Savo kelionę pradedame 2016 metų rugsėjo 12 dieną iš Paryžiaus, kur prieš tai praleidome dvi nuostabias dienas. Portugalijoje buvo suplanuota ir aktyvaus laiko, susipažįstant su lankytinomis vietomis, ir poilsio prie vandens. Kelionę pradėję Porto mieste rugsėjo 12 dieną, rugsėjo 24 dienos ankstyvų rytą išskridome iš Faro oro uosto namo per Paryžių. Keliavome dviese, tai buvo mūsų medaus „mėnuo“, kuris susidėjo iš 5 dienų Čekijoje/Vokietijoje iš karto po vestuvių ir kelionės į Paryžių/Portugaliją po dviejų mėnesių. Apibendrinant kelionę – tikrai įspūdinga, turininga ir įsimenanti.
1 diena
Apie 17 h nusileidome Porto oro uoste ir suradę metro patraukėme į miestą ieškoti iš anksto užsakytos nakvynės vietos. Porte turėjome 3 naktis. Nakvynės vieta buvo pusėtina, netoli nuo centro, su vieta automobiliui, netoli parduotuvėlės, kavinės. Kambarys teko pusrūsyje, bet su didele, plačia, apvalia lova (ir veidrodžiu virš jos, nemačiau dar taip). Pasidėję daiktus patraukėme į miestą pradėti pažintį su Portugalija ir Portu. Pirma mintis po pasivaikščiojimo – koks keistas ir neįprastas miestas, dar nebuvome tokio matę. Žavus, jaukus, spalvingas ir nepaprastas. 
Aplankėme žymiąją Sao Bento stotį su azulejomis (mėlyna ir balta spalva tapytos plytelės, kurios puošia daugumos lankytinų objektų išorės ir vidaus sienas), pavaikščiojome po centrą, pažvelgėme į miestą ir Douro upę iš aukštai. 
Po ilgos dienos gana greitai kritome į lovas.
2 diena
Ši diena skirta tik Porto miestui. Miestą tyrinėti pradėjome nuo tų pačių vietų, kurias jau matėme vakar temstant. Pavaikščiojome po jų žymiąsias bažnyčias, siauras gatveles, visokių formų ir spalvų namus.
Porte suradome ir aplankėme Hario Poterio filmus primenantį Livraria Lello knygyną, kurio interjeras tikrai labai žavi, gaila, kad pats knygynas gana mažytis, o žmonių jame labai daug. 
Po kurio laiko pasiekėme Douro upę. 
Ten papietavę ir pailsėję patraukėme į kitą upės pusę, kuri dar lyg ir Portas, bet jau kitu pavadinimu Vila Nova de Gaia. Šioje upės pusėję įsikūrę daugybė vyno rūsių, kuriuose galima degustuoti porto vyną (saldus ir stiprus vynas gaminamas ir brandinamas Porto regione) ar tiesiog pailsėti ir pasigėrėti Porto vaizdais iš kitos upės pusės. Čia eilinį kartą mus ištiko mini nelaimė, nes iš rankų iškrito fotoaparatas ir pradėjo nebefokusuoti. Nuo tada teko fokusuoti rankiniu būdu, kas kiek prailgino laiką prie kiekvieno objekto ir sumažino nuotraukų kiekį, bet per pora vakarų viešbutyje su dilde fotoaparatą praardėme ir sutaisėme, veikė vėl beveik kaip naujas. 
Fotoaparato kritimas pagadino nuotaiką ir Portas vaikštant nebeatrodė toks gražus kaip iki tol, todėl nusprendėme, kad pats laikas prisėsti pailsėti, paragauti žymiojo porto vyno. Į degustacijas eiti ir istorijų klausyti nebuvome nusiteikę tai tiesiog prisėdome vienoje iš vyninių paragauti vyno. Porto Cruz vyninėje užsisakėme 10 metų vyno, beragaujant nusprendėme pabandyti ir palyginti jį su 5 metų senumo porto vynu, o geroji padavėja mus dar pavaišino nedidele taure 15 metų senumo vyno ir užkandukais prie jo. Ką gavome mus nustebino ir nudžiugino. 
Vynas vienas už kitą skanesnis, skiriasi spalva, kvapas, skonis, net negalėjome patikėti, kad čia tas pats gėrimas. Jei 5 metų jis tamsiai raudonas, tai po 15 metų vynas tampa panašesnis į brendį ir savo spalva, ir skoniu. Po mini degustacijos nuotaika grįžo ir tapo dar geresnė nei buvo prieš tai. Vieningai nusprendėme, kad Porto miestas yra tiesiog nepakartojamas ir jį tikrai verta pamatyti. 
Jau vakarėjo, tad patraukėme dar pavaikščioję namo. Eidami nusipirkome butelį porto vyno ir taures jam ragauti, kurios dabar yra mūsų kelioninės taurės.
