PORTUGALIJA – MEILĖ IŠ PIRMO ŽVILGSNIO

       Tyrinėjome miestą, užeidami į Porto bažnyčias, kurių čia daug ir visos skirtingos, visos vertos dėmesio: Igreja dos Congregados, Igreja da Trindade, Igreja e Torre dos Clerigos, Capela das Almas ir t.t. Labai patiko bažnyčios Igreja dos Carmelitas ir Igreja do Carmo, kurių visa išorinė siena išsiskiria gausiu ir įspūdingu „azuležu“ dekoru.IMG_7352 IMG_7383P1060339P1060391Vienoje iš jų pasiklausėme mišių portugalų kalba. Puikus pasivaikščiojimas, siurbėme, tiesiogine to žodžio prasme, į save visą Porto žavesį, gėrėme mieste tvyrojusią atmosferą kaip kokie besočiai ar dykumos karščio iškankinti beduinai. Aišku, vien vaizdais sotus nebūsi, todėl lauko kavinėje papietavome už 6-7 Eur žmogui, įskaitant alų. Mieste labai daug jaukių suvenyrų parduotuvėlių, man labai patiko jose parduodama produkcija. Dominuoja dirbiniai iš portugališko kamštinio ąžuolo, vietiniai įsigudrino iš jo gaminti net kepures, rankines, sandalus, diržus ir t.t. Gana daug prekių su „azuležu“ motyvais bei žaismingu ir ryškiaspalviu Barcelos gaidžiu. Šis personažas populiarus visoje šalyje, tapęs praktiškai simboliu. O gaidžio legenda tokia: viduramžių laikais vienišas keliautojas atvyko į Barcelos miestą, jis teigė ketinantis eiti į Ispaniją ir ten pradėti piligriminį kelią Santiago de Compostela. Smuklės, kurioje buvo apsistojęs nepažįstamasis, šeimininkė bandė suvilioti piligrimą, bet jai nepavyko. Norėdama atkeršyti, gašlioji moteriškė apkaltino jį vagyste. To užteko, kad teisėjas skirtų mirties bausmę pakariant. Piligrimas maldavo leisti jam susitikti su teisėju ir pabandyti atšaukti neteisingą sprendimą. Kai pasmerktasis atėjo pas teisėją, jis su draugais pietavo. Kalinys parodė pirštu į ant stalo garuojantį keptą gaidį ir ištarė žodžius: tai yra taip akivaizdu, kad aš esu nekaltas, kaip ir akivaizdu, kad šis gaidys užgiedos, kai mane kars. Aišku, vargšas buvo išjuoktas ir palydėtas į kartuves. Teisėjas su draugais ketino pratęsti pietus, kai gaidys pašoko iš lėkštės ir užgiedojo, taip įrodydamas piligrimo nekaltumą. Supratęs savo klaidą, teisėjas nuskubėjo prie kartuvių, kad atšauktų bausmę. Atbėgęs į vietą pamatė, kad žmogelis jau tabaluoja su virve ant kaklo, bet mazgas nebuvo stipriai užveržtas, todėl įsakė nupjauti virvę. Pagal kitą versiją, Šv. Jokūbas pribėgo prie pakaruoklio ir leido jam užlipti ant savo pečių, taip neleisdamas užsiveržti mazgui. Bet kokiu atveju, piligrimas buvo išgelbėtas ir išlaisvintas. Prabėgus keliems metams, keliautojas grįžo į Barcelos ir pastatė akmeninį paminklinį kryžių Šv. Jokūbui. Legenda tapo labai populiari ir tokia gaji, kad tapo neatskiriama vietinės kultūros dalimi. Kasmet spalio trečiąjį savaitgalį Barcelos vyksta kepto gaidžio gastronomijos konkursas.

       Vakarop nužingsniavome į šalia Porto universiteto esantį parkelį  Jardim do Cordoaria su įmantrių formų medžiais bei skulptūromis. P1060499IMG_7359Vienas dalykas, dar nuo ryto patraukęs mūsų dėmesį, buvo būreliais bevaikštantys ir besibūriuojantys jauni žmonės. Tiek vyrukai, tiek merginos buvo vienodai juodai apsirengę, ta prasme ir kelnės, ir sijonai, apsiaustai, skrybėlės ir net batai buvo juodi. Miestas knibždėte knibždėjo juodai apsirėdžiusiu jaunimėliu. Iš pradžių maniau, kad tai Hogvartso studentai, kokie nors Hario Poterio gerbėjai, bet pavyko išsiaiškinti, kad tai vietinių studentų krikštynos. Tokio įsimenančio vaizdo dar neteko matyti: minios studentų būriais šmirinėjo po miestą, dainavo, žygiavo, atlikinėjo vyresnių kursų studentų užduotis (darė atsispaudimus, šoko į Cordoaria parke esantį tvenkinį su visais rūbais ir pan.). Puiki šventinė atmosfera tvyrojo visame Porte. Vidurnaktį turėjo būti pirmakursių įšventinimas, lydimas trankiu koncertu specialiai tam pastatytoje scenoje, tačiau mes buvome pavargę po ilgo skrydžio lėktuvais ir nusprendėme, kad iki 24.00 val. nakties neištempsime. Prieš grįžtant namo, užsukome į knygyną Livraria Lello, kuris yra gražiausia knygų parduotuvė pasaulyje. Įėjims kainuoja 5 Eur žmogui, o kuprines ir didesnes rankines reikia palikti specialiose saugojimo kamerose, nes su jomis į vidų neleidžia. Jei pirksite knygą, tai iš jos kainos tuos 5 Eur išminusuos, jei ne – tiesiog būsite užsimokėję už knygyno lankymą. Šią vietą būtina aplankyti, net jei ir visiškai nesiruošiate joje ką nors pirkti. Neo-gotikinis knygyno vidus priverčia pasijusti kaip stebuklingame Hogvartse iš J. K. Rowling knygų ir pagal jas sukurtų filmų apie Harį Poterį. IMG_7340Interjeras labai įspūdingas, ypač sukti laiptai į antrą aukštą, lubų apdaila atrodo kaip medžio raižiniai, nors iš tiesų tai yra įmantriai ir kruopščiai išraižytas gipsas, kuris imituoja medieną. Čia visuomet pilna viską fotografuojančių turistų. Yra sakoma, kad būtent po apsilankymo šiame knygyne, J. K. Rowling gimė įkvėpimas parašyti knygą apie Harį Poterį. Nors ji buvo ištekėjusi už portugalo ir iš tiesų Porte dirbo anglų kalbos mokytoja nuo 1991 iki 1993 metų, manyčiau, kad tai tik legenda, puikiai išnaudota knygyno reklamai. Antrame aukšte užėjome į retų knygų skyrių, kuriame vietinis darbuotojas papasakojo labai įdomių dalykų apie meną, knygas, leido pavartyti išskirtinių leidinių ir šiaip pasirodė labai geru pašnekovu.

