Papua Naujoji Gvinėja: Svečiuose pas papuasus

Per visus, jau daugeli metu trunkancius klajoniu metus, mane visada trauke nezinomos, paslaptingos ir turistu nenutrintos salys. Taip pries desimtmeti atsiduriau Afrikoje, kiek veliau artimuosiuose rytuose, centrineje azijoje, Birmoje, Korejoje, Rytu Timore ir kitose sio ivairiai spalvoto pasaulio zemese.

Taigi, ir si karta po triju menesiu viesnages Australijoje, visai salimais esanti ir egzotiskai skambanti Papua Naujoji Gvineja patapo labiausiai viliojantis pasirinkimas. Jau pries kelione i papuasija, is ankciau cia apsilankiusiu rusu keliautoju, zinojau, kad salis nebus lengvas ir pigus pasivaiksciojimas "braskiu laukuose", o informacija apie kaip tik tuo metu ten vyksiancius parlamento rinkimus tik dar labiau sudrumste kelioninio adrenalino taure.

Britu imperijos kolonizuota pietine salos dalis (Papua) ir vokieciams priklausiusi siaurine (Naujoji Gvineja) po pirmojo pasaulinio karo atiteko i Australijos rankas ir tik 1975 metais salis paskelbe nepriklausomybe. PNG - sutrumpinimu dar vadinama valstybe, gali pasigirti turinti 10% visu pasaulio kalbu (apie 800!), bet oficialiai Pidgin - tai anglu ir vietiniu dialektu “misraine”, kuria tarpusavyje bendrauja vietiniai aborigenai.

Is Brisbeno i Port Moresby skrydis uztrunka tris valandas, o du menesius galiojanti PNG viza, tiesiog iklijuojama i pasa oro uoste. “Welcome to paradise” - pranesa plakatas, salia kurio groja gitaromis kiekviena tarptautini reisa pasitinkantys muzikantai.

I sia, kazkodel viena pavojingiausia pasaulyje priskiriama valstybe, atskrendu neturedamas nei is anksto organizuotos nakvynes, nei marsruto, nei vietiniu kontaktu. Taigi, kaip jau man daznai nutinka, vel tenka visiskai atsiduoti kelioninei improvizacijai. Jau oro uoste susibendrauju su is Pietu Afrikos kilusia fotografe, kuri ir pasisiulo pavezeti iki miesto centro. Kadangi megstu vandens transporta, pasiprasau isleidziamas paciame Port Moresbio centre, kur yra uostas, kad galeciau pasiteirauti apie i salies rytus plaukiancius laivus.

Salies sostine - Port Moresbis, nera geriausia vieta pradeti kelione po Papua Naujaja Gvineja. Is sio niuraus miesto vedantys keliai pasibaigia dziunglese arba pelkese uz maksimum keliu simtu kilometru. Be to sostine nuobodi, saulei nusileidus labai pavojinga, o ir pragyvenimo kainos gali netiketai plaukus pasiausti. Problemu kyla ir su laivu marsrutais i salies rytus paieskomis. Deja, siu metu vasario menesi, tarp PNG salu plaukes keleivinis laivas “netiketai” nuskendo nusineses i dugna nemenka skaiciu papuasu. Del sios priezasties viena didziausiu vietiniu keleiviniu kompaniju sustabdyta ir mano norimu marsrutu niekas neplaukia. Taip kad tenka nusivilti!

Pries kelione daug teko girdeti apie pavojus PNG miestu gatvese, vietines “raskol” gaujas, grobimus, prievartavimus bei ginkluotus apiplesimus. Taciau jau pirma atvykimo diena susiduriau su netiketai nuosirdziu papuasu svetingumu. Vakarejant uzteko tik prisesti su kuprine ant saligatvio ir kaip mat atsirando burys susidomejusiu vietiniu, bei pasikviete i svecius nakvynei. Taigi jau po pirmos dienos nuotykiu suprantu, kad neprazusiu :)

Jau tampa aisku, kad susirasti rytu kryptimi plaukiancius keltus galimybes labai menkos, ir as vis nesurandu budo kaip issikrapstyti is sostines. Kita diena netiketai sutinku cia jau 15 metu gyvenanti ir visiems aplinkiniams, rodos, gerai pazistama amerikieti, kuris irgi pasikviecia sveciuotis pas ji ir jo seima. Graziai susibendraujame, todel pasilieku cia dar keletai dienu. Kadangi nerandu kelio kaip isplaukti laivais, o lektuvo paslaugomis naudotis kol kas nesinori, tenka ieskotis galimybiu per kalnus patekti i salies centrines provincijas.

