Pietų Italija. IV dalis. Kitos Kampanijos įžymybės ir Roma

Nuo ryto šviečia saulė, o mūsų planuose šiandien Vezuvijus ir Pompėja. Privažiuojame vulkaną ir nors jis visai šalia, tačiau niekaip nerandame jokios nuorodos kaip į jį pakilti. Tikriausiai per anksti nusukome iš autostrados, todėl važinėjame ratais, bet nieko nerandame. Ženklų su žodžiu ,,Vezuvijus" pilna, bet čia taip vadinasi viešbučiai, sporto klubai, parduotuvės, firmos ir kas tik nori, o kuri rodyklė reiškia pasikėlimą į vulkaną? Stojame ir klausiame policijos, kylame jų parodytu keliu ir privažiuojame vartus, prie kurių keli lengvieji automobiliai ir tokios lyg kariškos mašinos ant kurių vulkano ženklas. Sakau: ,,kažkas čia ne taip, o kur turistiniai autobusai, kur žmonės, juk taip negali būti?" Einame klausti - sako : ,,taip, užkelsim ant vulkano, kainuos 18 eur.". Tikrai ne vienoje vietoje skaičiau, kad kaina 8,60 eur. ir po to lipti reikia porą valandų. Klausiam - kiek reikės lipti, sako 20 min. Vadinasi radome kažkokį kitą kelią, bet lipti dvi valandas į kalną ir ieškoti kito užvažiavimo nebenorime, todėl pasiliekame. Be mūsų keliasi dar keli turistai, užvažiuojame labai siauru keliuku, kur tik vienoje vietoje galima prasilenkti su kitu, nusileidžiančiuoju autobusiuku, todėl kokią minutę jo laukiame. Tą likutį užlipti visai smagu, nes aplink nepakartojami vaizdai, o prie mašinos sugrįžti reikia po keturių valandų, todėl turime nemažai laiko.