3 diena
Šią dieną paliksime Portą ir trauksime toliau pažindintis su Portugalija. Pirmiausia ėjome iki auto nuomos punkto, kurioje buvome iš anksto rezervavę automobilį. Rugsėjo 14 dieną auto paimame Porto mieste, o 24 dieną paliksime Faro miesto oro uoste. Gavome naujutėlaitį, gal kiek pabraižytą WV Polo, kuris mums puikiai tarnavo visos kelionės metu. Šiandien dar nakvosime Porto mieste, o ryt jau trauksime į pietus. Oras kiek apsiniaukė, bet dar nelyja todėl traukiame mano suplanuotu maršrutu iki Braga ir Guimaraes miestų. Pirma stotelė Braga ir pagrindinis objektas ten - Bon Jesus do Monte, bet prieš tai pačiame miestelyje papusryčiaujame ir pavaikštome aplinkui, aplankome Santa Barbara sodą. 
Čia ilgai neužtrukome, pasivaikščioję važiavome iki šventyklos, kuri labiausiai mane sužavėjo daugybe laiptelių vedančių į kalną iki šventovės. Pačių laiptų kažkaip tikėjausi statesnių ar daugiau, nežinau, bet vaizdai nuo kalno atsivėrė tiesiog nuostabūs, o ir pasivaikščioti aplinkui buvo labai smagu. 
Kita stotelė Guimaraes. Čia planavome aplankyti X amžiaus Guimaraes pilį įtrauktą į UNESCO paveldą ir pamatyti patį miestą. 
Pasivaikščioję pilyje ir šalia jos patraukėme atgal į Portą, nes kažkaip diena praėjo gana greitai ir jau darėsi vėlu, o be to ir oras pradėjo bjurti. Porte prasidėjo lietus, todėl vakarą praleidome viešbutyje, planavome kitos dienos veiklas ir degustavome vietinę produkciją bei baigėme taisyti fotoaparatą.
4 diena
Ateinančioms dviems naktims neturėjome rezervavę nakvynių, nes nežinojome kiek laiko užims visų vietų lankymas, todėl per booking.com tik radau galimus variantus visuose lankomuose miestuose su adresais. Ateinančių trijų dienų planas: Porto – Aveiro- Costa Nova – Coimbra – Tomar – Fatima – Batalha – Nazare – Alcobaca – Obidos ir pasiekti Lisaboną, kur užsakytos kitos trys naktys. Taigi pradedame nuo pradžių ir traukiame iki Aveiro miestelio, kuris internete apibūdinamas kaip „Must see“ vieta, Portugališka Venecija ir pan. Pirmas įspūdis gal ir nieko, bet tikrai nėra taip gerai ir gražu kaip skaičiau ne viename internetiniame puslapyje. Pavaikščiojome, paragavome portugališkų pyragėlių pastel de nata.
Paplaukioti gondolomis nesusigundėme ir patraukėme iki kito taško – Costa Nova. Šiai vietai daug laiko skirti neplanavome, tik pafotografuoti spalvotus, išskirtinai šiame kurorte dryžuotus namelius bei pirmą kartą pamatyti ir Atlanto vandenyną iš šios Europos pusės, iki tol jau matėme Airijoje. Namukai spalvoti ir žavūs, bet miestelis gana tuščias, nuo Atlanto pučia stiprus vėjas tad ilgai negaištame ir judame toliau iki Koimbros. 
Nors pagal žemėlapį atstumai nėra labai dideli, bet taupydami pinigus važiavome nemokamais keliais, nes Portugalijoje jie tikrai brangūs, todėl užtrukdavome kelyje ne taip ir trumpai, bet tuo pačiu pamatėme kaip gyvena žmonės ne vien turistinėse vietose. Taip lėtu tempu pasiekėme Coimbra miestą, kuris garsiausias savo universitetu, todėl pirmiausia iki jo ir važiavome. Kalvotame mieste automobilį palikome ant vienos iš aukštų kalvų ir ėjome iki universiteto, kuriame neseniai buvo prasidėję mokslo metai. 
Studentų daug, žmonių daug. Norėjome pasivaikščioti aplinkui ir aplankyti universiteto biblioteką, tačiau dėl kažkokių priežasčių į biblioteką tą dieną patekti negalėjome, todėl nelabai supratę kodėl visi lanko Koimbrą ir taip giria ieškojome ką veikti toliau. Viena iš vietų buvusių mano sąraše – teminis parkas Portugal dos Pequenitos, nors iki darbo pabaigos buvo likę nebelabai daug laiko, bet tikėjomės, kad mus dar įleis ir neklydome, įleido ir leido būti kiek tik norime. Iš parko daug nesitikėjome, bet galų gale likome labai patenkinti ir laimingi. Tiek daug mažų namukų, pilių, bažnyčių, prie visų fotografavomės ir krykštavom kaip maži vaikai. Galų gale, nusifotografavę prie tikriausiai kiekvieno pastato, patraukėme ieškoti nakvynės vietos, kuri buvo mano sąraše. Pagal adresą surasti vietą buvo gana sunku, teko eiti siauromis gatvėmis, kurios nežadėjo daug gero, matėsi nelabai tvarkingų žmonių ir daug šiukšlių, bet radę vietą ėjome pasiklausinėti. Ieškant vieta neatrodė labai žavinti, bet iš tiesų tai buvo tikras perlas. Kambarį gavome trečiame aukšte, pastatas stovėjo tiesiai priešais Igreja de Santa Cruz bažnyčią priešais kurią tą vakarą vyko nemokamas fado vakaras.