Papua Naujosios Gvinejos siaurine dalis per antraji pasaulini kara buvo kolonizuota Japonijos. Bet ju imperialistiniai keslai buvo sustabdyti Australijos bei sajungininku pastangomis siaureje nuo Port Moresbio esanciuose kalnuose. Karo metais musiais isgarsejes ir per kalnus einantis Kokoda pesciuju marsrutas dabar yra labai populiarus tarp australu keliautoju, atvykstanciu didelemis grupemis tam, kad praeitu beveik 100km besitesianti kalnu kelia - taip pagerbdami zuvusius Australijos karius. Galimybe praeiti Kokoda ir taip bandyti pasiekti antra pagal dydi salies miesta Lae sudomina ir mane, taigi susiruosiu i kalnus. Deja, sio marsruto populiarumas tarp turtingu australu paverte ji PNG pasipelnymo saltiniu. Popierinis leidimas preaiti Kokoda kainuoja 300 kinu (~160$), kuriu as moketi tikrai neplanuoju, todel surizikuoju ir issiruosiu tiesiog susikroves kuprine. Anksti ryte, vietiniu autobusu uzkiles i Sogeri aukstumas, pradedu kelione pesciomis. Taciau jau po keletos valandu prieinu “oficialius” Kokoda marsruto vartus ir ten laukiancius ranger’ius, kurie kaip mat mane pasiuncia atgal i Moresbi. Ka gi, papuasiskas kapitalizmas daro savo – net i kalnus nemokamai nebeiseisi! Griztu atgal i sostine, pakeliui dar stabteledamas graziai sutvarkytose zuvusiuju Australijos kariu kapinese.

Port Moresbyje praleidziu dar keleta dienu ir apsilankau turbut vieninteleje vertoj miesto vietoje - botanikos sode. Cia slampinejant aplinkui ir zvalgantis i is skirtingu salies vietu surinktus augalus ir gyvunus, netiketai uzklystu i tradicinio kiaules kepimo, vadinamo "mumu", ir naujos politines partijos steigimo ceremonija. Kaip visada, draugisku papuasu esu pakvieciamas sudalyvauti ir kiaules valgyme, ir kazi kokios naujos krikscioniskos partijos suvaziavime :)

Neturedamas jokios galimybes persikelti per pietineje papua saloje stugsancius ir dziunglemis apaugusius kalnus, nusprendziu vaziuoti i oro uosta, apeiti visas trejas cia egzistuojancias oro linijas ir uzklausti pigiausius skrydzio bilietus i “bet kur”. Taciu sioje salyje transporto kainos tiesiog stulbinancios (kaip beje ir viso kito: nuo nuomos iki maisto ir Interneto). Tiek lektuvo bilietu, tiek tarp salu plaukiojanciu keltu kainos labai stulbinancios. Turbut net savo aukstomis kainomis garsejanti Japonija, ikainiais labiau logiska.

Bet ka jau darysi, tenka prisitaikyti ir pasinaudoti vienos valandos skrydziu mazu lektuveliu i antra pagal dydi miesta ir kas svarbu - salies juru uosta Lae. Beje skrydis nera nuobodus. Per lektuvo langa pasigrozeti dziunglemis apaugusiais papuasijos kalnais ir karts nuo karto islendanciais izoliuotais kaimais irgi savotiska atrakcija, o cia stiuardeses dar ir sausainiu su kava atnesa.

Atskridus i Lae ir vel neturiu plano, vel tenka improvizuoti, taciau cia situacija jau kita. Sis miestas sujungtas keliais su beveik visomis centrinemis ir siaurinemis PNG provoncijomis, o jei labai norisi, gali is cia ir i salies rytuose esancias salas nuplaukti. Beslampinejant vakarejancio miesto gatvemis su kuprine ant peciu, staiga prie manes sustoja visureigis ir pasiteirauja ka as cia veikiu. Atsakau kad ir pats nelabai zinau, todel sis inzinieriumi dirbantis papuasas kaip mat pasikviecia pas save i svecius. Atvaziavus pas ji i namus, lietuvaicio su keista supinta barzda vizito labai nustemba zmona ir du sunus, taciau prie vakarienes stalo visi draugiskai susibendraujame.

