PORTUGALIJA – MEILĖ IŠ PIRMO ŽVILGSNIO

       Pradžiai nusprendėme aplankyti Nacionalinius Penos rūmus Palácio Nacional da Pena (38°47'22.3"N 9°23'32.6"W). Planavome iki pilies parko vartų su mašina privažiuoti, bet miesto centre stovėjo pilna policininkų, šviežiai pristatytų ženklų „plyta“, eismas draudžiamas, todėl nusprendėme nesivarginti ir palikome nemokamai automobilį tiesiog gatvėje netoli geležinkelio stoties. Yra ir mokamų parkavimo vietų, bet maksimalus stovėjimo laikas 4 val. Mums pasirodė per trumpas laiko tarpas. Nuo miestelio centro iki Penos pilies, kuri išsidėsčiusi pačioje kalvos viršūnėje, kursuoja autobusas Nr. 434. Galima susimokėti 6,9 Eur ir važinėtis pirmyn atgal kiek tik nori visos dienos laikotarpyje. Bet mes ne kokie seniai, kad su autobusais važinėtis, turim tvirtas žygiuose užgrūdintas kojas, todėl nematėme problemų į kalną užlipti sava eiga. Aišku, situacija keistųsi, jei būtume įsprausti į griežtus laiko rėmus. Šioje vietoje turėjome absoliučią laisvę ir laiko faktorius buvo ne esminis. Taigi, nesunkiai suradome turistų informacijos centrą, ten susimokėjome po 20,9 Eur žmogui už kombinuotus bilietus į Penos parką ir Penos bei Maurų pilis, gavome žemėlapių, bukletų ir aiškius nurodymus, kur prasideda pėsčiųjų takas aukštyn į Penos pilį. Prieš tai pasėdėjome jaukioje kavinukėje, išgėrėme kavos, lengvai užkrimtome ir gražiu taku pradėjome žygį į viršų. Lipimas nebuvo sunkus, netgi, sakyčiai, įdomus ir įtraukiantis. Takas vingiavo per parkelį, per Villa Sasseti, palei uolas, visuomet medžių pavėsyje. Su trumpais sustojimais per gerą pusvalandį užlipome iki Penos parko. Keliukas atvedė ne prie pagrindinio įėjimo, bet prie Ežerų įėjimo (Entrance of the Lakes). Ten reikėjo parodyti bilietus, o kas jų neturi – nusipirks vietoje. Į Penos pilį galima patekti tik per parką, todėl bilietą į parką pirkti būtina. Penos parkas nėra kažkuo ypatingas, praktiškai neverta gaišti laiko po jį vaikštinėjant. Taip, jis didelis, ten yra gražūs takai, tvenkiniai su daugybe žuvų, uolos, apžvalgos aikštelės, apie 500 medžių rūšių iš viso pasaulio ir t.t. IMG_7858IMG_7859Bet tai ne ta vieta, kurioje norėtųsi sugaišti porą valandų. Parku ėjome tik tiek, kiek reikia, kad pasiekti pačią pilį. Čia eilinį kartą pasigailėjome, kad neturime pagrindinio „įrankio“, kuris, pasak bendrakeleivio Regimanto, tiesiog būtinas šioje kelionėje. Aš turiu omenyje sietelį ant koto, pageidautina teleskopinio. Kam jis reikalingas? Atsakymas paprastas: su tokiu įrankiu lengvai prisigaudysite riebių žuvų pietums, kurių Portugalijos tvenkiniuose ir baseinuose matėme apsčiai. Be to, su sieteliu iš fontanų prisigraibysite krūvas monetų, kurias išleisite savo nuožiūra, pvz. garnyrui prie žuvies.

       Pagaliau išlindome iš medžių paunksmės ir prieš akis pasirodė eklektiškoji Penos pilis. Ne šiaip sau pasirodė, o apakino visu savo spalvų ryškumu, ji konkrečiai iškrenta iš visos aplinkos konteksto. P1060997IMG_7865IMG_7895IMG_7862Penos pilis yra karaliaus Ferdinando II kūrybos vaisius ir puikiausia XIX a. Portugalijos romantizmo išraiška su smarkiai išreikšta manuelinio ir maurų stiliaus įtaka. Pilis pastatyta taip, kad būtų matoma praktiškai iš bet kurios parko vietos. Kompleksas susideda iš dviejų sparnų – buvusio vienuolyno ir Ferdinando II pastatyto sparno, kurie tarpusavyje sujungti fantasmagorine pilimi su dekoratyviniais šaudymo ir stebėjimo bokšteliais, ryškiai nudažytomis terasomis, pakeliamu tiltu, ėjimui pritaikytomis sienomis ir mitologinėmis statulomis. Visa ši spalvų kakofonija stipriai išsiskiria iš sodrios Peną supančios medžių žalumos.

