PORTUGALIJA – MEILĖ IŠ PIRMO ŽVILGSNIO

       Pro mūsų akis nepraslydo ir Evoros katedra Catedral de Evora, kurios tikras pavadinimas Basilica Se de Nossa Senhora da Assuncao ir kuri yra didžiausia viduramžių katedra Portugalijoje, pastatyta tarp 1283-1308 m. 1930 m. P1070123Evoros katedrai popiežius suteikė bazilikos statusą. Se yra puikus gotikinės architektūros pavyzdys. Viduje ji dar gražesnė negu išorėje: baltai dryžuotos kolonos, jaukus vidinis kiemelis nepaliks nei vieno abejingo. IMG_8018IMG_8021IMG_8023Tačiau man didžiausią įspūdį paliko pasivaikščiojimas katedros stogais (3,5 Eur). Kadangi bažnyčia pastatyta aukščiausiame miesto taške, iš viršaus atsiveria nuostabūs Evoros vaizdai. P1070134P1070137Miestą apžvelgėme iš visų pusių. Super panorama. Be abejonės, Evora yra vienas romantiškiausių Portugalijos miestų, kuris pripildys Jūsų širdį begaline aistra ir būtent toks jausmas mane aplankė bevaikštant katedros stogais...

       Nupėdinome į aikštę Largo da Porta de Moura ir pasidžiaugėme labai simpatišku fontanu Fonte da Porta de Moura, kurį spontaniškai pavadinome „kiaušiniu“. IMG_8026Kai kas jį vadina vandens šaltiniu, kai kas – fontanu, bet kokiu atveju, tai unikalus ir meniškas renesanso architektūros paminklas, pastatytas 1556 m. Fontaną vandeniu aprūpindavo aukščiau aprašytas akvedukas, kurio dėka vanduo pasiekdavo bet kurią miesto dalį. Fontaną savo rankomis pastatė vietiniai gyventojai, o statybą finansavo miesto valdžia.

       Apžiūrėjome vieną iš Evoros universiteto pastatų, kurie išsimėtę po visą miestą. Colegio do Espirito Santo yra pagrindinis ir seniausias universiteto statinys. Jis yra kvadrato formos, o viduje kiemelis su fontanu. Universitetas buvo įsteigtas 1559 m. ir su popiežiaus palaiminimu veikė kaip Šventosios Dvasios Universitetas du amžius iki 1759 m., kuomet jėzuitai buvo išvaryti iš Portugalijos. Mokslo šventovė iš naujo atsidarė tik 1979 m.

       Evora išsidėsčiusi toliau nuo vandenyno, todėl čia labai karšta. Užėjome į vietinę ledainę ir atsigaivinome suvalgydami itin gardžių portugališkų ledų. Aš suvalgiau dvi didžiules porcijas, nes vienos man buvo negana. Ledų kainos tokios pačios kaip ir Lietuvoje.

       Na, ir pabaigai užsukome į viešą parką Jardim Publico, užimantį 3,3 ha plotą. Parkas pastatytas 1863-1867 m. ir jį suprojektavo italų architektas Jose Cinatti. XIX a. parkas buvo mėgiama elito ir aukštesnio socialinio sluoksnio žmonių susirinkimo vieta. Čia gausybė įvairiaspalvių augalų, medžių, yra tvenkiniai, fontanai, kavinukė su terasa. Parką pamėgusios ne tik romantiškai nusiteikusios porelės, bet ir jaunimėlis, šeimos su vaikais. Visi randa sau vietos smagiam piknikui ar ramiam atsipalaidavimui.

       Puikiai praleidome dieną Evoroje. Nors jautėmės nusivarę nuo kojų, bet patirti įspūdžiai visą nuovargį kompensavo su kaupu. Grįžome į butą, išsikepėme šviežios žuvies Dorado ir skaniai pavakarieniavome. IMG_8034Žuvį pirkome supermarkete, Dorado kainavo virš 5 Eur už 1 kg. Parduotuvėse žuvies pasirinkimas itin gausus, be to, kaina labai priimtina. Išsirenki žuvį (-is), pardavėjas maloniai paklausia, ar ją išdoroti? Jei atsakai „taip“, tuomet čia pat nuskuta žvynus (jei žuvis su jais), išima vidurius, nukarpo pelekus, vienu žodžiu, pilnai paruošia nadojimui. Už tai mokėti papildomai nereikia. Namie lieka tik padruskinti, papipirinti ir pašauti į orkaitę. Paprasta ir skanu. Prie žuvies mums tiko vynas ir alus. Portugalijoje populiariausias dviejų pavadinimų alus: Sagres ir Super Bock. Abu jie lengvi ir skanūs. Jei ne vienoje, tai kitoje parduotuvėje kuriai nors rūšiai būna geros akcijos. Mes praktiškai nepirkome alaus už pilną kainą, nes visuomet rasdavome akcijinio alaus už pusę kainos ar panašiai. Pirkome tik mažais stikliniais buteliukais (0,2 l), nes iš jų gerti skaniausia.