Lae, kaip ir sostine Port Moresby, nera is tu miestu kur noretusi praleisti daug laiko, todel kita ryta issiruosiu i provincija. Is miesto isvaziuoju su i artimiausius kaimus zmones vezanciais pickup'ais. Pakeliui dar sustojame salikele esanciame turgelyje, kur as pasiemes keleta apelsinu surengiu zongliravimo pasirodyma. Kaip mat susirenka burys papuasu, kuriu vienas is ju priejes pasiteirauja is kurio as zooparko! Linksmi cia zmones :D

Isvaziavus uz miesto jau galima ir tranzuoti, bet tik prisedus salikeje ant kuprines kaip mat prisistato viskuo besidomintys papuasai. Netrukus susistabdau ir sunkvezimi,su alu prie vairo gurksnojanciu vairuotoju atvaziuoju ir iki pagrindines salies kryzkeles. Nuo cia tiesus kelias veda i salies gilumoje esancius ir labiausiai apgyvendintus kalnu rajonus, o kitas nusuka i siaurine pakrante. Jau pradeda temti ir susimastau apie nakvyne. Cia kaip mat prisistato vietinis mokytojas ir pasikviecia aplankyti mokykla kur paplepeti susirenka ir visas mokytoju kolektyvas, o pats direktorius pasiulo savo trobele nakvynei.

Kita ryta priesais mokykla is aplinkiniu kaimu susirenka mokiniai, kur, kylant PNG veliavai, sugiedamas valtybes himnas. Vienas is rytine kalba skelbianciu mokytoju visiems pristato ir svecia is tolimos Lietuvos. Ka gi, netrukdysiu salies svietimo sistemai ir padekojes svetingai priemusiems pedagogams iseinu i "trasa".
Tranzuoti salyje vienas malonumas, zinoma jei tik yra koks nors pravaziuojantis transportas. Bet visur belaukiant kaip mat atsiranda burys papuasu, kurie vis bando itikinti stabdyti karts nuo karto pravaziuojancias "marsrutkes", nors man ir tranzuoti sekasi. Taip visa diena praleides kelyje, pasiekiu ir siaurineje pakranteje esanti Madang'o miesta.

I Madanga atvykstu jau vakarop, o saulei nusileidus papuasijos miestuose tampa tikrai nesaugu. Taigi lengvai susirandu nakvyne, tik si karta kiek netiketa - brangaus turistinio resort'o sargu namelyje. Su draugiskais cia dirbanciais viesbucio sargais praleidziu keleta dienu, po kuriu vienas is cia gyvenanciu papuasu pasiulo pasisveciuoti pas ji ir jo zmona ir tai tampa turbut pati idomiausia viesnage per visa laika praleista salyje.

I svecius mane pasikvietes Belden'as labai spalvinga asmenybe. Kokiu penkiasdesimties sulaukes papuasas, uzauges toli juroje esancioje, bet PNG priklausancioje Manus saloje. Gyvenime labai daug mates, uz grotu daug metu praleides, buves kriminalio pasaulio atstovas, bet pajautes is gangsterio gyvenimo neturys nieko gero, dabar nusprendes, kad pinigu jam nereikia ir jis visiskai laimingas beveik kasdien tiesiog zvejodamas juroje. Jis su savo zmona neturi vaiku, todel kiekviena diena jie priima pas save daug sveciu. Nuo vis dar esanciu kriminalu, verslininku, iki policijos virsininko, politiku ar net papua saugumo pareigunu. Visi ji pazista, su visais jis bendrauja, jam atveza cigareciu, degalu isplaukti i jura zvejybai, o mainais jis isdalina sugauta zuvi ir siaip sava kompanija.

Su Beldenu, jo zmona ir dar keleta kaimynu isplaukem i atvira jura zvejybai prie toli nuo kranto esancioje Kar Kar salos. Pirma isvyka (po to seke dar keleta) i jura nusiseke, sugrizom pagave daug tunu ir ivairiu nematytu tropiniu zuvu. Po keletos dienu viesnages pas Beldena, susitariu su vienu is pas ji daznai uzsukanciu verslininku, kad kartu vaziuosim i kalnuose esanti kaimeli.

Jau vakarop pasiekiame netoli siaurines pakrantes, bet aukstai kalnuose esanti Dimer kaima, kur, kaip jau iprasta, esu apsuptas papuasu - ir vaiku ir suaugusiuju. Cia netrukus i svecius i siaudine trobele pasikviecia Vincentas, vietinio kioskelio savininkas, kakavos augintojas ir devyniu vaiku tevas. Siaudine trobele pas ji nedidele, vos keletos kambariu, todel dalintis keliais metrais ant grindu tenka su vyriausiais Vincento sunumis. Apie keisto lietuvio vizita Dimere jau zino visais kaimas, o vaikai vis ateina paspoksoti i kitaip atrodanti ir kamuoliukais zongliruojanti "balta sutverima". Su Vincentu apziurime jo kakavos plantacija ir dziovykla, kur prikrauta daug dziovintu kakavos pupeliu maisu suruostu pardavimui. Kartu su visur PNG kramtomu betelio riesutu, kakavos pupeles yra pagrindinis cia gyvenanciu papuasu pragyvenimo saltinis. Betelio riesutas - cionyksciu dar vadinamas zaliuoju auksu.