Kažkaip nesitikėjau ten kažko tokio pamatyti, maniau, kad iš arti kraterio vaizdas nebus toks įspūdingas kaip iš tolo. Tačiau labai klydau, vaizdai labai realūs, kraterio net dugnas matosi, o iš šlaitų kylantys garai vaizdą paverčia netgi kažkiek grėsmingu.
Galima apeiti beveik visą kraterį aplinkui, tačiau nusileidimas mums vienas, o visiems likusiems kitas, todėl tuo pačiu keliu grįžtame atgal. Prie medinių lauko staliukų išgeriame čia pat pirkto vyno ,,Vezuvio" ir užkandame savo atsivežto maisto, nes ieškoti kavinės neturime laiko - galime nespėti į Pompėją.
O apie Pompėją, daug nepasakosiu, nes visi žino kas tai yra, o pamatyti tikrai verta ir, manau, reikia. Ir nors prieš du metus kažką panašaus mačiau Ostijoje, tačiau čia kita atmosfera, kažkaip net jaučiasi ta tragiška miesto žūtis.
Nors šiek tiek pralinksmino rastas viešnamis su trumputėmis lovomis, bei daug apie tą įstaigą ,,pasakančiais" išlikusiais piešinių likučiais. Be to, pakeliui į jį, ant grindinio ir sienų matėme savotiškų ,,rodyklių" nurodančių pasilinksminimų vietą. Na, kaip atrodo tos ,,rodyklės", manau visi įsivaizduojate, nes ir dabar jų būna pripiešta, tik jos niekur neveda :) O šiaip labai turiningai praleidome laiką, netgi gabaliuką paėjėjome su lietuvių grupe, bei paklausėme rusės gidės pasakojimo, kuri tiesiog citavo, mano neseniai skaitytą R.Harris romaną ,,Pompėja" . Tikiu, kad romanas rašytas pagal istorinius šaltinius, tačiau didžioji dalis vis tiek rašytojo fantazijos, bet matyt gidė supranta, kad sausa informacija tiek laiko turistų dėmesio neišlaikysi, tai ir paimprovizuoja tikriausiai...
Paskutinę dieną praleidžiame Kaprio saloje.
Nors iš vakaro informaciniame centre sužinojome, kad artimiausias laivas į Kaprį tik iš Amalfio, pravažiuodami savo miestelio prieplauką, kurioje į kažkokį laivelį lėtai renkasi žmonės, trumpam suabejojame, ar tai nėra tas pats, į kurį mes įlipsime pavažiavę 5 km. į Amalfį? Bet juk klausėme, sakė - ankščiau kėlė, bet dabar ne sezonas, todėl patarė važiuoti ten. Ir nors jau trečia diena, kaip ,,malamės" šitais siaurutėliais serpantinais, tačiau būtent šiandien, prasilenkiant su iš po posūkio išlindusiu autobusu, mūsų mašina, staigiai stabtelėjus, krypteli į priekį ir užkliuvus už uolos, prarandame gabalą veidrodėlio su visu posūkiu. Vairuotojas be amo, nes per savo ilgametę praktiką nėra turėjęs ,,tokio gėdingo įvykio". Ir nesvarbu, kad daugybė čia važiuojančių automobilių jau be veidrodėlių, jis vis tiek negali tuo patikėti :) Lyg to būtų negana, mūsų pasiimti atplaukia tas pats laivelis iš Maiori, o mes ir veidrodį praradom ir dar 20 eurų už mašinos stovėjimą sumokėjom. Vieni nuostoliai, bet visiems, kažkodėl, labai juokinga, išskyrus vairuotoją - tas vis kankinasi ir galvoja kaip čia jam taip atsitiko :)
Į Kaprio salą galima persikelti iš kelių šio regiono miestų ir pigiausia, apie 20 eur.į abi puses kelia iš Sorrento, tačiau nors iki jo kilometrų apie 36, bet tokiais keliais važiuoti reikėtų gerą valandą, todėl, porą dienelių taip pasivažinėję, atsisakome minties šiek tiek sutaupyti. Tuo labiau, kad už 32eurus žadama šiokia tokia ekskursija palei salą.
Nors tiek ten tos ekskursijos - nuplukdė iki Žaliosios grotos, parodė iš apačios vieną iš lankytinų vietų - Arco Naturale
ir praplaukė pro Faraglioni uolos skylę.
Tada, pranešė kada sugrįžti ir paleido mažajame uoste. Nors buvome pasiruošę ką lankysime Kapryje, kažkaip taip maloniai ,,užsivaikščiojome", kad nebuvo noro lįsti į kokį muziejų ar net San Mikelės vilą. Kažkas pastebėjo, kad visa sala kaip viena pasakiška vila, ką jau dar ten už tos tvoros gražiau gali pamatyti...
Pavaikščiojom po kažkokį pusiau apleistą vienuolyną, Anakapryje aplankėme San Michele bažnyčią, kurios grindis puošė paveikslas iš tapytų plytelių - ,, Rojus žemėje",
išgėrėme kavos...Taip pat prisivaikščioję kalniukais, ilgai ilsėjomės vienoje iš gražiausią salos panoramą turinčių aikštelių, kur įrengti žiūronai ir suoliukai, tam, kad grožėtis atsiveriančiais vaizdais. Tada prisiminiau, kaip draugė, rugpjūtį grįžusi iš Kaprio guodėsi, kad nepasidarė nė vienos normalios nuotraukos, nes ,,per žmonių galvas nieko nesimatė". O mes sėdime vienoje iš gražiausių vietų ir per valandą vos keli japonai buvo priėję.
Tiesa, Kaprio miestelio centre buvo tikrai nemažai žmonių, beveik visi centrinės aikštės kavinių staliukai buvo užimti. Belaukiant laivo taip užkepino saulutė, kad keleiviai surengė tikras maudynes, o mūsų vairuotojui, matyt, buvo nesėkminga diena, nes jį dar ir besimaudant medūza nudegino.
Vakare visi išsibarstėme: kas pasivaikščiojo po savo miestelį, kas prisipirko itališkų batų, kas žiūrėjo televizorių ar sprendė kryžiažodžius...Atostogos...Baigėsi dar viena nuostabi diena...

