PORTUGALIJA – MEILĖ IŠ PIRMO ŽVILGSNIO

       Išaušo gražus penktadienio rytas. Pusryčiams išsivirėme spagečių, pasikepėme chorizo dešros ir viską sumaišėme su baziliko padažu. Skaniai ir sočiai pavalgėme, atsigėrėmė kavos ir išvažiavome į pliažą Praia da Marinha (37°05'24.4"N 8°24'45.6"W). Tai iš tiesų labai gražus pliažas, kuris patenka į šimtuką geriausių paplūdimių pasaulyje ir į dešimtuką – Europoje. P1070221P1070235P1070250P1070225P1070232Neskubėjome leistis į paplūdimį, bet iš pradžių visa grožybe mėgavovės nuo uolos viršaus. Ten pilna takelių, kuriais galima vaikščioti ir pliažą apžvelgti visais įmanomais rakursais. Patikėkite, tikrai yra kur akis paganyti. Praia da Marinha išskirtinis simbolis yra iš vandens iškilusi M raidės formos arka Arco Natural. P1070227P1070236Neveltui paplūdimys sulaukia ypatingo turistų dėmesio. Vaizdas tikrai įspūdingas. Pasigrožėjome pribloškiančiu reginiu ir laiptais nusileidome į patį pliažą, kuris yra nedidelis, smėlėtas ir apsuptas aukštų uolų. Truputį nuvylė tai, kad pakrantė gana akmenuota, todėl maudynėms vieta nelabai tinkama. Bristi į vandenį nekomfortabilu, bet įmanoma. Norėdami patenkinti savo smalsumą, pakrante nuėjome iki pat M raidės formos arkos. P1070256P1070258P1070252P1070244Eiti nebuvo labai lengva, nes reikėjo ir per akmenis, uolas palaipioti. P1070257Procesą apsunkino tai, kad buvome basi. Vienu žodžiu, judėti reikia atsargiai, bet nueiti verta, nes tai puiki galimybė pažvelgti į paplūdimį kitu kampu. Vanduo buvo sąlyginai nešaltas, saulė kepino, todėl atsigaivinti vėsiose Atlanto bangose buvo pats tas.

       Šiose vietose yra vaizdinga pėsčiųjų trasa, kuria galima nueiti iki pliažo Praia Vale Centianes (Carvoeiro) (37°05'30.3"N 8°27'13.9"W), aplankant ir daugiau paplūdimių. Trasos ilgis apie 6 km. Eiti reikia vaizdinga pakrante uolų viršuje ir grožėtis atsiveriančiais vaizdais. Labai norėjome išbandyti tokį pasivaikščiojimą, bet kita bendrakeleivių pora kategoriškai atsisakė tą daryti, motyvuodami, kad yra per karšta ir, nuėjus 6 km, vėl reikės grįžti atgal. Mano galva, nupėdinti desietką kilometrų nėra sudėtinga, bet ką padarysi, šioje vietoje interesai nesutapo, todėl nurijome šią karčią piliulę ir nuvažiavome į netoliese esantį pliažą Praia de Albandeira (37°05'29.0"N 8°24'01.6"W). P1070260Tai laukinis mažiukas ir jaukus smėlėtas pliažiukas, kurį uola dalina į dvi dalis. Kairėje pusėje yra superinis galingas skliautas uoloje, kuriame ideali vieta pasislėpti nuo saulės kaitros, o dešinėje pusėje yra grotas, pro kurį matosi vandenyne stūksanti arka (kažkas panašaus į Praia da Marinha arką, bet ne tokia įspūdinga). P1070262P1070274P1070293P1070261P1070269P1070284P1070294Aš įbridau į siaurą grotą ir keistai pasijaučiau, nes ateinančios bangos kėsinosi mane sumalti kaip kokį mėsgalį, patekusį į malimo mašinėlę. Nemalonus jausmas, bet patirtis užsifiksavo atmintyje. Pakrantė smėlėta, todėl maudytis čia ypatingai smagu ir saugu. Šauniai pasigalynėjome su bangomis ir pasidžiaugėme vandenynu. Man vis negana stovėti ant kranto ir grožėtis užburiančia Atlanto bangų mūša. Galėčiau valandomis žiūrėti, kaip jos gražiai ritasi į sausumą, galingai dūžta į uolas ir aptaško sūriais purslais visus netoliese esančius žioplius. Pasakiškas ir hipnotizuojantis vaizdas.