Lankantis Dimero kaime suzinau, kad ta diena cia didziule svente - sekmines. Suvaziuoja zmones is aplinkiniu kaimu ir rodo savo paruostas religines, ir ne tik, programas. Kaimelio centre stovi didziule neseniai pastatyta baznycia, nes senoji, dar pries simta metu vokieciu misionieriu statyta baznycia aukstu bokstu, sugriuvo per zemes drebejima. Bet tu paciu missionieriu XX amziaus pradzioje statyti mediniai namai dar islike iki siolei.
Kaimelio religineje sventeje sudalyvauju ir pasilieku stebeti ju rodomas programas, o ir is kitu kaimu suvaziavusiems papuasams as esu idomus keistas atvykelis. Prie manes priseda jau savo senyva amziu pasiekes vietines mokyklos mokytojas ir pasidalina atsiminimais apie antra pasaulini kara, japonu okupacija ir kaip jie gelbejo cia gyvenusius misionierius.

Po keliu dienu viesages Dimer kaime, kartu su vienu is vietiniu papuasu pesciomis nusileidziu i pakrantes kaimus. Cia taipogi netrukus esu pakvieciamas praleisti vakara kartu su susirinkusiais vienos politines partijos aktyvistais. Dabar PNG pats parlamento rinkimu ikarstis, todel politiniu akciju netruksta. Su jais dar apvazinejame keleta aplinkiniu kaimu, kur viename is ju tenka isgirsti repetuojant baznytini ansambli, grojanti keistais bambukiniais instrumentais, per kuriuos dauzoma tiesiog nusiemus slepete :)

Ryte susitranzaves dar vienos is politiniu partiju automobili (ju rinkimuose dalyvavo per keturias desimtis), vel griztu sveciuotis pas Beldena i Madanga. Cia jau organizuojamas tradicinis "mumu" kepimas. Iskasama duobe, sukuriamas didziulis lauzas, i kuri pridedama daugybe akmenu. Lauzui sudegus and ikaitusiu akmenu sudedama i banano lapus susukta vista, zuvis ir dar ivairiu vietines virtuves skanumynu ir visa tai apdengiama dar daugiau bananu lapu. Po valandos visa tai isimama ir patiekiama ant stalo. Tiesiog sventine vakariene - pirstus apsilaizyti galima :)

Beldenas pasiulo labai anskti, dar neprasvitus saulei vel isplaukti i zvejyba. As apsidziaugiu, ir susvajoju pagauti rykli. Uzkure motorine valti isplaukiame tamsumoje ir jau juroje pasitinkame patekancia saule, jausmas pasakiskas. Juroje vaikiojames burius pauksciu, o jie duoda zenkla kad aplink daug tunu ir kitos zuvies. Mano sapaliones apie ryklio gaudyma nueina niekais, taciau netiketai pastebiu po valtimi ratus sukanti keletos metru ilgio "monstra". Ryklys! - susunku as. Ne, cia marlinas (sugooglinau, pasirodo lietuviskai buriazuve!) - pastebi Beldenas. Jis kaip mat susiranda stora zilka ir dideli kabliuka ant kurio uzkabina dar gyva tuna. Persilenkes per valties borta Beldenas nuleidzia tuna tiesiai aplink mus ratus besisukanciam marlinui pries nosi ir jis bemat ji praryja. Beldenas apsidziaugia (marlina jis gaudo jau ne pirma karta), persimeta stora zilka sau per peti ir pasiruosia inirtingai kovai. Taciau pasigrumus su milziniska zuvimi keleta minuciu, staiga matome marlina issokanti i vandens pavirsiaus ir isspjaunanti kabliuka lauk, lyg tyciotusi is musu pastangu. Na ka gi, si karta jis buvo gudresnis - pastebi Beldenas, lauksiantis kitos "kovos". Be kita ko, veliau suzinau, kad pati zuvis nera labai skani, bet jos sugavimas suteikia daug adrenalino.

Besisvecuojant pas Beldena i zvejyba salia Kar Kar salos isplaukiame ir trecia karta, bet ir vel tik tunai ir dar kitokios nematytos tropines zuvys. Madange uzstringu dar visai savaitei, kurios metu susipazystu su vietines IT parduotuves ir interneto centro savininku is lenkijos (pasak jo, lenku gyvenanciu PNG gal apie 70, dauguma kataliku misionieriai. Na ir kur gi tik ju nerasi!) :)