Ryte susikrauname daiktus ir važiuojame į Neapolį.
Kažkaip apie šį miestą tikrai daug visokių gandų buvome prisiskaitę, pradedant apie protu nesuvokiamą vietinių vairavimą, beveik neišvengiamas vagystes ir neįtikėtiną šiukšlių kiekį miesto gatvėse...Visgi nutarėme važiuoti į centrą ir pasistačius mašiną apžiūrėti miestą, nors vieno keliautojo kažkur perskaityta frazė ,, jeigu jūs savo automobiliu įvažiavote į Neapolį, tai arba jūs šiame mieste pirmą kartą, arba jau išbandėte visas kitas ekstremalias sporto rūšis“- buvo arti tiesos. Užbėgant įvykiams į priekį, pasakysiu, kad mašinos niekas nepavogė, nors kažkokių saugomų aikštelių nematėme, ir ji išliko sveikutėlė, kuo važiuojant sunku buvo patikėti. Ten ne judėjimas, o kažkoks visuotinis chaosas, kaip kažkas rašė, kad ,,gatvėse susidaro toks vaizdas, lyg visi Neapolio gyventojai nutarė vienu metu nusižudyti“. Gal taip baisu nebuvo, bet su savo mašina aš ten nevažiuočiau :) Ypač nejauku buvo stoties rajone, kur pačios skaniausios ir visur išgirtos picos visame Neapolyje. Mes , žinoma, buvom suplanavę ten jų paragauti, tačiau pastovėjus kelias minutes iškilo klausimas: ar mes tikrai norime čia palikti mašiną ir išlipti iš jos? Aplink žmogaus aukščio šiukšlių krūvos, pilna apskurusių juodaodžių su maišais, o dar ir valgyti visai nesinori...Važiuojame toliau, vaizdai šiek tiek gražėja, šiaip taip randame vieną vietą stovinčių mašinų eilėje, šalia tik ką sustojęs policijos automobilis,todėl jų klausiame : ,,ar čia galime stovėti?“, sako: ..ne, čia autobusų juosta“ ir ten pat palikęs mašiną, kaltai nusišypso ir eina pietauti :) Na, jie vietiniai, tegu daro ką nori, o mes pasiieškosim kur nors legaliai. Bet per tas dienas, praleistas Italijos keliuose supratom, kad vienintelė eismo taisyklė, kurios jie laikosi – šviesoforas, visa kita tik ,, rekomendacinio pobūdžio“:) Jeigu eilė sukantiems tik į kairę, tai važiuoja visi tiesiai, apie greičio kokius nors apribojimus negali būti nė kalbos...Vadinasi už tai jų tiesiog nebaudžia.
Kas pasakojo apie didelį šiukšlių kiekį Neapolio gatvėse, tai nežino kas tai yra didelis, nes mes pataikėm ant šiukšlininkų streiko, todėl šito ,,gero“ buvo tikrai daug.
O dėl vagysčių, tai čia kaip ir visur – jei žioplinėsi, tai bet kur apvogs, o niekas ten nepuola ir fotoaparatų bei rankinių neatiminėja :)
Na o visa kita man labai patiko – toks kontrastingas miestas – čia pat kažkas gražaus, o už kampo šiukšlynas, skalbiniai virš galvos, motoroleriai vos ne per kojas važiuoja...
Centrinėje miesto aikštėje Palazzo Reale vaikai žaidžia futbolą.
Tačiau atidaręs kokio vienuolyno duris ar pasukęs į parką patenki lyg į kitą pasaulį- ramybės ir grožio. Taip pasijautėm valandėlei aplankę Santa Chiara vienuolyną, kuris yra atrestauruotas, nes per Antrąjį pasaulinį karą labai nukentėjo.
Jo nuostabus sodas puoštas puikiais majolikos kokliais, apelsinmedžiai suteikia pavėsį, o storos vienuolyno sienos saugo nuo išorinio miesto triukšmo.
Tada žvilgtelėjome į dar kelias miesto įžymybes – Castel Nuovo
ir Castel dell Ovo pilis,
Galleria Umberto I
ir suvalgę puikios neapolietiškos picos, kuri čia labai pigi( girdėjau, kad Margaritos picą Neapolyje galima gauti ir už 1 eur., šiame restorane ji kainavo 3 eur.), pajudame link Romos. Mums Neapolis tikrai paliko labai savotišką, bet gerą įspūdį, tik vienos dienos jam tikrai per mažai.
Su nostalgija paskutinį kartą pažiūrime į Vezuvijų kuris mus jau paskutinį kartą palydi išvažiavus iš miesto...

O Roma daugumai jau matyta, palikta pasigardžiavimui, kaip desertas po skanių pietų :) Nors krapnoja, bet su malonumu praeiname pačias gražiausias vietas,
užsukame į nuostabiausias bažnyčias,
Transteverėje papietaujame
ir užmetame akį į įdomesnes parduotuvėles.
Apie Romą daug rašyta (mano taip pat), todėl nesikartosiu. Tai mano mylimiausias miestas, todėl su malonumu leidžiame šią paskutinę nuostabios kelionės dieną...


Kam įdomu, tai kelionė vienam asmeniui be lauktuvių kainavo 2200 lt. ,
Iš jų bilietai lėktuvui - 475 lt.
Pravažiuota apie 2000 km.
Nakvynės vilose po 10 eur., Romos viešbutyje po 20 eur.

III dalis

Booking.coms
storyLazyload();