       Dar vienas išskirtinis dalykas – tai minios turistų. Šalyje jau tikrai aplankėme daug objektų, tačiau tokį žmonių kiekį mačiau pirmą kartą. Penos pilis taip gerai išreklamuota, kad, atrodo, kiekvienas turistas laiko garbės reikalu aplankyti Peną. Atvirai pasakius, nelabai supratau, kodėl visi čia taip stengiasi patekti. Pilis tikrai nėra pasaulio stebuklas, negi žmones taip vilioja ryškios spalvos? Bet ir mes patys pakliuvome ant to pačio kabliuko. Ką gi, aplankėme, pasižiūrėjome ir dabar turime savo nuomonę. Pilis iš tiesų primena kičinį vaikišką pramogų parką, tik be karuselių ir pasakų personažų. IMG_7867IMG_7869P1070003IMG_7866IMG_7868IMG_7876Pasivaikščiojome po teritoriją, pasifotkinome, vaizdai iš bokštelių gražūs. Man, asmeniškai, labiausiai patiko vartai su tritono (pusiau žmogaus, pusiau žuvies) skulptūra ir vidinio pastato maurų stiliaus plytelėmis padengtas fasadas. IMG_7881P1060998Po pilies kiemą ir teritoriją galima vaikščioti su parko bilietu, o bilietas į pilį reikalingas tik norint patekti į jos vidų, t.y. apžiūrėti kambarius. Mes bilietus turėjome, bet visvien teko atstovėti nemažą eilę, kad įeiti vidun. Perėjome organizuota vorele per kambarius, pažiūrėjome baldus, apstatymą, dekoracijas ir tiek žinių. Daugiau apie Penos pilį nieko įdomaus nepapasakosiu.

       Paskui nuėjome į visai šalia esančią Maurų pilį Castelo dos Mouros. Iš tikrųjų ten nėra tokios kaipo pilies, o tik griuvėsiai ir gynybinė siena. P1070008Bet vieta tikrai stulbinanti, be abejonės, būtinas aplankyti objektas. Kadaise šį karinį fortą apie X a. P1070012pastatė Iberijos pusiasalį užkariavę musulmonai. Nuo čia jie kontroliavo Atlanto pakrantę ir šiaurines teritorijas, tai buvo ir Lisabonos forpostas. P1070020IMG_7909P1070009P1070014Labai patiko smagus pasivaikščiojimas pilies sienomis, lipome į visus bokštus, nuo kurių vėrėsi nepaprastai įspūdingi panoraminiai vaizdai į Sintros apylinkes ir vandenyną. Nuo čia ir Penos pilis pasirodė visame savo gražume. P1070021Super atrakcija. Kupini teigiamų emocijų tuo pačiu pėsčiųjų taku nusileidome žemyn atgal į Sintrą. Savo žygį pradėjome 11.00 val. ryte, o 17.00 val. jau buvome miesto centre prie Sintros nacionalinės pilies Palacio Nacional de Sintra. P1070032Dar audėme mintį aplankyti ir ją, bet nutarėme neforsuoti įvykių. Gana jau tų pilių, be to, jų visų ir neaplankysi. Galiu pasakyti, kad nacionalinė Sintros pilis išsiskiria savo dviem milžiniškais į viršų siuarėjančiais piltuvėlio formos kaminais, tapusiais savotišku Sintros simboliu.P1070034

       Sėdome į auto ir nuvairavome į už kokių 10 km esančią nakvynės vietą Residencial Real  (38°49'35.6"N 9°28'11.4"W), adresu Rua Fernao Magalhaes, 2705-308 Praia das Maçãs. Viena nakvynė kainavo viso 60 Eur, t.y. vienam asmeniui už 1 nakvynę 15 Eur. Viešbutukas stovi grynai ant vandenyno pakrantės, taip arti, kad sėdint terasoje, Atlanto purslai aptaško akinius. Nemeluoju. Šalia puikus smėlėtas pliažas Praia das Maçãs. P1070037Tik žmonių nebuvo, nes pūtė stiprus nemalonus vėjas. Pasidėjome daiktus viešbučio kambaryje ir užsukome į kaimynystėje esantį restoranėlį. Valgėme kalmarų žiedų, vištienos, keptos čioriso dešros ir alaus. Kainavo apie 7-8 Eur žmogui. Prikimšę pilvus dar bandėme pasivaikščioti pakrante, bet vėjuotas oras nuvijo atgal į viešbutį. Įsitaisėme terasoje ir su dievišku vaizdu bei gaiviu Atlanto vėjeliu nuleidome saulę. Aišku, su vyno taurėmis rankose. Kai sužvarbome, vyno degustaciją pratęsėme viduje, bet už panoraminio lango visvien stebėjome besiblaškančio ošiančio vandenyno šou...

       Nuo Sintros iki pliažo Praia das Maçãs yra nutiesta tramvajaus linija. Šį 10 km atstumą jis įveikia per 40 min. Ketinome kitą dieną grįžti į Sintrą su tramvajumi, bet, deja, jis kursuoja tik savaitgaliais.

Booking.coms
storyLazyload();