PORTUGALIJA – MEILĖ IŠ PIRMO ŽVILGSNIO

       Atsisveikinome su Monsanto ir išriedėjome į kitą tradicinį kaimelį Idanha-a-Velha (39°59'51.8"N 7°08'37.1"W). Kaimelis išsidėstęs šalia upės Pônsul. Idanha-a-Velha įsikūrė net I a. prieš mūsų erą ir gali pasigirti spalvinga istorija. Kaimas yra ne butaforinis, jame iš tiesų gyvena žmonės, bet vaikštant po jį susidarė toks įspūdis, kad jis miręs. P1060698P1060697Namai stovi, aplinka sutvarkyta, matosi, kad ten daug Europos Sąjungos pinigų įprūdinta, bet turistų nėra. Ką ten turistų, perėjome per visą gyvenvietę ir matėme tik kelias senutes, besėdinčias pavėsyje ant suolelio. Norėjau jas nufotkinti, bet ir jos netrukus dingo iš akiračio. Vienas vyrukas vis mojo mums rankomis ir kažkur kvietė, bet ignoravome jo pastangas. Nelabai supratome, ko jis nori. Vėliau, praeinant pro vieną namą, tas vyrukas išbėgo su peiliu rankoje ir baltai ištepliotomis lūpomis. Negi puls dabar? Gal jis išprotėjęs ir jam putos iš burnos veržiasi? Gal man savo peilį išsitraukti? Bet viskas pasirodė kur kas banaliau: jis tiesiog norėjo pavaišinti savo gamybos sūriu, kurį pats ką tik valgė. Todėl ir lūpos buvo baltos nuo sūrio. Aš iš mandagumo suvalgiau gabalėlį, bet produkcijos nepirkau, tuo labai nuliūdindamas kaimietį. Sunku čia jiems gyventi, vien turistų dėka galima eurą kitą užkalti. O ką daryti, kai ne turistinis sezonas arba kai turistas toks kaip aš – tik ragauju, bet nieko neperku? Nežiūrint į tai, kad čia atrodo sustojęs laikas, man Idanha-a-Velha tikrai labai patiko. P1060696Verta aplankyti katedrą Se, senovinį alyvuogių presą, tamplierių bokštą, vietines koplyčias, archeologinių kasinėjimų aikštelę ir granitinį romėnų tiltą per upę Pônsul. Kaime yra ir koridos aikštė, bet matėsi, kad ji jau kurį laiką visiškai nenaudojama. Manau, vieta turi potencialo, tik ją reiktų labiau pareklamuoti. Iki šiol atmintyje stovi gražus vaizdelis: palmės viršūnėje susisukęs lizdą tupi gandras. Labai patiko toks egzotiškas derinys – palmė ir lietuviui mielas paukštis gandras. P1060693O jų Portugalijoje tikrai daug, matėme gandralizdžius pačiose netikėčiausiose vietose: ir ant bažnyčių stogų, varpinėse, palmėse, o ant vienos aukštos įtampos perdavimo linijos atramos suskaičiavome net 8 gandralizdžius su gyventojais.

       Grįžome prie automobilio ir išvažiavome į Coimbra. Visų pirma nuvairavome į beveik centre esantį viešbutuką Farol de Vida (40°12'49.1"N 8°25'20.7"W). Dvi nakvynės kainavo viso 112 Eur, t.y. vienam asmeniui už 1 nakvynę 14 Eur. Užėjau į vidų ir bandžiau su šeimininku susikalbėti angliškai – nieko neišėjo, nes jis nė bum bum anglų kalba. Gerai, kad rezervacijos lapą turėjau atsispausdinęs portugalų kalba. Jis perskaitė ir paskambino, kaip supratau, savo žmonai, su kuria prabilo rusiškai. Greitai sureagavau: aš irgi kalbu rusiškai! Šeimininkas apsidžiaugė, greitai sutvarkėme visus formalumus, pasidėjome daiktus į kambarius ir išėjome į trumpą žvalgybą po miestą. P1060740Coimbra labai kalvota, būkite pasiruošę pastoviai pūškuoti aukštyn-žemyn. Gerai, jog viešbučio savininkas papasakojo, kaip nesunkiai ir patogiai galima pasiekti senamiestį per prekybos centrą „Avenida“, kuris buvo visai netoli mūsų nakvynės vietos gatvėje Rua Antero de Quental. Įeini į prekybcentrį, liftu iš 8 aukšto leidiesi iki 4 aukšto, tuomet pereini per visą aukštą į kitą galą ir liftu leidiesi iki 0 aukšto. Išeini į lauką gatvėje Av. Sa da Bandeira ir esi beveik senamiesčio širdyje. Puiki sistema kojoms pataupyti. Pastebėjome, kad tokių „turistų“ pilna. Net vietiniai „Avenidą“ naudoja tik tranzitui, nes pats prekybos centras tikrai niekam tikęs.