       Atsisveikinome su šia vieta ir nuvažiavome į pliažą Benagil (37°05'16.1"N 8°25'35.5"W).P1070302 Automobilį palikome didelėje aikštelėje viršuje, o į paplūdimį nusileidome pėsčiomis. Tai ne itin didelis smėlėtas pliažas, iš visų pusių apsuptas aukštų ir stačiai kylančių uolų. Pliažas garsus ola (grotu) Algar de Benagil su milžiniškais skliautais ir apvalia anga į dangų. P1070303Esmė yra tame, kad į grotą galima patekti tik vandeniu, į jį reikia įplaukti. Kitokiu būdu ola nepasiekiama. Aišku, galima pro angą virve nusileisti į grotą, bet tai jau alpinistiniai reikalai, be to, niekas taip daryti neleistų. Vietiniai verslininkai organizuoja iš paplūdimio apžvalgines ekskursijas motorinėmis valtimis (30 min. 15 Eur žmogui). Yra ilgesnių ir prabangesnių ekskursijų. Taip pat galima išsinuomoti irklalentę ir su ja nuplaukti iki žymiojo groto. Su irklalente išplaukti į atvirus vandenis gana problematiška dėl intensyvios bangų mūšos. Problematiška, bet įmanoma: jei ne iš pirmo, tai iš kažkelinto karto tikrai pavyks įveikti bangas ir nutolti nuo kranto. Visi nori patekti į vaizdingąjį grotą Algar de Benagil. Jei plauksi su laiveliu, tai grote neišlipsi ir po jį nepasivaikščiosi, nes dėl tų pačių bangų sudėtinga tiek prisišvartuoti krante, tiek ir išplaukti. Todėl turistai valtelėmis įplaukia į groto vidų, nufotografuoja ir varo atgal. Mes pasirinkome patį įdomiausią, originaliausią, bet ir ekstremaliausią būdą – šokome į vandenyną ir plaukte nuplaukėme savo jėgomis į grotą. Giedrė nelabai moka plaukti, todėl liko pliaže saugoti daiktų ir nervuotis dėl mūsų. Ką aš galiu pasakyti – avantiūra pavojinga, bet atrakcija superinė. Jei pasitikite savo jėgomis ir mokate plaukti, būtinai išmėginkite šį varijantą. Grotas iš vidaus tikrai nuostabus, bet ir pats plaukimo į jį procesas ne ką mažiau jaudinantis ir suteikiantis daug adrenalino. Stovint veidu į Atlantą, grotas yra kairėje pusėje iš karto už uolos posūkio. Taigi, trise įbridome į bauginantį vandenyną ir ėmėme plaukti tikslo link. Yrėmės rankomis lėtai, neskubėdami, nenutoldami vienas kito. Grėbliuoti buvo ne taip paprasta, nes srovės darė savo darbą, o bangos kilnojo aukštyn žemyn. Apėmė įdomus jausmas, kai supratau, kad esu nutolęs nuo kranto ir likęs akis į akį su neramiu Atlantu. Kuris kurį įveiks? Gana sėkmingai per kokias 10 minučių apiplaukėme uolą ir pasiekėme grotą. Jo viduje išlipome į smėlėtą pakrantę ir supratome, kad esame atskirti nuo viso likusio pasaulio: juk atgal grįžti reikės tokiu pačiu šlapiuoju būdu…Viduje mus pasitiko įspūdinga uždara erdvė su skyle skliaute, pro kurią švietė saulė. Krantas nusėtas gausybe gražių didelių kriauklių. Tokių plaukikų kaip ir mes viduje radome visą kompaniją. Vieni vaikštinėjo ir rinko kriaukles, kiti gulėjo ant smėlio, o treti šildėsi po anga ir gaudė saulės spindulius. Aš truputį drebėjau, nes sušalau vandenyje, todėl irgi šildžiausi ir stebėjau valtimis plaukiojančius turistus. Jie su pavydu žvelgė į mus iš savo laivelių, nes jiems išlipti į krantą neleidžiama. Vienintelis pliusas, kad jie galėjo nufotografuoti grotą iš vidaus, o mes, dėl suprantamų priežasčių, to padaryti negalėjome. Nieko tokio, šis nepakartojamas vaizdas giliai įsirėžė man į pasąmonę ir išliks visam laikui be jokio fotoaparato. Pasimėgavome grotu, pailsėjome, sušilome ir nėrėme atgal į bangas. Atgalinę misiją vykdyti sekėsi kur kas lengviau, nes žinojau, kur plaukti, kiek plaukti ir kaip. Pasikinkėme bangas, pasinaudojome srovėmis ir neskubėdami parplaukėme į pliažą. Išlipę į krantą pasidalinome įspūdžiais su Giedre ir dar ilgai džiaugėmės, kad ryžomės šiai avantiūrai ir ją sėkmingai įgyvendinome. Paplūdimyje atgavome jėgas, pasišildėme saulutėje, o netrukus jau sėdėjome automobilyje ir važiavome atgal į Lagos. Viešbutyje pavakarieniavome, prigriebėme vyno ir su Ramune nuėjome į šalia esantį pliažą Praia Dona Ana (37°05'28.8"N 8°40'12.4"W). Ten atsigulėme ant gultų ir su puikiu vaizdu į Ponta da Piedade nuleidome saulę. Vynas lengvai svaigino, vakarėjantis paplūdimys ir gražiai ošiantis vanduo padėjo pilnai atsipalaiduoti, panirti į lengvą transo būseną ir suguldyti į stalčiukus visus puikiai praleistos dienos įspūdžius.

Booking.coms
storyLazyload();