Marokas 2010 - Šiaurinė dalis

Nu bet sitaip apsizioplinti del benzino :) Bet visi nesusipratimai ivykstantys Maroke visada issirutulioja kaip linksmas nuotykis:)
Kazkokia nesamoniga trauka turi Marokas. Bent jau man. Galvoju apie 2011 metu kelione, bet galvoje sukasi tik Marokas.

Rizikuoju būti nepopuliarus, bet niekaip negaliu suprasti, kokio velnio į tokias keliones reikia temptis mažus vaikus, jiems tai iš tos kelionės tik vienas didelis stresas.

Visiškai jokio streso. Ar vaikui stresas ar ne labiausiai priklauso nuo tėvų požiūrio ir elgesio. Jei patys tėvai stresuoja, tai ir vaikui blogai tada. Svarbiausia nusiteikimas..:) Taip ir atrodo kad tam vaikui nieko galvoje nelieka, bet kai žiūri nuotraukas tai žmogus jau ir kalną ir palmę, bezdžionę ar jūrą įvardina....

Manau būtų kur kas didesnis stresas, tiek vaikui tiek ir tėvams, jei tokio amžiaus vaiką paliktumei seneliams ar dar kam keliom savaitėm. Vienintelis minusas tai kiek išaugusi kelionės kaina ir mažesnis paslankumas.

Na, paskaičius pasakojimą neatrodo, kad viskas klojosi kaip sviestu patepta, buvo ir didesnių ir mažesnių nesusipratimų ar nelabai kokių nutikimų (kelionė visgi, ir be šito niekaip ir niekada nebūna), todėl ir tėveliui streso, manau, užteko, jau nekalbant apie besilaukiančią mamytę. Bet, žinoma, čia požiūrio reikalas.

Kitas dalykas, pabandykit pagalvoti, nuo kokio amžiaus save atsimenat ir, ką apie save atsimenat.

Na, dėl strėlių, tai aš jų nebijau, pats pakankamai turiu, o ir prieš poilsines keliones su vaikais nieko neturiu, netgi priešingai, tik kažkodėl ši Bezobrazo kelionė man visiškai nepriminė poilsinės-apžvalginės, todėl ir išsakiau savo nuomonę, kuri visiškai niekam ne paslaptis, jau ne kartą diskutavom ta tema, berods. Be to, prie jūsų atostogų Sardinijoje "nesikabinėjau", kadangi supratau, tai kaip poilsį, o reikėjo "prisikabinti" - vaikas saulėj ir be kepurės - negerai :DDD

O iš kitos pusės, tai atrodo, kad visi žiemos miegu jau sumigo, net pasiginčyti nebėra su kuo.

Aš tai su vaikais keliauti pradėjau kai jiems buvo 10-14 metų, bet tik todėl, kad visada turėjau kur palikti. Pas mylimą ir mylinčią močiutę sode prie karjerų vasarą jiems ne tik kad jokio streso negalėjo būti, jie labai laukdavo šitų ,,atostogų". O jeigu reiktų rinktis ar nekeliauti visai ir palaukti kol pagimdysi, po to vaikus užauginsi ir t.t., ar keliaut nėščiai ir su mažu vaiku, tai rinkčiausi antrą variantą.
O nakvynės oro uoste ir ligos prieš pat kelionę mums taip pat puikiai pažįstama...

--------
Gal tik rašymo stilius toks, kad atrodo, kad labai daug visko įvyko
----
Mat kaip..:)
O aš berašydamas galvojau, kaip čia beveik nieko ir neparašiau..:)) Iš esmės taip ir buvo, nieko įpatingo neveikėm, tiesiog pakeitėm aplinką, žvalgėmės ir tiek.
Na pasikartosiu dar kartą, viskas priklauso nuo požiūrio. Yra žmonių kuriem ir į Palangą ar į sodą nuvažiuoti su vaiku jau stresas didžiausias...:))
O poilsį visi savaip įsivaizduoja kaip žinia..:)

Na, be nuotykių Maroke neįmanoma :)
Aš irgi padariau išvadą, kad Marokas ta šalis, į kurią reikia vežtis ir vaikus.

Ar praleidau, ar nebuvo parašyta kiek laiko ten buvote?

Viskas truko dvi savaites.
Tiksliai nepamenu, bet atrodo bilietam visiem trim, su papildomu 30kg bagažo išleidom 1800lt tą kartą. Bet tai čia kaip pasiseks...

Keliaukite be vaikų , tai kur kas geriau ir patogiau, nebent jis pats labai nori ir supranta ko jis nori.
Pilnai palaikau Apuoką .

Tukai, reiketu vartoti "man geriau keliauti be vaiku, nes man tai kur kas geriau ir patogiau ..." Kiekvienas zmogus turi savo gerumo ir patogumo standartus ir apibrezimus. Vieniems geriau keliauti savo automobiliu, kitiems lektuvu, vieni nakvyne renkasi viesbuciuosi, kiti i juos nei uz ka neitu ir kaifuoja nuo nakvynes palapineje arba tokiam Maroke galima ir miegmaisyje po zvaigzdetu dangumi :) Apskritai, kai kam tai netgi gyventi be vaiku yra zymiai patogiau ir geriau:). Tuo mes ir idomus, kad esame skirtingi.

Taip rašau nes turiu didelę patirtį.
Pirma mano vaiko kelionė buvo kai jam sukako 5 dienos , tiesa netoli prie Lietuvos ežerų.
Ir taip keliaujame jau 20 metų .Europa , Azija , Afrika.
Visur ir visada kartu.
Bet atostogauti manau , kad vistiek reikia be vaikų.

Galvojau, kad diskusija jau išsisėmė, bet jei ne, tai paaiškinsiu tiems, kas nesuprato:

" ...nebent jis pats labai nori ir supranta ko jis nori."

Tukas, turbūt, vienintelis ir suprato, ką aš norėjau pasakyti.
O kas nors klausia tų MAŽŲ vaikų, ar jie žino, kur vyksta ir ko ten vyksta, manau, kad ne, nes jie vistiek to nesupranta, o yra pasiimami, kaip papildomas bagažas. Dar galima suprasti maudymasi šiltoj jūroj ir kapstymasi smėlyje, bet 1.5 m vaikui važinėti kažkokiu "kibiru" Maroko šunkeliais yra pati didžiausia laimė.

Aušra, vežtis sergantį mažą vaiką kažkur yra , apskritai, nusikaltimas. Ačiū dievui, kad viskas gerai baigėsi, o jei ne? Jeigu plaučių uždegimas su koplikacijomis, KĄ TADA DARYSI. Turiu pavyzdžių, žinau, kiek sveikatos ir pinigų tai kainuoja.

Nesu iš tų bailiųjų ir panikuotojų, bet labai nemėgstu ir "po...jistinio" požiūrio į kitus, ypač savo vaikus.

Yra tokia rytietiška patarlė "Alachu tikėk, o išaką pririšk"

Manau tokio amžiaus vaikui didžiausia laimė yra būti su tėvais, o ko jis nori ir pats juk dar nežino, jo nuomonė tik formuojasi dar.....

Kita vertus tėvai atsakingi už vaikų pasaulėžiūrą. Aš, jei vaikystėje būčiau daręs tik tai ką noriu ir į mano bamblio nuomonę labai jau taip kreiptu dėmesį, tai turbūt seniausiai būčiau apakęs nuo teliko spoksojimo ir sedėčiau vėžimėlyje dėl raumenų atrofijos.....