau kitoje vietoje- (59 rue de Rivoli) Musee Igor Balut. Nerealiai šarminga ir spalvinga vieta. Anksčiau pastatas priklausė nacionaliniam bankui, tačiau  persikėlė į naujas patalpas ir šis pastatas liko tuščias. Pastato durys buvo užmūrytos plytomis. 1999 m. drąsių menininkų trejetukas išgriovė sumūrijimus ir pradėjo valyti pastatą. Jie čia pradėjo eksponuoti savo visuomenės narių darbus. Prancūzijos valdininkai bandė iškeldinti menininkus, bet jiems nepavyko, tad paliko ramybėje. Kad apsaugoti menininkus, naujai išrinktas Paryžiaus meras įsigijo šį pastatą. Šiuo metu ten kuria (kai kurie net gyvena) apie 30 menininkų. Kiekvienas kuria pagal savo vizijas iš įvairiausių medžiagų. Atmosfera ypatinga, pasitinkanti nuo spalvotų įėjimo durų.

IMG_20190323_161744

IMG_20190323_161825

IMG_20190323_162032

IMG_20190323_162156

IMG_20190323_162303

IMG_20190323_162621

IMG_20190323_162655

Jau norisi valgyti, bet Rue de Rivoli nuveda iki Rotušės, kur kažkodėl stovi didžiausia eilė į tą susisukusį medinį bokštą.

IMG_20190323_164415

O šalia gražiausi Mare kvartalo pastatai – Rotušė, Hotel de Ville. Į Mare kvaratalą verta užsukti norintiems pamatyti Muškietininkų laikų  Paryžių.  Žmonių į vakarą pagrindinėje gatvėje vis daugėja, tad vienas malonumas nusukti į šalutines gatveles.   

Booking.coms
storyLazyload();