       Vakarą praleidome ant namo stogo esančioje terasoje, gurkšnodami lengvą vietinį vynelį ir virškindami žuvį bei dienos įspūdžius...

       Anksti ryte užtrenkėme buto duris, raktus palikome viduje. Tokį „išsiregistravimo“ būdą su Claudia buvome aptarę iš anksto, nes ji negalėjo su mumis asmeniškai atsisveikinti. Sėdome į Renault ir pradėjome kelionę atgal prie vandenyno. Šiandien buvo suplanuota pliažų diena. Greitkelyje trumpam sustojau prie pušų giraitės ir prisirinkau galingų ananaso dydžio kankorėžių. Šiaip visos automagistralių pakelės aptvertos tvorele. Važiuoji, matai miškelį, bet į jį nepateksi, nebent liptum per tvorelę. Man pavyko sustoti prie pušų, kurios augo dar iki tvoros. Na ir gražūs tie milžiniški kankorėžiai.

       Neilgai trukus atvairavome į pliažą Praia da Samouqueira (37°52'10.0"N 8°47'34.4"W) – tai labai gražus smėlėtas laukinis pliažas su daugybe uolų, kyšančių iš vandens. P1070144Žmonių jame buvo vos keletas. Smėliukas malonus, gulėti labai patogu. Maudynėms pliažas nelabai tinka, nes įbridimas į vandenį akmenuotas ir nepatogus. Buvo viena vieta, tinkama maudynėms, bet vanduo, atvirai pasakius, šaltokas. Ideali vieta pasideginti, paganyti akis į gražuoles uolas, pasivaikščioti, pamedituoti ir tiesiog pailsėti ypatingai gražioje aplinkoje. P1070149Vaizdinga vietelė.

       Čia ilgai neužsibuvome ir nuvažiavome į pliažą Praia de Odeceixe (37°26'26.0"N 8°47'54.9"W). Tai didelis, platus smėlėtas pliažas, kurio ypatumas tas, kad paplūdimį supa upė. P1070156Kai būna potvynis, tai vanduo stipria srove teka iš vandenyno į žemyną. P1070163IMG_8036P1070159P1070165Pliažas iš abiejų pusių įrėmintas stačiomis uolomis. Stebėjome būrelį banglentininkų, bandančių pasibalnoti bangą ir smagiai ant jos „pajodinėti“. Įsitaisėme ant smėliuko prie uolos, užkrimtome, išgėrėme alučio, pasivaikščiojome po paplūdimį. Stebėjome netoli mūsų įsitaisiusį vyruką, kuris akylai skenavo aplinką ir kažko vis ieškojo, dairėsi. Greitai supratome, kas tai per tipas: jis išsirinko išsimaudyti atėjusią labai simpatišką mulatę ir taip subtiliai pradėjo ją „kabinti“. Grynaveislis lovelasas, surado „grobį“ ir įjungė visą savo žavesį, kad nekalta pažintis išsirutuliotų į kai ką daugiau. Akivaizdu, kad tai jo darbas, tuo jis ir užsiima.

       Neužilgo grįžome prie auto ir nuriedėjome į Praia da Bordeira (37°11'50.4"N 8°54'26.2"W) – ypatingai didelį, platų, erdvų smėlėtą pliažą. Jis išskirtinis tuo, kad į pliažą reikia bristi. P1070170Taip, paplūdimio nepasieksi nesušlapęs kojų, nes jį supa seklus vanduo. Super atrakcija. IMG_8043IMG_8046IMG_8039Pliažas buvo beveik tuščias, poilsiautojų mažai. Manau, kaltas dar nepakankamai įšilęs vanduo. Bet kokiu atveju, vieta tikrai verta dėmesio, nes čia yra ne tik fainas paplūdimys, bet ir labai gražios apžvalgos aikštelės, kuriose galima mėgautis nepakartojamais Atlanto peizažais. Vaizdingu pakrantės takeliu pėsčiomis įmanoma nueiti iki už 5 km esančio pliažo Praia do Amado (37°10'06.9"N 8°54'03.8"W). Tai aktualu tiems, kas mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, o mes į šį pliažą nuvažiavome su mašina, nes negalėjome tiek laiko skirti pėsčiųjų žygiui. Praia do Amado mums pasirodė tikru banglentininkų rojumi.

Booking.coms
storyLazyload();