       Viduramžiais Coimbra daugiau nei šimtą metų buvo Portugalijos sostinė, o universitetas laikomas geriausiu šalyje jau paskutinius penketą amžių. Mieste pilna studentų, jie užpildo barus ir kavines, studentų įtaka jaučiasi ir pažiūrėjus į gausiais grafičiais išpieštas pastatų sienas. Siauros akmenimis grįstos senamiesčio gatvelės konkrečiai smirda „myžalais“. Matyt, studentai nelabai ieško oficialių tualetų ir išgertą alų bei vyną drąsiai „nuleidžia“ tiesiog ant sienų. Savo akimis mačiau vieną studenčioką praeivių akivaizdoje belaistantį katedros sieną. Nubaus jį dievulis – neišlaikys sesijos...Kadangi lietus čia retas svečias, tai specifinis kvapas laikosi ilgai. Taigi, perėjome per kelias senamiesčio gatveles, susiorientavome aplinkoje, susidarėme šiokį tokį vaizdą apie centrinę miesto dalį ir tokiu pačiu keliu grįžome vakaroti į viešbutį.

       Ryte papusryčiavome ir tiesiu taikymu nukulniavome į Coimbros universitetą. Jis yra vienas seniausių universitetų Europoje įkurtas 1290 m. kovo 1 d. ir 2013 m. įtrauktas į Unesco pasaulio paveldo sąrašą. Nusipirkome brangiausius bilietus  (13 Eur žmogui), bet į kainą įėjo visi objektai, kuriuos reikia aplankyti. Galima ir pigesnius pirkti, priklausomai nuo norimų aplankyti objektų skaičiaus. Dar vienas dalykas apie bilietų pirkimą: visoje šalyje, kur tik pirkome bilietus į lankytinas vietas, pardavėjai klausė iš kokios šalies esame ir tai fiksavo kompe. Ryškiai rinko kažkokius statistinius duomenis. Pažintį pradėjome nuo universiteto bibliotekos Biblioteca Joanina, kuri yra viena įspūdingiausių ir originaliausių baroko stiliaus bibliotekų visoje Europoje. Ką ten Europoje – pasaulyje! Ji atidaroma kas 20 min. ir vienu metu ją apžiūrėti gali maksimum 60 žmonių. Esant dideliam anšlagui, gali tekti ir eilutėje pastoviniuoti. Bibliotekoje laikoma apie 60 tūkstančių vertingų knygų, kurios pagrinde parašytos lotynų kalba ir datuojamos XVI-XVIII a. Įėjome į senosios bibliotekos vidų, tai iš karto žandikauliai ir atvėpo, nes interjeras pribloškė savo grožiu ir puošnumu. Erdvė suskirstyta į tris atskirus kambarius, kiekviename iš jų nuo pat grindų dviem aukštais įkomponuotos knygų lentynos, kurių yra 72. Knygas viršutinėse lentynose galima pasiekti tik iš siaurų balkonėlių, o prie kiekvienos knygų sekcijos yra kopėtėlės, skirtos pasiekti aukščiausiai esančias lentynas. Visos knygos saugiai laikomos už grotų. Knygos knygomis, bet kokios ten puošnios dekoracijos! Praktiškai visos lentynos padengtos rytietiškų motyvų paveikslais ir ornamentais, juose vaizduojami augalai, gyvūnai bei žmonių, apsirengusių rytietiškais drabužiais, figūros. Ir visa tai padengta auksu iš Brazilijos. Dar įspūdingesnės aukštos lubos, kurios nutapytos panaudojant specialią techniką, sukuriančią optinę iliuziją. Pirmame kambaryje lubose atvaizduota pati biblioteka ir per vidurį keturios moterų figūros, simbolizuojančios keturis kontinentus (Afrika, Azija, Europa ir Amerika) bei išreiškiančios atvirumą išminčiai, kuri sklinda iš visų pasaulio šalių. Antrame, centriniame kambaryje ant lubų pavaizduotas universitetas, apsuptas keturiais atributais, reikalingais savo misijai vykdyti – Garbė, Dora, Sėkmė ir Reputacija bei klasikinę kultūrą atstovaujančių rašytojų medalionais – Virgilijus, Ovidijus, Seneka ir Ciceronas. Na, ir trečiajame kambaryje ant lubų vėlgi pavaizduotas univeritetas kaip universalių žinių sintezė – teologija, teisė, gamtos mokslai, medicina ir menai. Nuostabi knygų šventykla, tikrai verta dėmesio vieta. Įdomus faktas yra tai, kad senojoje bibliotekoje gyvena šikšnosparniai, kurie saugo knygas nuo įvairių vabzdžių, pagrinde kandžių, nes jais maitinasi.

Booking.coms
storyLazyload();