       Pastebėjome, kad visos senamiesčio viešos erdvės, skverai ir parkeliai buvo pilni relaksuojančių žmonių. Šeštadienio vakare portiečiai jaukiai taisėsi ant žolytės, pasistatę vyno, alaus smagiai bendravo, klegėjo ir džiaugėsi savaitgaliu. Nemačiau nei vieno girto, net studentai buvo tik lengvai apsvaigę, bet ne daugiau. Pas mus toks laiko leidimas jau būtų traktuojamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir girtavimas viešoje vietoje, o čia - viskas legalu ir normos ribose. Galvoje kirbėjo mintis: aš tikrai norėčiau čia gyventi, nes miestas atsipūtęs, laisvas, saugus, be suvaržymų ir bereikalingų draudimų. Štai tokia kupina atradimų pirmoji diena Portugalijoje.

       Ryte išsikepėme kiaušinienės su chorizo dešra, išgėrėme kavos ir išėjome pratęsti pažintį su Porto. Vėl perėjome per tiltą Ponte de Dom Luis I ir šį veiksmą galėčiau kartoti ir kartoti, nes vaizdai nuo jo atsiveria tikrai įkvepiantys. Iš pradžių nuėjome į Porto katedrą Se do Porto, kuri yra praktiškai iš karto perėjus tiltą po kaire puse (įejimas nemokamas). P1060352Ši XII a. pastatyta romanistinio stiliaus bažnyčia sužavėjo savo monumentalumu, be jokių įmantrių pagražinimų viduje. Jos masyvios, pilkos vidaus sienos sukėlė manyje erdvės ir laisvės jausmą. Negaliu nepaminėti ir labai gražios rozetės -  didelio apskrito gėlės žiedo pavidalo lango.

       Neskubėdami nupėdinome šarmingomis gatvelėmis iki bažnyčių Igreja da Ordem do Terco ir Igreja de Sto Ildefonso. Pasikartosiu, bažnyčių čia daug ir, jei esate katalikas, lankykite jas visas, tikrai neapsiriksite. Netrukus priėjome gatvės Rua de Santa Catarina pradžioje esančią garsiąją kavinę Cafe Majestic. Beje, ji patenka į dešimtuką gražiausių kavinių pasaulyje. 1921 m. ji vadinosi “Elite” ir joje tuo metu tikrai rinkdavosi elitas: rašytojai, politikai, menininkai, filosofai... Ketinome įspūdingo interjero apsuptyje išgerti kavos su portugališkais skanėstais „Pasteis de nata“, tačiau, mūsų giliam nusiminimui, sekmadieniais kavinė neveikia. Žvilgterėjome pro langus į vidų, įvertinome, kokio malonumo netekome ir, prariję karčią nusivylimo piliulę, nukulniavome akcijų biržos rūmų Palacio da Bolsa link. Rūmus aplankyti pasirodė nėra taip paprasta, nes būtinai reikia eiti su gidu ir ne kada nori, o paskirtu laiku. Įėjimas kainuoja 9 Eur žmogui, tačiau būtent tą sekmadienį mums suteikė nuolaidą ir sumokėjome tik po 5,5 Eur. Neoklasikinio stiliaus pastatas buvo statomas nuo 1842 iki 1910 metų. Dar visai neseniai čia šurmuliavo biržos makleriai, vyko intensyvi akcijų biržos veikla, kuri šiuo metu perkelta į Lisaboną. Bolsos vidus tikrai prabangus: vien tik Hall of Nations pavergia savo ištaigingumu, o ką jau kalbėti apie kitus, taip vadinamus kambarius: Court Room, Golden Room, General Assembly Room, Jurors Room, President’s Room. Prabangiausias yra Arabian Room, kurio sienos dekoruotas maurų stiliumi ir padengtos 18 kg aukso. O koks gražus parketas kambariuose, tikras meno šedevras, kurį atrodo šventvagiška mindžioti kojomis. Gidė labai įdomiai pateikė šio pastato istoriją, pavedžiojo po aukščiau minėtus kambarius, apie juos vaizdžiai papasakojo ir išsamiai atsakė į visus pateiktus klausimus. Dabar labai populiaru atskirus Bolso kambarius nuomotis įvairiems renginiams ir šventėms. Tai gali būti vestuvės, koncertas, verslo susitikimas, banketas ir pan. Brangiausias yra arabiškas kambarys, kurio nuoma siekia 7000 Eur už kelias valandas.

Booking.coms
storyLazyload();